Žvakučių linksmybės

Kad ir kaip keistai skambėtų tokia frazė “žvakučių linksmybės”, bet reikia pripažinti, kad šis ilgasis savaitgalis pasidalino į du frontus. Helovynas ir linksmybės iki paryčių arba susikaupimas bei susimąstytas. Kokią pusę geriau pasirinkti? Ar mėginti derinti abi?

Jeigu mėginti rinktis linksmybes, ką manau dauguma jaunesnių tikrai ir pasirinko, tai tuomet Vėlinės tampa ne mirusiųjų pagerbimo, o pagirių diena. Ką tokiu atveju daryti?

Asmeniškai aš , tai kur bebuvęs dažniausiai uždegu bent vieną žvakutę, kad ir ant nepažįstamojo kapo. Vien tik dėl pačios idėjos. Bet realybėje pasitaiko taip, kad Helovynas tampa daugiau “pasitūsinimu”, o žvakučių deginimas – tik formalumas, kuris labai greit baigiasi, nes dažniausiai oras būna žvarbokas ir greit sulendama atgal į kabokus ar kavines. Toliau vyksta ramesnis nei paprastai alaus gėrimas, bet visgi iki susikaupimo tai dar toloka.

Mano subjektyvia nuomone, atsižvelgiant į žmonių aktyvumą prie kapinių (tai yra sekinančius kamščius visą šį ilgąjį savaitgalį), galima daryti išvadą, kad žvakučių deginimas buvo populiaresnis, nei linksminimasis užsimaukšlinus moliūgo kostiumą.

Comments are closed.