Esu šiek tiek neprigirdinti ir kartais dėl šio trūkumo labai kompleksuoju. Tačiau vis negaliu priimti savęs tokios, kokia esu ir nedrįstu kitiems pasakyti, kad kažko nenugirdau, tad tiesiog apsimetinėju. Kaip tai pasakyti, kad ir pati jausčiausi stipri, ir kad kiti paskui noriai bendrautų?

Jei Jūs tik šiek tiek neprigirdit, tai neturėtų kliudyti bendrauti ir apie tai galima nekalbėti. Jei neprigirdit kiek daugiau – reikėtu isigyti klausos apratą. Apsimetinėdama kliudot sau ir savo draugams.Tačiau koks jau čia apsimetinėjimas, jei sąžiningai prisipažįstat, kad nenugirdot. Manyciau, kad Jums labiau kliudo bendrauti ne silpna klausa, o bandymai tai nuslėpti.

Comments are closed.