Kaip padėti kenčiančiam nuo depresijos?

Beveik kasdien jautiesi prislėgtas, nebejauti malonumo net darydamas mėgstamiausius darbus, kinta svoris, nekokybiškai miegi, jauti nuovargį, kaltės jausmą, kartais net pagalvoji apie savižudybę?..

Galėčiau teigti, jog tave užplūdo rudeninė nuotaika, tačiau yra ir kitas variantas: depresija. Jeigu tau dar neteko susipažinti su ja, tai klausykis įdėmiai. Sužinosi kelis būdus, kaip padėti sau ar draugui ištrūkti iš šios pabaisos glėbio. Taip pat gausi keletą vertingų pasiūlymų, kaip gyventi, kad nesusirgtum ja.

Dažnai mūsų nuotaikų kaita priklauso nuo tokių dalykų kaip oras (dažniausiai ruduo bei žiema), maistas (prastas maitinimasis, mažai šviežių vaisių bei daržovių), nelaimės (mylimo žmogaus netektis, pykčiai šeimoje, skyrybos), įvairios ligos (vėžys, paralyžius, virusinės infekcijos), intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė), socialiniai faktoriai ir netgi paveldimumas. Paskutiniu metu „depresija“ tapo netgi madinga! Taip taip, madinga… Keista, tiesa? Išryškėja tokios subkultūros kaip Gotai bei Emo. Imu „depresiją“ į kabutes, mat šie žmones dažniausiai neserga šia sunkia psichikos liga, o tik imituoja. Vieni iš jų šlovina mirtį bei vartoja tokias frazes kaip „Aš liūdžiu, gyvenime“ , kiti bando atkreipti į save dėmesį „pjaustydamiesi venas“. Nors sunku būtų tai pavadinti depresija, tačiau taip jau yra.

Pagrindinės depresijos komplikacijos – didelė savižudybės rizika. Kodėl? Žmogus, sergantis šia liga jaučiasi kaltas dėl visų įvykių, kurie pastumėjo jį link visiškos apatijos gyvenimui. Tokiam žmogui reikia skubios pagalbos. Ypač čia, Lietuvoje, nustatyta, jog nusižudo labai didelė dalis žmonių – tiek jaunų, tiek pagyvenusių. Kartais mes net neįtariame, jog žmogus serga depresija, tačiau kai stovi šalia jo karsto, tampa per vėlu. Būna, kad žmogus tampa labai piktas arba tiesiog visiškai nurimsta, tampa liūdnas, susimastęs. Tai nevisada reiškia, jog jis serga. Tačiau, jei tai tęsiasi ilgiau nei būtų normalu (pvz. mėnesį), tai verta sunerimti. Pasidomėk juo, paklausk, ar kas ne taip, bandyk išsiaiškinti jo problemas. Nebūtina „lysti į akis“ per prievartą, tiesiog pabandyk elgtis santūriai ir draugiškai. Kartais depresiją paskatina net tokie dalykai kaip temperatūra. Anot Linos: „Ištisus du metus man laikosi temperatūra. Nuo to aš puoliau į depresiją“.

Ką daryti, jei tavo draugas susirgo depresija? Visų pirma turi suprasti, kad jam dabar sunkus metas ir šis žmogus reaguos į viską daug jautriau nei anksčiau. Turi jam padėti suvokti, kad jis tau labai svarbus (geriau būtų, jei taip ir būtų) ir kad tu jam nuoširdžiai nori padėti. Deja, ne viskas visada taip paprasta. „Su manimi kalbėtis buvo beprasmiška, kol nepradėjau gydytis. Dabar jaučiuosi geriau, atsirado noras bendrauti,“ – pasakoja Justina. Reikalinga kantrybė, jei nori bendrauti su tokiu žmogumi. Pabandyk pasiūlyti pabėgioti ankstų rytą (tai puikus būdas praskaidrinti visą dieną – jokių pragiedrulių!). Pasiūlyk draugui kurti – muziką, piešinį, poemą ar net patiekalą! O jei nei viena, nei kita nepasiteisins, teks suprasti, jog visgi ši stadija yra sunkesnė nei kitos.

Kiti būdai pagelbėti žmogui, sergančiam depresija, būtų tokie: psichiatrinis gydymas. Kai kuriems žmonėms skiriami vaistai – antidepresantai (efektyvus gydymo būdas). Vaistų yra įvairiausių tipų. Gydytojas juos parenka pagal depresijos lygmenį. Vieni labiau tinka, kai žmogus jaučia nerimą, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, netgi seksualiniai sutrikimai. Dar vienas veiksmingas gydymo būdas būtų psichoterapija, šviesos terapija, fiziniai pratimai…

Jeigu taip nutiko ir tau, nusiramink – tai geriausia, ką gali padaryti be didelių pastangų. Galbūt tai nėra depresija, o tik laikinai užėjęs nerimas dėl mokslų, mylimojo ar darbo. Apsilankyk pas psichologą – juk tai puikus dalykas. Neprivalai būti beprotis, kad eitum štai pas tokį gydytoją. Tiesa, kartais jie taip pat negali padėti, nes ne visi tai sugeba. „Depresija yra nuodėmė“ – sako Kierkegaard. Pats nuo depresijos kentėjęs filosofas mano, jog tokiam žmogui tiesiog trūksta „tikėjimo“. Jis netgi sakė, jog gydytojai negali niekuo padėti tokiam žmogui. Tik tu pats gali padėti sau. O jei ne, tai prašyk draugo pagalbos. Juk nėra taip sunku, ar ne?