Turtingesnėms moterims gimsta berniukai?

Mokslininkų atlikta studija parodė, kad turtingesnės mamos augina daugiau berniukų, o mažiau pasiturinčios – mergaičių, rašoma dailymail.co.uk.

Mokslininkai atrado neįtikėtiną ryšį tarp finansinio moters statuso ir galimų susilaukti berniukų bei mergaičių proporcijos.

Tyrimas prisideda prie vis gausėjančių argumentų, kad vaiko lytis nėra vien tik atsitiktinumas, bet gali būti veikiama gyvenimo būdo bei aplinkos.

Pagal evoliucijos teoriją, kai yra geros gyvenimo sąlygos ir vaikai turėtų gimti sveiki, geriausia galimybė mamai perduoti savo genus kitai kartai yra turėti sūnų.

Tvirti, sveiki berniukai atsigins varžovų ir galės turėti daug vaikų, užtikrindami šeimos linijos išsaugojimą.

Kita vertus, jei mama nėra pakankamai sveika ir stipri, sūnus nėra gera “investicija”.

Silpnas ar ligotas vyras turės didelių sunkumų nugalėti varžovus ir susilaukti palikuonių, o gal net išgyventi.

Šiuo atveju yra sumaniau turėti mergaitę, kuriai pagal evoliucijos teoriją nereikia kautis dėl galimybės pastoti ir pratęsti šeimos liniją.

2002 metais Ruandoje (Afrika) taip pat buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 95000 moterų. Mokslininkai palygino motinos turimų berniukų skaičių su materealiu turtu, kaip turto ir sveikatos indikatoriumi. Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, šioje vyrai gali turėti daug žmonų, o jos yra susiskirstytos pagal tam tikrą tvarką, statusą.

Kaip ir tikėtasi, mažiau vertinamos žmonos gimdydavo daugiau dukrų negu geresnį statusą turinčios moterys monogaminėje santuokoje, tyrėjai rašė žurnale “Biology letters”.

Didžiausias skirtumas buvo pastebėtas tarp trečių arba žemesnio statuso žmonų, kurioms teko 106 sūnūs šimtui dukrų, palyginus su gyvenančiomis monogaminėje santuokoje ir turinčiomis 99 dukras šimtui sūnų.

Moterys negali kontroliuoti, berniukas ar mergaitė gims, tačiau kai kurios studijos teigia, kad mergaitės turi mažiau šansų būti neišnešiotos, jei nėščia moteris patiria stresą ar serga.

Statuso įtaka yra didesnė tokiose šalyse kaip Ruanda, kur 75 % gyventojų yra žemiau skurdo ribos, o vidutinė gyvenimo trukmė – apie 50 metų negu labiau išsivysčiusiose valstybėse.