Daugelis romantiškų istorijų, kurias mums siūlo literatūra ir TV, kalba apie jausmų pergalę prieš merkantilinius išskaičiavimus. Istorijų siužetas vis toks pats: mergina verčiama rinktis bjauraus būdo, turtingą senį, o svajoja apie gražų, drąsų ir kilnų vaikiną. Galiausiai įsimylėjusieji įveikia niekšingas intrigas, laimingi žvelgia vienas kitam į akis ir kaip papildomą prizą gauna. pinigų (paaiškėja, kad vargšas muzikantas yra vienturtis milijonieriaus sūnus arba netikėtai, bet tikrai pačiu laiku, radęs lobį ar aukso gyslą). Tokių istorijų autoriai kartais jas baigia tvirtindami, jog „su myllimuoju ir lūšnelėje rojus”. Tačiau šio rojaus niekada nebando aprašyti.
Pastarąjį siužetą ypač mėgsta ne pačių turtingiausių šalių (Meksikos, Rusijos, Brazilijos ir pan.) menininkai. Turtingesniuose kraštuose (Vokietijoje ar Anglijoje) blaškomasi tarp tyrų jausmų ir noro išsaugoti seną šeimos dvarą ar brangaus tėvelio palikimą – banką, žirgyną, vynuogyną. Jausmai nugali, bet ir verslas suklesti.
Patrauklumo matas
Romantiškos istorijos tuo ir patrauklios, kad pasakoja apie išskirtinius jausmus. Realybėje pasirinkimo kriterijai daug praktiškesni.
Miuncheno pažinčių agentūra „Pretty Women” siūlė savo klientėms atitinkančių jų pageidavimus vyrų aprašus. Taigi kiekviena gauudavo sąrašą vyriškių, kurie įsitekdavo į jos pageidavimų rėmus. Galimo pretendento į draugus amžius, ūgis, išsilavinimas, interesai atitiko norus. Kaip pasirinkti iš gausybės tarsi vienodų vyriškių aprašų? Gal reikėtų su visais nors trumpai susitikti ir pamėginti įsiklausyti į intuicijos balsą? Apie ketvirtadalis ieškojusiųjų gyv
Paslaptingas cento žavesys
Kiekvienam aišku, kad vienas kitas milijonas gali paveikti ir švelniausius jausmus. Ar keliolika centų irgi įstengtų pakeisti žmogaus požiūrį bei elgesį? Veikiausiai daugeliui atrodys, jog tai neįmanoma. Tačiau psichologiniai tyrimai liudija priešingai.
PIRMAS EKSPERIMENTAS. Praeivis užeina į telefono būdelę ir randa joje 50 centų. Paskambinęs jis atidaro duris ir susiduria su moterimi, kuriai iš rankų išbyra popieriai. Devyni iš dešimties puola jai padėti. Tarp neradusiųjų centų tokių buvo tik keturi iš dešimties.
ANTRAS EKSPERIMENTAS. Studentas kartu su psichologu aptarinėja madų žurnalą. Retsykiais psichologas duoda studentui 10 centų, bet nieko neaiškina, nesako, kodėl davė. Po 4—5 apdovanojimų studentas pradeda geriau vertinti žaliaakių blondinių nuotraukas. Jis neįžvelgia ryšio tarp apdovanojimo ir manekenių tipo, bet jo pasąmonė išsprendė uždavinį, kurio sąlygos nepaskelbtos. 10 centų pasąmonei yra svarbus motyvas naujai vertinti moteris.
TREČIAS EKSPERIMENTAS. Kalėdinis vakaras viename JAV universitete. Dalyvauja beveik du šimtai vaikinų ir merginų. Visi atsitiktinai suskirstomi į poras, visi vaikinai dalyvauja loterijoje. Pusė jų laimi po 1 dolerį. Vakarėlio pabaigoje merginos vertina savo kavalierių vyr
Turtuoliai irgi verkia
Jeigu net menki pinigai paveikia mūsų elgesį, tai dideli lyg ir turėtų tapti neišsemiamu laimės ir džiaugsmo šaltiniu. Lietuvoje milijonieriai yra arba pogrindyje, arba tiek kartų davė interviu, jog apie juos jau nieko nauja nepasakysime. Nebent tai, kad jų per maža tyrimams. Todėl norint sužinoti apie milijonierių meilę ir laimę tenka remtis JAV psichologų darbais.
Mūsų įsivaizduotas milijonierius skęsta prabangoje. Realybėje jis per metus išleidžia 7 proc. savo pajamų. Kitus pinigus investuoja į verslo plėtrą. 70 tūkstančių dolerių per metus Amerikoje nėra įspūdinga suma. Be to, vidutinis milijonierius yra pats uždirbęs, o ne paveldėjęs pinigus, daug dirba. Kiti, t. y. turintys mažiau pinigų, žmonės nemėgsta darbuotis savaitgaliais ir vakarais. Milijonierius, nors jo niekas ir neverčia to daryti, dirba, dirba ir dirba.
