Žiemos savaitgaliai

Pastarosiomis naktimis paspaudus šaltukui pasijautė, kad iš tiesų jau atėjo žiema. Apie tai kasdien primena ir vis trumpėjantys vakarai. Panaktinėjusi ir nuėjusi vėlai miegoti, kitą dieną atsikeliu jau beveik temstant. Juodas dangus ir baltas šaltis man nepatinka. Pasiilgau vasaros.

Žiemos savaitgaliai man yra neįtikėtinas galvosūkis. Ką veikti? Atrodo, kad visi mano pomėgiai vasariški: poilsis sode, prie ežerų, grybavimas, maudymasis, važinėjimas dviračiu… O dabar šešis mėnesius tenka gyventi be to. Man nuobodu. Žinau, kad pasiūlysite tūkstančius veiklų, ką galima nuveikti, bet žiemą nerandu sau tokios, kuri būtų daugiau nei laiko prastūmimas. Gal nebent sukiojimasis virtuvėje…

Taip ir bėga savaitgaliai. Kartais prie karštos vyno taurės su draugėmis. Kartais prie Monopolio arba Kris Kros. Bet dažniau prie televizoriaus. Kine nieko gero nerodo, baseine susigaunu peršalimus, o po vakarėlius trankytis nenoriu. Ech… Kaip aš ilgiuosi vasaros vakarų ant Barbakano…

Skaitau, ką parašiau, ir pačiai baisu darosi, kaip dažnai man pritrūksta fantazijos ir kaip ieškau progų paverkšlenti. Bet aš tokia – amžinai kuo nors nepatenkinta. Ech… Greitai prisnigs. Žmonės eis lipdyti besmegenių. O man negalima, nes kaip visada iškart pasigausiu slogą…

Štai tokia pesimistiška šiandien mano nuotaika. Jau ne pirmą savaitę. Gal žiemos depresija užpuolė… Nekantriai laukiu, kada pradės ilgėti dienos.

Comments are closed.