Laba diena,
Jūsų tinklalapis “Darni pora” pažįstamas senokai. Jame atrasdavau sau tinkamų patarimų ir nuomonių, tai vienas iš geriausių savo stiliumi tokio pobūdžio internetinių puslapių. Mano gyvenimas anksčiau buvo susituokus su vyru. Tai klausiu patarimo sau asmeniškai.
Darnus mūsų šeimyninis gyvenimas vyko šešiolika metų. Vyras garsiai su pasididžiavimu sakydavo man, mūsų dviem dukroms ir aplinkiniams :”Kokia graži mano žmona, ar neprotinga, kaip skaniai valgyti verda ir t.t. “.Taip pat girdavo ir dukras. Aš ir dukros buvom laimingos. Su dukromis juokdamosios pasikalbėdavom, kad gal trūksta visiems malonumams pinigų (buvom studentai, vyras darė mokslinį darbą…), tėtis neatitinka “holivudiškos” išvaizdos, neturime namuko – bet svarbiausia tetuko dūšia puiki ir gerą širdį turi. Mes mergaitės laimingos buvom turėdamos tokį vyrą šeimoje, kadangi ir jis džiaugdavosi mumis keliaudamas, poilsiaudamas, ar dirbdamas. Dukros kalbėdavo, kad jų vyrai bus panašūs į tėtuką.
Tačiau trys metai, kaip aš ir dukros esame negeros savo tėtukui. Aš su vyru išsiskyriau. Jo horizonte prieš keturis metus atsirado moteris (gyvena su savo vyru ir paaugliais vaikais), jau dabar kartu ir dirba. Pradžioje vyras grįžęs namo kalbėdavo tik apie tą šeimą (kokie jie turtingi, ką veikia moters vaikai ir t.t.) Savo dukros tapo neįdomios, tai mūsų mergaitės labai jautriai reagavo (pradėjo atsikalbinėti, sirgti, meluoti, negerbti manęs ir tėčio, neeiti į mokyklą, grasinti nusižudyti ir t.t.). Man prasidėjo psichologinis ir fizinis smurtas. Išsiskyrėme „bendru“ sutarimu.
Vyras su dukromis bendrauja retai, tačiau jos nori tėčio. Dukros katiną padovanojo tėtukui, gal dažniau susitiks. Dukra žiūri televizorių ar gatve einant ir sako „žiūrėk panašus į mūsų tėtį“. Naktimis sapnuodamos šaukia „….tėti….“. O vyras sutikęs su dukromis joms aiškina, kokią didžiulę klaidą jis padarė 1991 metais (mūsų vestuvės buvo), kokia baisi mama, kaip aš jam visą gyvenimą sugadinau , kaip jam labai buvo sunku ir koks jis buvo nelaimingas. Sutartus ir teismo priskirtus elementus duoda nepastoviai. Mergaitės paauglės, joms sunku suprasti šitame pasaulyje ir aš nesugebu paaiškinti, tėčio elgesio, kodėl jos jam nemielos.
Man irgi neaišku vyro požiūris į dukras. Aš ir jis esame užsiregistravę Jūsų tinklapyje. Gal žmonės ir neranda savo laimės, nes pirmiausia nemyli pačių artimiausių – savo vaikų.
Frazė „Pinigų dažniausiai pakanka“ – ne visais atvejais tiksli, kadangi pinigų nėra net savo vaikams.
Paskutiniai Lietuvos įvykiai apie paauglių beprasmes mirtis byloje, kad vaikams trūksta paprasto pokalbio, supratimo ir bendravimo.
Atsiprašau už rašybos klaidas ir ne visai sklandžias mintis.
Pagarbiai Marija
Sveiki, Marija.
Pirmiausia, kas pritraukia dėmesį šioje gyvenimiškoje situacijoje (ir tragedijoje kartu, be abejo) – tai pilnas įsitikinimas, kad “Darnus mūsų šeimyninis gyvenimas vyko šešiolika metų” (citata iš laiško). Gerbiama Marija laiko, kad tuos metus viskas buvo puiku, tik po to kažkas atsitiko ir vyro horizonte atsirado kita moteris, kas sugriovė jų bendrą gyvenimą.
Deja, tai labai dažnai pasitaikant situacija, kada žmonės nepastebi realiai vykstančių procesų ir pasiduoda iliuzijai, kad viskas gerai. Tokiu atveju kylančios problemos, neigiami išgyvenimai, tarpusavio nesutarimai bei kiti neigiami dalykai yra tiesiog ignoruojami, nustumiami į šešėlį.
Kad tai buvo matyti net per pozityviai aprašomą buvusią situaciją: trūko pinigų, nebuvo namuko, netinkama išvaizda ir pan. Bet apie tai šioje šeimoje nebuvo kalbamasi, nebuvo diskutuojama ir atitinkamai negatyvas, kuris būtinai kyla kiekvienoje šeimoje, tiesiog kaupėsi viduje, kol procesai pasiekė kritinę ribą ir šeima pradėjo byrėti. Blogiausia, kad šie negatyvūs procesai vyko viduje ir nebuvo laiku imtasi priemonių, kad jie nesugriautų santykių bei šeimos. Ir netgi įvykus skyryboms, visiems liko neužbaigtumo jausmas, kad problemos neiškalbėtos, negatyvas liko viduje ir jis toliau visus šeimos narius nuodija iš vidaus.
Kokia išeitis šioje situacijoje? Be abejo, labai sunku dabar spręsti tai, kas kaupėsi ilgus metus ar net dešimtmečius. Bet kokiu turėtų prasmę atviri pokalbiai tarpusavyje apie tai, kas gi įvyko, kas buvo negerai ir kas gi vyko sieloje pas kiekvieną atskirai. Ir aišku tai daryti ne priekaištų forma, bet tiesiog dalijantis savo išgyvenimais. Tai leistų suvokti ir integruoti negatyvią patirtį bei vidinį negatyvą, neperkelti to į tolimesnį gyvenimą.
Psichologas Marius Daugelavičius
Tel. nr. 370 659 18242
Comments are closed.