Apie meilę

Apie meilę kiekvienas kalba savaip. Tad nenuostabu, kad kiekvieno žmogaus, kaip ir kiekvienos poros meilės ženklai gali būti skirtingi.

Tyrinėjantys šeimos santykius specialistai pataria išmokti mylimojo meilės kalbą ir tuomet nekils nesusipratimų, o artimas žmogus nesijaus nemylimas. Meilės kalbą išmokti nesunku – tereikia atidžiau stebėti jums brangų žmogų.

Psichologai, konsultuojantys poras įvairiais klausimais teigia, kad kiekvienas žmogus turi savo pagrindinę meilės kalbą, kuri reiškiama fiziniu prisilietimu, dovanomis, palaikymo žodžiais įvairiose gyvenimo situacijose, teikiamomis paslaugomis ir rodomu dėmesiu.

Fizinis prisilietimas kalba apie meilę

Pasirinkusiems šią meilės kalbos išraišką labai svaarbūs bučiniai, apkabinimai, fizinis kontaktas. Todėl poros ir nesidrovi dažnai bučiuotis aplinkinių akivaizdoje, vaikščioti susikibę už rankučių ar apsikabinę -šiais ženklaus jie kitiems tarsi pasako apie meilę, jungiančią juodu.

Dovanos

Šie žmonės mėgsta dovanoti ir gauti dovanas. Ir nebūtinai brangias. Juos gali nudžiuginti ir paprasti niekučiai, įvairios smulkmenėlės ar mažmožiai, paįvairinantys gyvenimą. Bet jiems šie mažmožiai byloja apie meilę, sklindančia iš dovanojančiojo,

Palaikymo žodžiai

Pasirinkę juos savo meilės kalba negaili pagyrimų ir komplimentų mylimajam. Prisipažinti apie meilę ar ištarti švelnų žodį, pagirti ar padrąsinti jiee gali net keliolika kartų per ieną. Iš ryto, tik atsibudę, dar kelis kartus telefonu ir vakare – juk gražus žodis gali būti puikios nuotaikos užtaisas visai dienai.

Paslaugos ir dėmesys

Žmonės, kalbantys šia meilės kalba, šykštūs žodžių ir meilę artimajam įrodo darbais, pagalbos ran

nką ištiesdami kiekvieną minutę – dalinasi darbus buityje, pasirūpina laisvalaikiu, partneriui būna paslaugūs ir dėmesingi kur benuėję, o bendraudami visą savo dėmesį skiria tik mylimajam, nes labiausiai vertina laiką, praleistą kartu.

0 thoughts on “Apie meilę”

  1. Na va, dar viena kalba nesusikalbėjimui!
    O šito turbūt išmokstame arba ne iš tėvų. Pvz., mano namuos nebuvo fizinių kontaktų, jokių bučinių, ir dovanų retai, net ir žodžių ne tiek, kiek norėtųsi. Tai aš moku tik du paskutinius būdus, turbūt geriausiai trečiąjį, dar šiek tiek – antrąjį, o pirmo – ne, nors juk malonu, kai apkabina…

    Reply

Leave a Reply to Agnė Cancel reply