Taupus ir darbštus vyras būtų ne vienos moters svajonių įsikūnijimas. Tačiau jei vargšė Pelenė tikėjosi nuolatinės šventės, o jai tenka taupyti ir nuolat klausytis pasakojimų, pavyzdžiui, apie kiaulių prekybą, ji greitai nusivilia savo išrinktuoju. Amerikietiška skyrybų statistika tvirtina, kad tikimybė išsiskirti su milijonieriumi yra 30 proc. didesnė nei su gaunančiu mažesnes pajamas vyru.
Turtuoliai irgi gali mylėti
Nepaisant milijonieriaus gyvenimo vargų, ar daug kas mielai pasikeistų su juo vietomis? Vis
Tokių patarimų veiksmingumas patikrintas Amerikoje. Gal jie praverstų ir Lietuvoje?
Stai Tau meile,ar pinigai:D…neretai paneles romantikes renkasi maziau turincius pajamu vaikinus,taciau ateina laikas,kai visa tai iskeicia i pinigus…kai baigesi pasaka apie heroju vyra,mergina realybeje renkasi piniguociu…
Neblogas straipsnis:)
Visada maniau, kad svarbiausia meile… bet gyvenimas parode, kad pinigai suteikia daug… mylejau vaikina, kuris nebuvo to vertas, jis gyveno ne pagal galimybes, skraidziojo padebesiais, joks darbas jo netenkino, padirbdavo iki pirmo atlyginimo ir iseidavo, o kol ieskodavo kito, mus islaikydavau as, nes gyvenome kartu… kai nera pinigu dingsta ir meile…
pavadinimas nelabai atitinka turini, santuokos buna ne tik del pinigu, kartais buna ir del bendru interesu, kai santuoka padeda siekti karjeros, ar igyvendinti tam tikrus tikslus…o meile anskciau ar veliau linkusi praeiti…
Kamile dar liudniau buna,kai randi panele,ja islaikai,stumi i gyvenima,o ji patampa savarankiskesne spjauna i veida;D
Visi nori pilno pietų komplekto….. Natūralu, kad desertas (pinigai – finansinis saugumas) taipogi reikalingas….
Žinoma, kad jeigu tave išsirinko dėl deserto… Tai žūt būt būk juo iki galo, nes antroji puselė galbūt tik dėl jo su tavimi yra :} 🙂
Mano nuomone, teisingas požiūris: Jeigu porą viename socialiniame sluoksnyje ir abu “perlipa” į kitą, tai dažniausiai bus ilgalaikė šeima… :}
Maile turi savybe keistis, bet nebutinai turi savybe praeiti.
Isskaiciavimu, kaip jau teisingai pastebeta, buna visokiu… pinigai tik maza ju dalis.
Ir cia kiekvienas sau ivertina, kokie isskaiciavimai svarbiau uz meile, o kokie ne.
Abejoju, ar pinigai, kai alternatyva matoma jausma, daug kam laimetu. Gal tiesiog jie lemia tada, kai ne vieno nemyli, negerbia, tai tik tada renkasi ta, su kuriuo bent jau pinigais turtingesne ateiti mato.
Man atrodo, kad daug kas ir nuo partnerių amžiaus priklauso. Jauni žmonės renkasi meilę, o vyresni remiasi išskaičiavimais, nebūtinai materialiniais, pavyzdžiui, kad būtų kam vandens stiklinę paduoti ar su kuo paplepėti. Be to daug kas priklauso ir nuo aplinkos. Mano kartos žmonės prisimena, kad prie anos santvarkos visi tuokėsi iš meilės. O vedybos iš išskaičiavimo buvo supuvusios buržuazijos išmislas:)
Alisa buvo supuvusi burzuazija,o dabar tai jau kaip mada…:)
Geras straipsnis.Kiek pazystu draugu ,seimu,didziausi nesutarimai kyla del pinigu stygiaus
As tuokiausi pirma karta is meiles, antra is isskaiciavimo. Abi santuokos zlugo:pirmai -truko pinigu, antrai- meiles.Geriausia tuoktis ir mylint, ir is isskaiciavimo:)
Rita idomu ka trecia karta myletumet:D
Myleciau apsirupinusi, protinga vyra:D
tai kaip ir dalele jo pinigu:)?…
istikruju as suvokiu sita sfera labai paprastai:nuo seno moterys zavedavosi ir myledavo vyra,kuris yra stiprus…anksciau stiprybe buvo fizineje jegoje,valioje,gebejime lyderiauti,jungti komanda bendram tikslui ir t.t….o siais laikais galia ir stiprybe neretai suvedama i pinigus…tad,kas turi pinigu ir laikomas stipriu ir t.t.
