Jūs mano balandėliai…

 

Mielieji, vėl susitikę buvome. Vėl kažką atradome ir išsinešėme į namus – vieni  geras emocijas, kiti telefono numerį, treti gražius atsiminimus, ketvirti išėjo ne vieni (taip, tikrai!!!).

Balandėliai – kalbėjome apie meilumą, artumą, santykių puoselėjimą, apie vienatvę, apie atsivėrimą. Apie harmoniją su savimi. Sėdėjome ratu, svarstėme, kodėl čia atėjome ir ko tikimės. Šokome, kalbėjomės, gurkšnojome arbatą, kavą, dalinomės įspūdžiais apie keliones.

Sunku tai apibūdinti žodžiais, galiu pasakyti tik tiek, kad atėję žmonės išsinešė tai, ką norėjo. Visi renginio pabaigoje išsakė savo džiugias nuotaikas, vadinasi lūkesčiai buvo patenkinti.

Kažkas pavadino šią mūsų vakaronę suaugusiųjų žaidimais. Man patiko toks apibūdinimas, gal tai ir yra. Čia ateina žmonės pabūti su kitais, o mes sugalvojame pramogų, kad nesijaustumėte kvailai, nepatogiai, kad būtų lengviau susipažinti, kad būtų linksma.

Šį kartą darėme mini “performansus” – apie balandėlius, pavasarį, besiskleidžiančius kaštono žiedus ir mūsų jausmus. Visas mintis įamžinote popieriuje. Iš tikrųjų, ateina pavasaris, vyksta gražiausi virsmai, o mes pabijome užšnekinti patikusį žmogų, pabijome pažiūrėti į akis, pasiūlyti išgerti puodelį arbatos ar palaukti kartu po kaštonu, kol prasiskleis pirmieji žiedai.

 

Žemiau rasite savo kūrybos vaisius, kurie kažkam gal išspaus šypseną, o kažkam primins gražų penktadienio vakarą su DarniPora.lr nariais. Kartais kyla abejonės – eiti ar neiti, gal ten nieko gero, gal susirinks ne mano amžiaus žmonės, gal bus tas pats, kaip visada, gal mane vers daryti kažką, ko aš nenorėsiu. Neabejokite, veikite, blogiau nebus, o nepabandę nesužinosite…

Einu ieškoti kaštonų…

Kris