Pyktis

Aš šiandien pikta. Ant nieko ir ant visų. Dėl nieko ir dėl visko. Parduotuvėje prisidedu prie pasipiktinusių kylančiomis kainomis piliečių. Ir raukausi nuo kąsniais ant nosies drimbančio sniego. Suerzina sugižęs pienas šaldytuve. Sutrikusi sėdu prie savo senuko kompiuterio išlieti pyktį daužydama klaviatūra dienoraštį. Namiškiai įstrigę kamščiuose grįš tik prasidedant žinioms per televiziją. Valandėlė pamąstyti apie pyktį.

Pykstu dažniausiai moteriškai. Dar moku isteriškai. Bet geriausiai sugebu tuo tyliuoju būdu, kurį nesąmoningai renkamės dauguma. Ar ne, mielosios? 😉 Brangusis pareina iš darbo. Kaip tyčia mano nuotaika irzli. Uch… Vėl nupirko ne tos rūšies jogurto, ne taip pasisveikino įėjęs, nepasakė, ko tikėjausi, ir išvis… kiaulė. Vakarieniaujant pasakoja apie savo sadistą viršininką. Atkakliai tyliu. Laukiu, kol paklaus, kaip mano diena. Nieko nesakydama nurenku indus. Žiūri. Nustebęs teiraujasi, ar man viskas gerai. Per sukąstus dantis išrėžiu, jog kuo puikiausiai. O viduje verdu, sprogstu, kunkuliuoju… Ir taip visą vakarą kankinu brangiausiąjį užsiraukusiu snukučiu ir šaltu tvirtinimu, kad viskas tvarkoje. Vargšas kalbina, šokinėja aplink, o mano akyse atkaklumas ir laukimas, kol susipras, kad grįžęs nepakankamai šiltai ištarė „labas“…

Dabar ši situacija sukelia šypseną. Juk tokia smulkmena jis nusidėjo… O aš šiaip jaučiausi irzli nuo pat ryto, bet ne… Man juk reikia kartais papykti tuo tyliuoju būdu… Ir tai velniškai moteriška… Vyrai, supraskit…

O kaip pyksta vyrai? Atrodytų, nepriklausomai nuo lyties patiriam vienodą emociją. Bet mano gyvenimiška patirtis liudija, kad vyrai pyktį dažniausiai išreiškia kitaip. Pavydžiu jiems konkretumo. Supyko – parėkė, trenkė kumščiu į stalą, griežtai pasakė, kur priežastis, ir išsiaiškinom. Greitas ir produktyvus konfliktų sprendimo būdas. Be ilgų valandų neaiškios įtampos ore ir be priekaištų ateityje.

Tokios mano nuojautos apie neatskiriamą žmogiškų santykių aspektą – pyktį. Manęs jis negąsdina. Netikiu, kad dvi asmenybės su savo nuomonėmis ir poreikiais gali draugauti ar gyventi šeimoje visai be konfliktų. Svarbu rasti kelią iš tylėjimų ir riksmų į kompromisus, kad nedygtų pagieža. Sutinkat? Padiskutuokim.

Comments are closed.