Turiu labai man aktualią problemą. Esu su pirmu vyru išsituokusi, su antru susituokusi. Skyrybos buvo labai dramatiškos ir man labai skaudžios. Iki šiol tebesergu depresija.
Turiu du suaugusius šeimas sukūrusius sūnus. Jie švenčia įvairias šventes ir nori, kad jose dalyvautų abu tėvai. Tėvas su sugyventine taip pat. Tėvas lengvai bendraujantis, mėgstantis šventes. Jo sugyventinė visaip stengiasi parodyti, kaip ji rūpinasi mano sūnumis.
Aš niekada savo vaikų nesu palikusi, buvau su jais sunkiais gyvenimo etapais. Buvimas su lengvabūdžiais buvusiu vyru ir jo sugyventine man reikštų ligos paūmėjimą. Tačiau nusišalinti nuo švenčių reikštų mano silpnumą, kuo buvęs vyras dar kartą pasidžiaugtų.
Nežinau kaip elgtis. Mano sūnūs to nesupranta. Patys būdami vyrai jau nebesmerkia tėvo, juo labiau, kad tėvas lengvai bendrauja. O aš nerasdama išeities pagalvojau, kad nebenoriu gyventi. Taip man sunku ištverti tokias akimirkas. Dirbu mokytoja, išsituokusi jau 15 metų, gyvenu provincijoje psichologo pas mus nėra. Labai lauksiu atsakymo.
Atsakymą Jums pradėsiu nuo vienos istorijos. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris ryžtingai kentėjo visą savo gyvenimą tam, kad galėtų nusipirkti nors vieną minutę laimės. Vieną rytą jis susidėjo visą savo kančią į didelį krepšį, užsimetė jį ant pečių ir patraukė į turgų. Kad ir kaip atkakliai jis bandė parduoti savo kančias, deja, niekas nenorėjo jų pirkti. Žmogus suprato, kad kančios į laimę neiškeisi. Nėra kančios keitimo į laimę kurso. Taip pat kaip nėra kelio į laimę, pats kelias yra laimė.
Be jokios abejonės skyrybos su pirmuoju vyru sukėlė Jums daug skausmo, kuris lydi Jus iki šiol. Tačiau ar ne per didelę kainą mokate už tai, kas prieš 15-iolika metų nutiko greičiausiai ne dėl Jūsų kaltės? Ar ne per daug baudžiate save? Ar nemanote, kad atėjo laikas priimti viską taip, kaip yra ir padėti tašką santykiuose su vyru? Jeigu skyrybos buvo, kaip rašote, labai dramatiškos ir skausmingos, padarykite štai ką:
1. Surašykite ant lapo popieriaus viską, ką skaudaus esate iš vyro pusės patyrusi, sulankstytą lapą pabučiuokite ir sudeginkite. Jei norėsis verkti – verkite.
2. Tuomet ant kito lapo rašykite: „Aš atleidžiu tau už …“ ir ant to paties lapo parašykite: „Aš dėkinga tau už tai, kad …“
Praeitis – neatsiejama mūsų dalis, kurios nebepakeisime, tačiau šiandiena ir rytojus priklauso mums. Tad apžvelkite savo dabartinį gyvenimą – koks jis, kokie žmonės Jus supa. Užauginote du sūnus, kurie jau sukūrė savo šeimas, – argi tai ne puiku? Dirbate mokytoja – kiek daug gero kiekvieną dieną duodate vaikams! Rašote, kad esate ištekėjusi antrą kartą – pagalvokite, ką galite padaryti, kad šie santykiai būtų gražesni, šiltesni ir artimesni?
Skaitydama Jūsų laišką, pagalvojau, kad visgi pasitvirtina taisyklė, kad medalis turi dvi puses. Taip, Jums neskaudėtų širdies, jei netektų susitikti buvusio vyro vaikų gimtadieniuose, tas tiesa. Tačiau galbūt tuomet širdis skaudėtų Jūsų vaikams, jei šis žmogus nerodyto noro susitikti su savo vaikais? Rašote, kad sugyventinė stengiasi parodyti, kad rūpinasi Jūsų vaikais – bet argi tai blogai, kad ši moteris stengiasi ir Jūsų vaikai gauna papildomo dėmesio ir pagalbos? Ir visai be reikalo baiminatės, kad ji užims Jūsų vietą vaikų širdyse – to niekada nebus, nes Jūs vaikams esate MAMA, žmogus, kuris davė gyvenimą ir juos užaugino. Tai nepalyginamai daugiau nei kada nors galėtų duoti buvusio vyro draugė.
Kalbant apie vaikus – kad ir kaip bebūtų sunku tai suprasti širdimi, bet vaikai neprivalo gyventi tėvų gyvenimo ir palaikyti kurią nors vieną pusę. Jie myli Jus abu, o pykdami ant tėčio ir tuo pačiu jį mylėdami, jie kankintųsi. Nemanau, kad Jūs to norite.
Rašote, kad nusišalinimas nuo švenčių reikštų Jūsų silpnumą. Tai rodo, kad Jūs vis dar kovojate su savo buvusiu vyru. Tačiau kare nebūna laimėtojų, kare visi pralaimi. Štai kodėl Jums niekaip nepavyksta pasijusti lengviau – būtent dėl to, kad stengiatės kažką įrodyti jam, buvusiajam. Verčiau pagalvokite, ką galite padaryti, kad Jūs pati pasijustumėte laiminga?
Dėl dalyvavimo gimtadienyje – laiko liko labai mažai ir jeigu iš ankstesnės patirties žinote, kad susitikimai su buvusiu vyru reikštų ligos paūmėjimą, atsisakykite šventės, nes pirmiausiai turite sustiprėti psichologiškai ir tik tada galėsite sau leisti „laikyti egzaminą“. Galite pasikalbėti apie tai su vaikais ir paprašyti jų organizuoti viską taip, kad nesusitiktumėte su savo buvusiu sutuoktiniu: Jūs galite ateiti anksčiau ir išeiti prieš atvykstant buvusiam vyrui, arba atvirkščiai. Kam draskyti neužgijusią žaizdą?
Tačiau štai ką Jums pasakysiu – silpnumą rodys ne tai, kad Jūs neateisite ir akis į akį nesusitiksite su buvusiu vyru, silpnumą rodys tai, jei Jūs ir toliau „nepaleisite“ iš širdies savo praeities… Prisiminkite, kad gyvenimo tragedija ne tame, kad jis taip greitai prabėga, o tame, kad mes per ilgai laukiame, kol jis prasidės. Psichologė Laura Bratikaitė www.seimospsichologas.lt Tel. nr. 8 668 00 000
Comments are closed.