Kaip išvengti barnių?

Prieš kurį laiką spaudoje nuskambėjo pasakojimas apie vyriškį, kuris supyko, kad draugė „neįvertino jo gerumo”, ir jai atsisakius gerti šampaną, smogė peiliu. Vargu ar planą pulti jis buvo parengęs iš anksto, vargu ar moteriškė sąmoningai siekė sukelti nevaldomą vyro įniršį. Ginčų mosuojant peiliais pasitaiko retai, bet smarkių barnių yra patyrusi ne viena pora. Visgi yra ir sugebėjusių išvengti skaudžių nesutarimų. Kuo jos skiriasi nuo mėginusių kritika tobulinti vienas kitą, susipykusių ir sužlugdžiusių tarpusavio ryšį, irgi žinoma.

Psichologė Nataly Schutz pabandė išsiaiškinti būddus, kuriais naudojasi gerai sutariančios poros, norėdamos sumažinti retkarčiais ir jų tarpusavio santykius aptemdančią įtampą. Ji apklausė daugiau nei du tūkstančius patenkintų savo ryšiais sutuoktinių. Sėkmingai išvengusios barnių poros vadovaujasi paprasta, bet veiksminga taisykle — leisti kitam pasakyti savąją nuomonę ir ją išklausyti. Regis, kas galėtų būti lengviau. Deja, šeimos konsultacijose ne vieną sutuoktinį tenka mokyti išgirsti, ką sako kitas. Jie galėtų ir patys pasitreniruoti klausytis. Tam tereikia atkartoti kito žodžių prasmę ir pasakyti: „Manau, jog jauti.”. Jei paaiškės, jog ir minntys, ir jausmai suvokti klaidingai, reikia bandyti vėl siekti juos suprasti. Toks sutuoktinio (-ės) „atspindėjimas” ne tik padeda geriau suvokti kito lūkesčius, bet ir leidžia pajusti tarpusavio artumą, o drauge stabdo pernelyg piktą kritiką.

Kiekvienas esame patyrę — nevaldomas pyktis, susierzinimas pastūmėja tok

kiems artimų žmonių užgauliojimams, kurių protingai, t. y. apgalvotai, elgdamiesi išvengtume. Taigi pravartu būtų kontroliuoti savo neigiamus jausmus. Tai padaryti, kai sprendžiami meilės ar šeimos reikalai, nėra lengva, nes būti vertinamiems, jaustis reikalingiems, bijoti atstūmimo visiems itin svarbu. Todėl nenuostabu, kad susiginčiję artimi žmonės kartais elgiasi taip, lyg turėtų kovoti už gyvybę, ir „pamiršta”, jog kovoja su tuo, nuo kurio priklauso jų emocinė gerovė. Tai „prisiminti” lengviau nusiraminus. Todėl sėkmingiausiai nesutarimus įveikia poros, sukuriančios nusiraminimo taisykles. Geras, bet kai kam atrodantis sunkiai įvykdomas patarimas — kol klausomės priekaištų, suskaičiuoti savojo pulso dažnį. Jei jis padidėjo

15-20 tvinksnių per minutę, protingiausia išeitis – padaryti diskusijų pertrauką.

Mokančios sutarti poros teigė, kad kilus rimtesniam nesutarimui tiktų pasivaikščioti, o pasivaikščiojimo metu iš naujo įvertinti nesutarimą. Jos manė, kad pykktį atvėsina mankšta, fizinė veikla, skani vakarienė, rami muzika ar linksma TV laida, video žaidimai ir galvosūkių sprendimas, miegas, karšta vonia, labdaringa parama vargšams bei savojo įvaizdžio pakeitimas — nauja šukuosena, nauji drabužiai. Veiksmų, padedančių susilpninti emocinę įtampą, sąrašą galima tęsti, bet jų esmė visiems pažįstama — jais bandoma nukreipti dėmesį nuo konflikto.

Šios poros pasižymėjo ir dar viena savybe. Jos tarsi nežinojo šiandieną madingų žodžių: „konstruktyvi”, „geranoriška” kritika. Jos vadovavosi nuostata — kritika visada skaudina. Todėl kiek įstengdamos kritikos vengė, o jei tekdavo pad

daryti draugui pastabą, ilgai dėl jos atsiprašinėdavo. Regis, kas gali būti paprasčiau? Belieka pabandyti.

12 thoughts on “Kaip išvengti barnių?”

  1. Kartais barniai prasideda is niekur.Tiesoig tada manai,kad jis tycia tave nori iskaudint. Bandai ieskot kompromisu,O jis manes net nesiklauso.Tuomet as tyliu.Pasiimu knyga ir uzsidarau kitame kambaryje.Tada lieka kalta knyga.

    Reply
  2. Mano buves vyras buvo labai inpulsyvus, daznai ne pati nesusigaudydavau is kur jie kyla.Pradejau stebeti supratau- jis pradeda "didinti raides" ir as susinervinus sukonfliktuoju.Tada jam pasiuliau, kai tik pas tave prasides "bangos" t.y. noras bartis as tave paimsiu uz rankos…Tai mus abu labai nustebino, o ji uzvis labiausia, nes jis manydavo , kad konfliktuoju as, o ne jis. Nuo to musu gyvenimas pasidare ramus ir mielas…bet skirtis vis vien teko…

    Reply
  3. Barniai dar kyla del regos. Jei vienas mato tai kas is tiesu vyksta, o kitas mato tai ka nori matyti. Ir atvirksciai.

    Reply
  4. Nesutinku – gali kad ir labiausiai gerbti, bet jei nepavyksta ta minute rasti bendros kalbos, konfliktas kils. Pagarba padeda tik susitaikyti, bet ne isvengti konfliktu. Manau, konfliktas dar nera blogiausias dalykas. Blogiausia, kai nemokame susitaikyti.

    Reply
  5. Sutinku su Agne. Konfliktai yra blogai, kuomet jie nera produktyviai issprendziami.
    Kas sieja straipsni, tai manau jog kritika nera kazkas blogo kas skaudina zmones. Istikruju ar zmogus isiskaudins ar ne, priklauso kaip jis ta kritika priims. Pavyzdziui, as pats esu tikrai dekingas jei mane kas nors pagristai sukrikuoja, as tai priimu kaip kazka, kur galeciau patobuleti (na, bet jei kritika yra nepagrysta, tuomet neverta ir del jos nervintis). O del vienas kitam nepasakytu dalyku daznai kencia abu.
    Nuosirdumas, sugebejimas pasakyti ka galvoji, o ne tai ka zmogus nori isgirsti, yra privalumas.
    Kritikos priemimas kaip asmeninio ispuolio – neigiama savybe.

    Reply
  6. galvoju kad geriausia išklausyt kito nuomone ir pateikt protingus argumentus kodėl jinai neteisinga ir nepakeltu tonu gal supras o jei ne tada paklaust kokie argumentai kito ir pamastyt ar tavo teisingi.

    Reply

Leave a Reply to rasssa Cancel reply