Moteriškas sentimentalumas arba vyrai to niekada nesupras

Tai jau antras mano dienoraštis apie asmeninius įspūdžius po matytų renginių per pastarąsias savaites. Tiesiog sunku nepasidalinti tuo, kuo gyvenu. Šįkart lankiausia Lietuvoje koncertavusios Katie Melua pasirodyme.

Manau, kad tai buvo geriausias renginys, kokį mačiau per savo gyvenimą. Grįžusi entuziastingai pasakojau draugui apie jos talentą, publiką, kuri plojo atsistojusi, ir. daug merginų ašarų ir nosinaičių. Klausydamas jis tik karpė ausimis ir teištarė: “jau tos bobos.”. O aš atsidusau dar kartą įsitikinusi, kad vyrai to niekada nesupras. Bet galiu pabandyti paaiškinti.

Kodėl gi mums pattinka liūdnos dainos, kuriose dainuojama apie paliktosios skausmo beprotybę, vyrai lyginami su valtelėmis, katinėliais ir gyvenimo prasme arba tiesiog graudenama tokiomis nesuvokiamomis temomis kaip devyni milijonai dviračių Pekine? Kodėl žliumbiam dešimtą kartą žiūrėdamos “Titaniką”, “Prieš saulėtekį” ir “Prieš saulėlydį”? Ir serialai man apie ligoninę patinka ne todėl, kad ten pjausto žmones, o todėl, kad juose daug komplikuotų personalo tarpusavio santykių, meilės ir emocijų, kurios atrodo tokios artimos.

Mes, moterys, – jautrūs padarai. Jums, vyrai, prioritetas – veiksmas, mums – jausmas. Nors gal skiriamės tik emocijų parodymo lyggiu. Ir mums reikia išlieti susikaupusią įtampą, pabėgti nuo kasdienybės savuoju sentimentaliu būdu: prisiminti vasarą, buvusias meiles, parašyti, kad ir netikusį, bet eilėraštuką, palydėti saulę, pakelti raudoną klevo lapą. Kartais man atrodo, jog mūsų jausmingumas jums primena vaikiškumą ir skonio net

turėjimą, bet viskas daug sudėtingiau. Na, neklausau aš lietuvių pop scenos dievaičių romantiškų dainų, bet netyčia kur nors išgirdusi imi ir apsiverkiu. Arba trenkiu taurę į sieną, kai norisi staugti nuo vienatvės, o iš televizoriaus į mane žvelgia tobulai graži ir laiminga pora.

Taigi, mes tokios. Dažnai priverčiam stipriąją lytį pasimesti savo netikėtais kaprizais ir sunkiai paaiškinamomis ašaromis. Bet ar ne už mūsų jausmingumą mus ir mylite? Gal leiskite mums pabūti romantiškai vaikiškomis ir pašaipiai netraukite per dantį. Kai aš verkiu, ne visada reiškia, kad kažkas atsitiko. Gal man tiesiog reikia paverkti. Apkabink ir neklausinėk. Ir pabūk kartais sentimentalus dėl kompanijos: nors ir nesupranti Katie Melua muzikos, aš būčiau buvusi labai laiminga, jei būtum buvęs su manimi, palaikęs už rankos, kai ji dainavo tyliai rammiai, tik pianino garsai. Aš manau, kad koncertas net tau būtų patikęs: talentas bei profesionalumas, net ir sentimentalus, visuomet išlieka profesionalumu.

0 thoughts on “Moteriškas sentimentalumas arba vyrai to niekada nesupras”

  1. va del to verkimo, tai mane nervina ;/
    vyram visada reikia ka nors daryti, jei panele liudi, reikia ja pralinksminti, jei jai neaisku kas darosi reikia klausti… o jus tiesiog verkiat ir nemokat paaiskinti kas blogai, tiesiog sakot neklausinek 😀
    nekenciu bet myliu

    Reply
  2. As prisidesiu prie Rimanto sikar – manau, tikrai yra vyru, kurie tokia muzika supranta 🙂 pati turiu nemazai muzikantu draugu ir vienas ju sako: “Visos dainos yra grazios, tik ne visos gerai atliktos”. Ir jis tikrai megsta ryte pasiklausyti tos pacios Kate, sakydamas, kad ryte labai saunu tiesiog pasimegauti ramiomis dainomis 🙂 taigi sakyti, kad Kate Melua vyrams nesuprantama, manau, siek tiek krastutiniska.

    Reply
  3. Agne, manau geriausia iseitis butu lengvai pameluoti, tuomet vaikinui yra priezastis atsikabinti ir palikti mergina ramiai issiverkti, ar tiesiog apkabinus nieko daugiau nebeklausineti.

    As irgi buvau Katie Melua koncerte, taciau ne tiek del saves kiek del savo paneles 🙂 Jos muzika is tiesu grazi, taciau merginos ja gali klausytis vel ir vel, o vat man grazu karta per diena isgirsti ir to uztenka.
    P.S atsisedom taip, kad ji galetu viska matyti, o as tiesiog klausytis muzikos 🙂 ir daugelis Bernu taip dare kiek maciau ;}

    Reply
  4. Autoriau, klausausi savo mėgstamos muzikos 🙂 Bet galiu ištverti ir kitokią, jei tai ne mango-šmango ar pan. 😉
    O šiaip liūdna tiesa, bet brangoka už šimtus litų į nemėgstamų dainininkų koncertus vaikščioti tik dėl kompanijos… Nors ir norėtųsi…

    Reply
  5. Monika, matyt aš tokių vyrų dar nepažinau 🙂 Tokia keistai rūgšti išraiška atsiranda jų veide, kai užsimenu apie Katie Melua, Dido arba Norah Jones 😀

    Reply
  6. jeeeee as irgi buvau tam nerealiam koncerte ir norejau, kad jis niekada nesibaigtu :)) bet savo draugo net nekalbinau eit kartu, zinodama, kad romantiskai mane laikydamas uz rankos, butu kankinesis ir galvojes, kada cia viskas pasibaigs…todel kartais geriau priimt kito zmogaus pomegius kaip tokius, kaip esancius, bet nebutinai stengtis juose dalyvaut :))

    Reply
  7. Jolita, bet vis tiek truputį pavydu buvo matyti poras, susikibusias už rankų… Jeigu aš jį palaikau, kai dalyvauja varžybose, nors man tai nelabai neįdomu, jis galėtų nueiti su manim į koncertą… Bet šiuo atveju atleistina, nes bilietai nuo 100 lt. Aš už man nepatinkančią muziką irgi tikrai tiek nemokėčiau.

    Reply

Leave a Reply to Andrius Cancel reply