Pokalbio galia

Neseniai turėjau ilgą pokalbį su man labai svarbiu žmogumi. Esam seniai pažįstami, bet kurį laiką nebebendravome. Natūraliai – ne dėl pykčių. Tiesiog dėl laiko stokos. Įsivaizduokite, kiek kalbos buvome prikaupę. Tad kai pagaliau susėdome gerti arbatos, puodelių skaičius augo, pradėjo temti ir vėl švisti, o mes vis dar kalbėjomės.

Kodėl tai rašau? Nes tas pokalbis man buvo ne tik seno draugo susigrąžinimas, bet ir pavyzdys, kaip išsikalbėjimas gali pagydyti. Tad šiandien noriu parašyti apie pokalbio naudą. Ne tiek pokalbio, kiek paprasto savo jausmų išsakymo.

Spaudoje, televizijoje daug kalbama, kaip svarbu neuždaryti jausmų savyje. Visgi kas būtų, jeigu visi pradėtume reikšti emocijas nevaržomai?

Ką kalbėti ir ko ne, geriausiai galime atsakyti patys sau. Deja, dažniausiai sau leidžiame per mažai. Darbe nutylime, net kai esame tikri, jog gavome savo pareigų neatitinkančią užduotį. Namuose nutylime pykčių priežastis, o kartais ir patį pyktį slopiname. Draugams vengiame sakyti, kad vėl persistengė sarkastiškai juokaudami. Ir viskas dėl jos – ŠVENTOS RAMYBĖS.

Tačiau ar kada įsiklausėte, ką sako Jūsų kūnas, kai pasirenkate nutylėti? 80 % atvejų turėtumėte jausti nemalonų maudimą pilve. Kodėl? Nes neišsakyti jausmai kaupiasi ir virsta stresu. Net jei tas jausmas – mažytis nepasitenkinimas dėl nevietoje rastų vaiko batų. Ne viena mama tyliai sukanda dantis ir padeda batus į vietą. Vieną kartą, kitą. Galiausiai įtampa, kuri prasidėjo nuo mažmožio, nebesusilaiko ir išsilieja. Dažniausiai ne vietoje ir ne laiku.

Kaip to išvengti? Receptas paprastas: nemalonioje situacijoje, kai jaučiate besikaupiančią įtampą, atlikite paprastą pratimą: sustabdykite visus darbus, kuriuos darote tuo momentu, ir pasakykite žmonėms, esantiems drauge su jumis, kaip jaučiatės. Paprasta iki banalumo? Visgi šis būdas turi vieną svarbų niuansą – jūsų sakomi jausmai neturi būti nukreipti į kitus. Sakykite ne tai, ką kitas žmogus konkrečioje situacijoje padarė netinkamai, o tik tai, ką jūs jaučiate. Jokių kaltinimų, jokių postringavimų apie nepagarbą ar nejautrumą.

Situacijos pavyzdys: Marytė vedė susirinkimą darbe, tačiau jos niekas neklausė. Ji sustabdo darbą ir sako: “Kolegos, gal kažką netinkamai darau? Jaučiu, kad manęs neklausote ir dėl to man nemalonu. Jeigu turite man kopastabų, mielai jas išklausyčiau”. Ką padarė Marytė? Išsakė, kaip jai atrodo situacija. Kartu pasakė, koks situacijos poslinkis jai padėtų jaustis geriau. Galbūt kolegos ir toliau neklausys, ką Marytė dėsto per susirinkimą, tačiau ji bent jau apsaugojo savo organizmą, nes nepaslėpė nepasitenkinimo viduje. Taip nepalikdama jam galimybės vėliau išsiveržti netinkamu laiku.

Esame pripratę girdėti patarimus, kaip įveikti stresą pasitelkiant meditaciją ir kitus metodus, tad tiesiog KALBĖJIMO būdas galbūt jums atrado per paprastas ar net juokingas. Tačiau, patikėkit, pati juo naudojuosi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Ir drąsiai klijuoju etiketę “VEIKIA”.

Siūlau ir jums pamėginti. Neužima daug laiko, o rezultatai – malonūs ir sveiki 🙂

Comments are closed.