Kodėl jos niekas nepastebi?

Neseniai buvau susitikusi su vaikystės laikų drauge. Buvom neišskiriamos ir sėdėjom vienam mokyklos suole 10 metų. Dabar jau nutolom, bet vis dar retkarčiais kartu išgeriam arbatos. Nelabai yra apie ką kalbėti. Keista, kaip skirtingai pasisuka draugių likimai…

Žvelgdama į tokias merginas kaip ji, aš pradedu nieko nesuprasti apie vyrus. Kodėl jos niekam nereikia? Magistro studijas bebaigianti mergina turėjo tik vieną vaikiną ir tas pats po poros mėnesių dingo. Kodėl? Mano draugė – labai geras žmogus. Miela, moteriška ir šeimyniška. Ne iš tų, kurios kas rytą paišosi veidą, bet tikrai simpatiška. Daug mokosi, dirba, po vakarėlius nelaksto. Ramus žmogus. Ji nelabai laiminga. Vieniša. Prarado viltį kam nors patikti, todėl tik dar labiau užsisklendė savyje ir išbarstė pasitikėjimą savimi. Gal tiesiog per mažai žmonių sutinka, kad atsirastų tas vienintelis…

Mes su ja turim bendrų pažįstamų vaikinų. Kažkada klausiau, kodėl jie su ja nedraugauja. Atsakymo nesupratau. “Ji simpatiška, gera, bet tik kaip draugė…” Ką po galais tai reiškia? Ko trūksta, kad būtų mylima?

Ir aplink daug tokių neatrastų žvaigždučių. Jos būtų ištikimos žmonos ir geros mamos, bet kažkodėl vyrai pasirenka tas, kurios įskaudina ir išnaudoja… Po to skundžiasi, kad visos jos tokios ir nėra normalių merginų… Atsimerkit! Jūs jų tiesiog nepastebit! Kodėl? Paaiškinkit, aš nieko nesuprantu.

Comments are closed.