Patologinis potraukis pirkti (1 dalis)

Žmogus – mąstantis sutvėrimas. Tačiau kartais jis visgi pradeda veikti tarsi užprogramuotas. Tuomet išsivysto tam tikri polinkiai, kurie vadinami priklausomybėmis. Viena naujausių priklausomybių, kurioms mokslininkai skiria vis daugiau dėmesio – polinkis pirkti.

Įpročių ir potraukių sutrikimams būdingi pasikartojantys veiksmai, kurie neturi aiškios, racionalios priežasties ir dažniausiai kenkia paties paciento bei aplinkinių interesams. Toks ligonis teigia, kad negali valdyti jį apimančio impulso. Patologinis potraukis pirkti kartais dar vadinamas „kompulsyviu potraukiu pirkti“, nors teisingiau būtų jį klasifikuoti kaip įpročių ir potraukių sutrikimą.

Sąlygos padeda vystytis patologiniam potraukiui

Viena iš psichologinės priklausomybės formų yra patologinis potraukis pirkti įvairius, nebūtinai reikalingus daiktus – oniomanija. Teigiama, kad tokį potraukį turi 1,6–6 proc. gyventojų. Patologinį pirkimą pirmą kartą apibūdino E.Kraepelin ir E.Bleuler kaip „pirkimo maniją”. Šiuo psichikos sutrikimu aktyviai pradėta domėtis neseniai, o žiniasklaidoje jau galima rasti daugybę pranešimų apie žinomų visuomenės atstovų nenumaldomą aistrą pirkti vienokius ar kitokius daiktus.

Patologiniam potraukiui vystytis šiuo metu yra puikios sąlygos: pvz., galimybė pirkti tiesiog gulint lovoje ir žiūrint televizorių; interneto pardavimų puslapiai, siūlantys stulbinamas idėjas – ganėtinai pigias prekes kartu su prabangiomis dovanomis. Nepaisant nemalonių simptomų, kurie neišvengiamai atsiranda (kaltės, abejonės ar gėdos jausmas dėl nenumaldomo potraukio pirkti daiktus bei pastangos nuslėpti tokį potraukį), asmuo vis iš naujo „pagauna” save jau kito apsipirkimo metu, perkantį daiktus, kurių jam iš viso nereikia ir kurių galbūt jis niekada nepanaudos. Tokie asmenys linkę meluoti artimiems žmonėms, kiek mokėta už daiktą, slepia ar plėšo pirkinio kainas ir pirkimo čekius. Liguistas potraukis pirkti yra tarsi bandymas nusipirkti laimę, norint pasijausti laimingam, laisvam, įvertintam kitų žmonių ar užmiršti nerimą keliančius jausmus (tokius kaip, pvz., abejojimas ar nusivylimas savo sugebėjimais), rizikuojant prarasti viską brangaus aplink save.

Liguistas potraukis pirkti − viena iš priklausomybės formų

Priklausomam elgesiui būdingas nuolatinis užsiėmimas tam tikra malonumą teikiančia veikla. Mokslininkų teigimu, galima nustatyti elgesio panašumų tarp liguisto polinkio pirkti ir potraukio vartoti alkoholį ar narkotikus bei potraukio impulsyviai vagiliauti ar valgymo sutrikimų. Manoma, kad tokio elgesio priežastis – serotonino ir beta endorfino – stimuliuojamųjų neuromediatorių išsiskyrimas galvos smegenyse, dėl ko žmogui atsiranda pasitenkinimo, euforijos jausmas. Taip užsiveda „uždaro rato” mechanizmas, kai malonumo tikslu žmogaus elgesys tampa nevaldomas ir priklausomas, net jeigu tai turi neigiamų socialinių ar sveikatos pasekmių – asmuo nuolat galvoja apie tam tikrą objektą ar veiklą ir siekia tą poreikį patenkinti, nepaisant to, kad gali nukentėti tarpasmeniniai santykiai ar darbas.

Minėtai veiklai pamažu skiriama vis daugiau laiko. Nesant galimybių šio potraukio patenkinti, pasireiškia nutraukimo simptomai – dirglumas, nuovargio jausmas, nuolatinis galvojimas apie malonumą teikiančią veiklą. Valingai kontroliuoti, kada ir kiek ilgai tęsis tokia veikla, žmogus negali. Priklausomi nuo pirkimo asmenys linkę neigti pasikeitusį elgesį, net jeigu kiti žmonės mato akivaizdžias neigiamas šio elgesio pasekmes. Priklausomo elgesio bruožai būdingi nerimastingiems asmenims, taip pat tiems, kurių prastas savivertės jausmas, silpnas sugebėjimo kontroliuoti aplinką jausmas.

Kaip vystosi patologinis potraukis pirkti?

Žmogaus emocijas lemia cheminių medžiagų – neuromediatorių – išsiskyrimas galvos smegenyse ir vėlesnis jų pasiskirstymas po visą kūną. Nerimastingumo, dirglumo, baimės jausmai (kurie pasireiškia nesant apsipirkimo epizodo) susiję su padidėjusia adrenalino koncentracija kraujyje. Kiekvienas kreditinės kortelės priėmimo aparate garsas, kasos aparato skambtelėjimas sukelia pasitenkinimo jausmą, kadangi organizme išsiskiria pakankamas kiekis „gerųjų” hormonų – serotonino ir beta endorfino.

Vieno bandymo pirkti neužtenka – norisi patirti šį jausmą vėl ir vėl, kuo ilgesniam laikui stengiantis pamiršti įkyrius, nerimą keliančius jausmus. Net jei asmuo pasižada sau pažaboti pinigų leidimą, jis vis tiek vėl eina apsipirkti, kai nori geriau pasijusti. Šis veiksmas nereguliuojamas valios pastangomis. Taip tampama priklausomai nuo savo paties elgesio, kurio svarbiausias bruožas – galimybė tęsti ir kartoti šį veiksmą.

Kas slypi už priklausomybės nuo pirkimo?

Priklausomybė nuo pirkimo yra perspėjimas, kad asmenį vargina giliai paslėpti jausmai, kuriuos vengiama išgyventi. Mėgavimasis apsipirkimu leidžia tuos nemalonius jausmus bent kuriam laikui pamiršti. Kompulsyvus potraukis pirkti paprastai susijęs su nerimą keliančiais jausmais.

Kokie jausmai verčia asmenį blogai jaustis? Galbūt tai baimė, kad jis nėra patrauklus ir jo karjera nėra tokia sėkminga, kokios jis norėtų. Galbūt baimė kyla jaučiant, kad nėra mylimas. O gal baiminamasi, kad išorinis „aš”, kuriam tobulinti skirta tiek daug pastangų ir laiko, gali sužlugti, ir kiti žmonės pamatys silpnąsias asmenybės puses?

Ką iš tikrųjų stengiamasi nusipirkti? – Tai noras būti kitų mėgstamam, neabejojančiam ir nenusiviliančiam savimi. Nesvarbu, kiek pinigų asmuo turi, kokia sėkminga ir svarbi jo padėtis visuomenėje, toks žmogus viduje jaučiasi tuščias ir menkavertis. Galimybė leisti pinigus bent trumpą akimirką tai užpildo.