Man atrodo daug vyru isivaizduoja, kad yra mylimi uz ju uzdirbamus pinigus, bet tai prasilenkia su realybe.
Migle nejau myletum vargseli,nieko neturinti vaikinuka?
Atrodo buvau teisi, daug vyru is tiesu galvoja, kad yra mylimi del ju turimu pinigu!
Jeigu galvoja, matyt, bent kartais taip yra…
Tik. Jeigu renkasi mergina, mylincia del pinigu, manau kartu renkasi tai, kad jeigu kada ju nebetures, bus palikti. Jeigu atsiras salia daugiau turintis ir ju zmona susidomejes – bus palikti. Jeigu atsitiks nelaime ju gyvenime – bus palikti.
Ieskantiems “ir laimeje, ir nelaimeje” nereiketu susisieti su mylincia del pinigu.
O del klausimo man: jeigu vyras eina i darba ir gauna ten alga arba, jeigu jis laikinai nedirba, bet tai del objektyviu priezasciu, jis jau nera “vargselis, nieko neturintis pinigu prasme”.
Na taip Migle manau,kad taip ir turetu but…bet neretai nutinka atvirksciai:)
o gal jūs visai be reikalo ginčijatės? Nes kuo įvairesni žmonės, tuo skirtingesni jų santykiai su aplinkiniais ar vadinamosiomis “antrosiomis pusėmis”.
Jei vienam atrodo, kad kažkokia mergina jį myli dėl pinigų, tai kita jį gali mylėti ir dėl kokių nors kitų savybių. Arba pradžioje dėl vieno, vėliau dėl kito. Nes žmogus nuolat keičiasi ir jo poreikia ar reikalavimai kitam žmogui keičiasi
Išvada: stenkitės nuolatinėje kaitoje išlikti kartu su savo antrosiomis puselėmis!
tikrai daug merginu ziuri kad vaikinas sugebetu ja islaikyti. juk nuo senu laiku vyrai islaiko seimas, o moteris namu seimininkes, kad ir kaip keiciasi laikai, merginos pacios save islaiko, uzdirba kai kurios net daugiau, bet yra vis tiek dauguma, kurios nori senu laiku. na tai mano nuomone.
Merginoms ateina toks amžius, kai pradeda galvoti apie vedybas. Ir iškart automatiškai vertinamos visų kandidatų savybės, tarp jų ir turtingumas, nes reikia geriausio vyro ir tėvo vaikams. Todėl pinigai vyrui yra pliusas. Bet jų neturėjimas, mano nuomone, ne visada yra minusas, kiti teigiami bruožai gali tai atsverti.
Nemanyciau, kad dauguma merginu iesko, kad vyras jas islaikytu.Siais laikais moterys sugeba uzsidirbti ir islaikyti save. Gal svarbiausia, kad ir vieno, ir kito poziuris i pinigus butu panasus. Bet tai nereiskia, kad “vargsas vaikinukas”, kuris net save islaikyti vos vos ar ir visai nesugeba, bus geidziamas. Panasu, kad toks vargselis bus nuolat nepatenkintas, nes jo antra puse tikra sykstuole darboholike :-)jam pinigu gaili ;-)dirba ir dirba, o jam ka veikti?
Vat tame ir esmė,jog,kai moterys pačios dirba,pačios vaikus augina,pačios namus išlaiko,save ir vaikus išsilaiko,tai kyla klausimas suradus vyrą,kokios jo funkcijos šeimoje būtų???Savaime suprantama,jog einant į sąjungą su kitu žmogumi,tai logiškai ieškai,jog tas gyvenimas būtų dar geresnis-na ir nieko nuostabaus jog moteris ieško taip pat socialiai gerai gyvenančio vyro.Taip pat kaip ir VYRAI!Brangieji,juk neinat sau žmonos ieškoti į savartyną ar bedarbių biržą.
Tiesos variantų yra daug, bet daugelis jų panašios ir su jomis net aš sutinku, nes aš dabar suprantu pagrindine, mūsų, merginų klaidą, tai kad mes pamilstam ne ta žmogu koks jis yra iš tiesų, juk iš pradžiu žmones slepia tikrąji savo “aš” noredami patikti kitam, o vėliau vis tiek pasirodo tikrasis “aš” ir nenori vienas prie kito taikytis tolimesniam gyvenimui, o pinigai cia niekuo deti, juk meilei jų nereikia, bet gyvenimui reikia… Taigi varkšeliai tikrai ne tie, kurie neturi pinigų, o tie kurie neturi svajonių, planų ateičiai ir jų nesiekia. O turint svajonių ir planų ateičiai yra ir stimulas dirbti, ir užsidirbti panankamai pinigų tikslui pasiekti.
