Fantazijos vasarą prisiminus

Dievo akis, nukritusi į žemę. Mėlynai žiūrėjo į dangų visą tvankią dieną. Sudrumstė tiktai debesies šešėlis ir vaikų krykštavimas… Mažos valtelės plukdė dideles viltis. Turistai praplaukiantys garlaiviu fotografavo ant prieplaukos besideginančią merginą. Prakaito lašeliai ant įdegusio kūno. Tanatas, nuleidęs kojas nuo liepto į vandenį. Ešerys, nardantis tarp seno medžio kamieno. Maža idilė. Maža karšta diena su dangaus angelais, besikarstančiais blakstienomis po tamsiais akiniais. Įsimylėjusi vasaros kaitrą. Ir skaidrų ežerą. Jis žiūrėjo į mane visą dieną. Mano maža maža idilė, iš kurios grįžau namo. Už mano lango trankosi žaibai. Lyg artėja, o gal tolsta… Tobulos karštos vasaros dienos su trankiai šlapiais vakarais. Perlipau per save, gulinčią ant liepto, kad rytoj pabandyčiau išgelbėti viltį, kuri tuoj nutekės į kanalizacijos vamzdį, jei nespėsiu ištiesti jai rankos… Kaip voras, įkritęs į kriauklę. Jo kojos slysta, jis negali pasprukti ir tyliai nebyliai numiršta, kai susiruošusi plauti nešvarias lėkštes atsuku čiaupą. Nueinu neatsisukdama sugriovusi jo mažytę idilę..

Maži maži vasaros malonumai, iš kurių susideda pilnatvė. Murkiantis katinas… Šviežios braškės su plakta grietinėle… Daug daug krevečių su citrina… Ką tik nupjautos žolės kvapas… Šaltas alus ir drungnas sidras… Salotos verandoje ir moliūgai sode… Laistymasis vandeniu karštą popietę… Didelis salotinis pripučiamas fotelis… Žaidimas šachmatais po medžiu… Pasivaikščiojimas šiltą vasaros rytą… Žvėrynas, kurį siaubingai pamėgau… Mano plaukai, kvepiantys vyrišku šampūnu… Juokas ir žaidimai… Ramios šypsenos… Atgaivinantis miegas… Tokia mano vasara. Pavydėkit. Mes turim teisę gyventi kreivai…

Man iš vakarų vėl pateka saulė. O kai kalbu, žodžiai iš pravertų lūpų išskrenda drugeliais. Saldu burnoje nuo persūdyto maisto. Jie atėjo. Šitie vasaros vakarai neišvengiamai atėjo. Tik viskas visada ne taip, kaip tikėjomės… Tarp principų ir prisitaikymo… Šią vasarą aš būtinai perskaitysiu gerą knygą. Ir pabučiuosiu jūrą. Ir pasakysiu tau, kad aš labai labai… Obelys jau užmezgė obuoliukų. Šiemet bus geras derlius. Nuo obelų žydėjimo iki pradės kristi pernokę obuoliai… Kartais žinom daugiau nei derėtų. Tai vadinama intuicija. Tai prakeiksmas iš aukščiau. Stiprus stiprus gali būti noras pasiduoti… Sunkus sunkus gali būti miegas susipykus… Kodėl jie uždaro laukinius paukščius į narvus?

Comments are closed.