Tiesiog patogūs santykiai

Nė vienas nemėgstame vienatvės. Nykūs ilgi žiemos vakarai, savaitgaliai prie televizoriaus… Kam gi patinka toks gyvenimas? Juk norisi šalia turėti artimą žmogų, kuris apkabintų, nusivestų į kiną ir kartu leistumėt penktadienio vakarus. Bet meilė ne visada ateina pagal mūsų norus. Ką daryti jeigu jos nėra? Pusmetį, metus, ilgiau…

Ir staiga šalia atsiranda kažkas, kas rodo dėmesį, išblaško vienatvę ir siūlo pramogas. Tas žmogus Jumis susižavėjęs, o gal net iki ausų įsimylėjęs. Išsiilgę tokio dėmesio, džiaugiatės malonia kompanija, bet ateina laikas savęs paklausti, o kokie gi Jūsų jausmai? Jis toks žavus, protingas ir visapusiškai tinkamas partneris, bet… meilės kažkodėl nejaučiate. Ir čia iškyla dilema. Ką toliau daryti?

Norisi mėgautis ir imti tą meilę, kurią gaunate, bet ar tai sąžininga? Jums, žinoma, tokie santykiai patogūs, bet tik patogūs… Ir manote, kad laikini, kol atsiras geresnis. O Jūsų partneriui jau sukasi galvoje planai apie bendrą ateitį.  Kaip reikėtų pasielgti? Turbūt vienareikšmiškai atsakysite, kad neverta žaisti kito žmogaus jausmais ir suteikti jam tuščių vilčių. Bet kaip elgsitės realiai atsidūrę tokioje situacijoje? Juk velniškai sunku atsisakyti malonumo, gaunamo už dyką. Tuo labiau, kad alternatyva – vienatvė. O gal verta draugauti, nes vėliau sugebėsite jį pamilti? Gal tai paskutinis šansas? Gal daugiau niekas nemylės? Ar laukti princo, kuris gali taip ir neatjoti?

O jei vis dėlto staiga horizonte pasirodo jis – tas tikrasis. Patogūs santykiai staiga tampa tokiais nepatogiais. Ir kaip juos nutraukti, nesudaužant kitam širdies? Ar ne garbingiau būtų likti su senuoju draugu, nelendant į naujas pažintis, ir išvengti dramų bei į šipulius subyrėjusio Jus mylinčio žmogaus gyvenimo? O kaip tada sava laimė? Viskas taip klampu… Padėkit atsipainioti.

Comments are closed.