Žiemos savaitgaliai

Pastarosiomis naktimis paspaudus šaltukui pasijautė, kad iš tiesų jau atėjo žiema. Apie tai kasdien primena ir vis trumpėjantys vakarai. Panaktinėjusi ir nuėjusi vėlai miegoti, kitą dieną atsikeliu jau beveik temstant. Juodas dangus ir baltas šaltis man nepatinka. Pasiilgau vasaros.

Žiemos savaitgaliai man yra neįtikėtinas galvosūkis. Ką veikti? Atrodo, kad visi mano pomėgiai vasariški: poilsis sode, prie ežerų, grybavimas, maudymasis, važinėjimas dviračiu. O dabar šešis mėnesius tenka gyventi be to. Man nuobodu. Žinau, kad pasiūlysite tūkstančius veiklų, ką galima nuveikti, bet žiemą nerrandu sau tokios, kuri būtų daugiau nei laiko prastūmimas. Gal nebent sukiojimasis virtuvėje.

Taip ir bėga savaitgaliai. Kartais prie karštos vyno taurės su draugėmis. Kartais prie Monopolio arba Kris Kros. Bet dažniau prie televizoriaus. Kine nieko gero nerodo, baseine susigaunu peršalimus, o po vakarėlius trankytis nenoriu. Ech. Kaip aš ilgiuosi vasaros vakarų ant Barbakano.

Skaitau, ką parašiau, ir pačiai baisu darosi, kaip dažnai man pritrūksta fantazijos ir kaip ieškau progų paverkšlenti. Bet aš tokia – amžinai kuo nors nepatenkinta. Ech. Greitai prisnigs. Žmonės eiss lipdyti besmegenių. O man negalima, nes kaip visada iškart pasigausiu slogą.

Štai tokia pesimistiška šiandien mano nuotaika. Jau ne pirmą savaitę. Gal žiemos depresija užpuolė. Nekantriai laukiu, kada pradės ilgėti dienos.

14 thoughts on “Žiemos savaitgaliai”

  1. Iš tikrųjų, Agne, platini “depresiškas” nuotaikas. Žiemą labai smagu su rogutėm nuo kalniuko užpakalius patrankyti (tik kompleksuotiems suaugusiems tai atrodo vaikiška). O po prisnigtą mišką slidėmis kaip pasakiška. Laukiu sniego.

    Reply
  2. Kada paskutini karta normalu sniega ir leda matet?
    Atsibuskit ir nebesapnuokit apie ziemiskas pramogas. Amzinas ruduo 6 menesius….

    Reply
  3. Ale kaip mėgstu žiemą…Negaliu… Jokių kraujasiurbių, jokios apgaulės prisidengiant margaspalviais lapais, jokių giesmių ir šėlsmo… Tik plika, nepajudinama esmė. Tyla ir šaltis. Mėnulio pilnatis sniegu padengtam miške švyti ryškiau už birželio dieną.. Nuo šalčio pokšintys medžiai ir šnekantis sniegas po kojom.. Tyla kurioje bet koks cyptelėjimas tampa giesme.. Pūga naktį ir sniego kopos ryte.. Garuojantis kaimynas prie židinio… Pritrenkianti šerkšno karalystė ir šalčio pažadai ant lango stiklų.. Toks laikas, kai sprendžiama, ar esi vertas dar vieno pavasario.
    Bet apie ką aš čia? Kokia žiema? Ta nesibaigianti lapkričio pliurza, drėgmė, tamsa, sloga ir neviltis? Čia ne žiema. Žiemos neliko. Ir kokia žiema mieste? Lyg seksas apsirengus ir su užrištom akim. Net nesuprasi su kuo… :)))

    Reply
  4. gali mokytis piesti ant silko – labai siltas ir jaukus uzsiemimas…tada savaitgaliu pradedi laukti kad galetum pasinerti i savo spalvu pasauli 🙂
    gali perskaityti visas knygas, kurioms vasara neuzteko tavo demesio 🙂
    gali sukurti decoupage’o sedevra – tam net dideliu mokslu nereikia…
    gali monopolio ir kris kros’o repertuara isplesti iki Alias, Uno, Jungle Speed ir dar daugybes kitu, kurie itraukia ir nepaleidzia..
    arba gali keisti poziuri i visa tai ir neleisti, kad saltukas uz lango trukdytu tau dziaugtis gyvenimu 🙂 visada gali uzsirist siltesni salika ir pasiimti storesnes pirstines 🙂

    Reply
  5. Jolita, vat tame ir esmė, kad galiu tenkintis tuo, ką galiu, bet ne tuo, ko iš tikrųjų labiausiai norėčiau. Savaitgalį pažvejoti įsibridus į ežerą…

    Reply
  6. Man geriausia ziema -sporto klubas- ivairios klases- joga, salsos pamokos.. Na, juk galima visiskai naujos veiklos susirasti. Labiau pasidomet reikia. Kad ir tapyba uzsiimti, ar rankdarbiais kokiais:) Siaip ziema kunas linkes uzsidaryti kaip i koki kiauta- sunku, tingu, nesinori. Bet reikia nepasiduot tam apemusiam tinguliui. Judet, veikt, noret! Beje, naudoju zolini maisto papilda Tonussan sia ziema. Jo efekta pajutau jau po poros savaiciu- man labai patinka- jis tonizuoja, energingesne, zvalesne, veiklesne jauciuos, o kai nori- randi ir veiklos ivairiausios. Net ziema… 🙂

    Reply

Leave a Reply to Agnė Cancel reply