Ir negalima nepripažinti seno fakto, kad jei vyras nesirūpina šeimos visapuse gerovę, tai kam tada jie iš viso reikalingi? Juk šiuolaikinė moteris viskuo gali pasirūpinti ir viena, tai kam dar veltedi vyrą “ūžsikrauti ant sprando”? Gal kiek ir per žiauriai išsireiškiau, bet tai tiesa.
Taip kaip vyrai daznai iesko jaunesnes partneres(psichologai tai sieja su instinktyviomis galimybemis daugintis) taip ir moterys iesko turtingesniu(sieju su saugumu ir siuolaikiniu islikimo instinktu).Eilinis nemastantis,neprotingas netaps turtingu ar nors pasiturinciu ir negales tinkamai pasirupinti savo busima seima ir vaikais.Jei akmens amziuje ieskojo stipresnio fiziskai,kad sumezdiotu mamuta, tai dabar pasikeite islikimo salygos
Šiandien meilės pagrindas yra babkės ir ne kitaip. Išimčių yra, bet jomis neverta remtis. Ir dar, nemaža dalis vyrų tiek prisikankina, kol veda, todėl po vedybų tuoj atšala ir stengiasi atsigriebti už priverstinį makaroninimąsi: dingsta meilė, pagarba, atjauta ir tol drebina žmoną, kol pagaliau pasijaučia, kad pakankamai atsirevanšavo, atsikeršijo už visas nesąmones ir žminimąsi iki santuokos. Todėl meilė po vedybų iškart ir dingsta – prasideda kasdienybė: konkurencija, rutina ir sąskaitų suvedinėjimas.
Uztai niekuomet nereikia rodyti, kiek uzdirbi, kiek turi pinigu ir ar isvis ju turi.reikia apsimesti, kad turi ju tiek, kad uztenka pragyventi.tada, jei panele taves neatstumia/nepalieka, vadinasi veikiausiai ji su tavimi del jausmu bendrauja.o jei matosi, jog ji labai domisi tavo finansais, tai pasakai jai “Ate!”. nes siais laikais labai jau daug tokiu, kurios nenori perdaug/isvis dirbti ir nori buti islaikomos.
cia viena is taktiku 😀
Taip, dabar toks mados klyksmas: pirma babkės, o po to meilė, o kartais net ir mirtis. Tad nejuokais pagalvoji, kad šiandieninė meilė yra babkės. Taigi pirma išskaičiavimas, o po to meilė ir busi neatsilikęs nuo laikmečio reikalavimų, bėda tik, kad bedarbių žiauriai daugėja. Vadinasi, bus daug skyrybų ir neviena darni pora iširs. Beje, istorija rodo, kad meilė ir šeima iš išskaičiavimo yra patikimiausia ir ilgalaikė.
Paskaicius komentarus liudna pasidaro:) ne del paciu komentaru, bet del realybes, nejau pasauly nieko tikro nebeliko? Bet velniai rautu, tikejimo tikra meile, is manes neatimsit 😀
Saunuolis, Valdai!
Gerbiu Tave.:)
Pritariu Valdui…
Jei noriu patikrinti ko tikrai reikia sutiktam žmogui, tiesiog pasakau ko neturiu ir dažniaisiai bendravimas baigesi.
seis laikais manau kad visi trokstam kad antra puse butu apsirupinusi ir pan :d kiek pastebiu susipazines su mergina iskart gaunu klausima ka veiki gyvenime dirbi ? turi automobili ? manau merginu kriterijai visada buvo ir bus aukstesni negu musu vyru !!!!!!!
Joa. Savo kailiu patyriau, ką reiškia tas vyrų kankinimasis…Nei atrodo, aš jį ypatingai draugaudama, kankinau, nei ką. Na, buvo seni laikai, už vakarienę sumokėdavo, tais laikais tai nebuvo dideli pinigai…Na, jam ypatingų komplimentų nesakiau, pradžioj net sakiau, kad mes vienas kitam netinkam…Bet per 4 merginimo metus pripratau. Buvo atkaklus, mielas…
O po to 20 metų kentėjau “atsigrojimą”, kaip tai apibūdino Julius. Buvau trypiama į purvą visur-nuo smulkmenų iki to, kad aš absoliučiai nieko nesugebu…Keletą metų reikėjo, kol atsigavau nuo šoko, o paskui tiesiog kentėjau, nes atrodė, kad, jei vistik sukūriau šeimą, reikia bandyti ją išlaikyti.
Bet jei tikrai dauguma vyrų būna dosnūs ir mieli tik todėl, kad paskui “atsigrotų”, tai paprasčiausiai šlykštu…