Kodėl sakau “ate”?

Ate, nes kaip tu sakai „mūsų keliai skirtingi“… Matyt, tai – tiesa, nes niekada nesutikau tavęs tiesiog einančio gatve, stovinčio eilėje prie kasos, geriančio kavinėje arbatą (nes tu kavos nemėgsti)…Tiesiog nesutikau.., bet buvau šalia…

Ate, nes tu nežinai, kuo aš gyvenu šiandien. Kuo aš gyvensiu mėnesį į priekį, tu sužinai, kai mes retai, bet ilgai geriam arbatą ir kalbamės, kalbamės…

Ate, nes tu man paskambini tik kartą į mėnesį arba kartą į 2. O kas skambina man naktimis, į mano sapną, pasiskolinęs tavo veidą, tavo vardą, tavo balsą…tiek to…tai tik sapnas, mano sapnas…

Ate, nes tu nekvieti manęs šokiui. Aš jaučiu pyktį..! Sugebėjimų reikia, šokant 24 valandas toje pačioje patalpoje, tuo pačiu metu manęs nepastebėti. Šokdinant visas gražiausias merginas ir tas, kurios pasislėpusios tolimiausiuose kampeliuose, manęs, netyčiom (?) nepastebint, – esančios įvykių centre. Paradoksas – kai judame šokyje užmerktomis akimis, tu judi tiesiai link manęs, pamiršdamas, kad nepastebi…

Ate, nes mes nesusitikome Kalėdiniam laikotarpy, kas man buvo labai svarbu… Bet tavo Kalėdų dovana aplankė mane naujais metais…tai buvo taip gražu ir be galo jautru, nes… Šaliką, kurį tau mezgiau, kaip dovaną, išlaikiau (saugojau, kad neišardyčiau) iki 12.31 vėlyvo vakaro.., kol galiausiai sau pasakiau – „ko nėra mano kalėdiniam laikotarpyje – iš viso NĖRA“…Ir paleidau šaliką į Naujametinį dovanų aukcioną…Jį laimėjo mano senas geras draugas ir džiaugėsi labai nuoširdžiai… Aš numezgiau tau ir antrą šaliką, kurio taip pat nepadovanosiu.

Ate, nes tu negeidi manęs (ir taip juk gali būti). Bet vis tik – negaliu pamiršti tavo bučinių, savo virpulio vien nuo tavo balso, tavo pirštų išlinkimo, karščio delnuose, primerkto žvilgsnio, apkabinimo iš nugaros, aistringų judesių, žaismingo šokio, pasivaikščiojimų naktį, vakare, užmerktomis akim, atsidavusiai paklūstant tik tavo vedimui.

Ate, nes aš esu aš, o tu esi tu. Sapnas padeda suprasti, jog viskas – tik iliuzija, kurioje aš esu aš, o tu esi tu. Sapne viskas paprasta – tu esi aš, o aš esu tu (mes neatskiriami).

Todėl ATE realybėje…

P.S. „aš tave myliu“, pasakysiu, kai susitiksime sapne. Kai gersim arbatą, galbūt jau tu papasakosi man savo SAPNĄ, kuriame sakau „ATE tau“.

Comments are closed.