Kas dedasi vyro galvoje

Mąstydamas apie kilusią diskusiją po praėjusio įrašo nusprendžiau išplėtoti temą: kas gi dedasi toje vyro galvoje? Kaip visada tai tik mano subjektyvi nuomonė, kurią kitu laiku ar kitoje vietoje tikriausiai pats sukritikuočiau, bet visgi.

Nusprendžiau apsvarstyti tokią situaciją: kaip pasikeičia vyro mąstymas po pirmųjų pažinties dienų ir po kelių savaičių, mėnesių.

Pažinties pradžioje: nauja, įdomu, viską reikia ištyrinėti, pabandyti. Nežinai, kas laukia toliau, pabėgs ji ar tu pabėgsi… Nežinojimo jausmas liepia stengtis, kad tavo potenciali antroji pusė kuo labiau tavim susidomėtų. Šioje situacijoje prioritetas pasidaro būti ne tuo kurį paliks, o tuo kuris turės pasirinkimo galimybę: būti toliau kartu ar skirtis.  Kitą kartą mergina gali nelabai patikti, bet automatiškai noras tapti „laimėtoju“ stumia į priekį ir liaudiškai tariant „kabinami makaronai“… Aišku toks požiūris nelabai gražus iš vyro pusės, bet manau, kad toks mąstymas tikrai dažnas.

Toks „karžygio“ kelias, siekiant užvaldyti kuo daugiau ir nebūti paliktam, būdingas pažinties pradžioje, bet visai kas kita, jei mergina patinka ir santykiai išsivysto į ilgalaikę draugystę. Tuomet karžygiškas kovojimas pasikeičia, jį nustelbia pasyvumas ir nenoras, negalėjimas ar kitoks NE… Ką aš noriu pasakyti šiais teiginiais? Ogi tai, kad užuot ir toliau kovojęs už savo mylimąją vyras tampa sėslus televizoriaus žiūrėtojas, kuris mintyse daug norėtų padaryti, gal ir pagalvoja apie siurprizus ar kitokias džiugias staigmenas, bet tas pagalvojimas ir lieka tik pagalvojimu…

Mąstau, kodėl taip atsitinka? Nejau per mažai patinka antroji pusė, kad negalėčiau pasistengti…. Atsakymas, manau, nėra tai, kad mergina nebedomina, tiesiog atsiradęs saugumo jausmas pastangas iš vyriškosios pusės sumažina iki minimumo ir galiausiai jos išviso tampa nebepastebimos.

Kaip, mano nuomone, reiktų elgtis moteriškajai pusei? Mėginti įžiebti pavydą gali būti pavojinga, bet kitu atveju gali būti ir ganėtinai veiksminga. Gal tada pavyktų pažadinti vyrą iš „miego“ būsenos. Faktas, kad dejavimas ir guodimasis „kaip manim nesidomina“ tikrai neturi efekto, na bent jau man. Kitas galimas variantas: moteriškajai pusei imtis iniciatyvos ir parodyti kokios vyro norėtų: elgtis taip kaip norėtų, kad su ja būtų elgiamasi – vėlgi iki tam tikros ribos – nereikia nukeliauti iki kraštutinumų ir visiškai perimti vyro vaidmes :).

Galiausiai būtina pabrėžti, kad čia tik mano pasvarstymai ir kito vyro galvoje gali suktis visai kitos mintys, todėl į kiekvieno vyro galvą reikia „lįsti“ atskirai.

Comments are closed.