Darboholizmas – problema ar gyvenimo realybė

Darbas pradeda konkuruoti su jūsų antrąją pusę? Partnerio karjera jus nustumią į antrą planą ir atsiduriate šešėlyje? Tai griauna jūsų santykius… Tikriausiai yra ne vienas kenčiantis dėl šitokių problemų, todėl manau šis įrašas aktualus ne vien man.

Kaip pajausti, kada darbas tampa svarbesnis nei jūs? • Dirbama daugiau nei 40 valandų per savaitę • Grįžimas laiku namo tampa prabanga • Mobilusis telefonas atrodo prirakintas prie rankos, arba laisvų rankų įranga naudojama taip dažnai, kad atrodo ne telefonu šnekama, o klausomasi muzikos ausinuku • Laisvalaikis – ideali proga padaryti tai, ko nespėjai darbe • Nešiojamas kompiuteris pirmas dalykas, kuris įjungiamas grįžus namo • Klausimas „kaip praleidai dieną“ visada baigiasi pasakojimais apie darbo problemas • Kišeninis kompiuteris tampa, kaip mažam vaikui mėgstamiausias žaislas • O ką jau kalbėti apie reikalus lovoje

Jeigu pastebite keletą iš šių požymių, tikriausiai jums tenka bendrauti su darboholiku. Kiek panaršęs internete sužinojau, kad net yra tokie anoniminiai darboholikų klubai. Tikriausiai nuostabus dalykas?.. . Nes kai rimtai pagalvoju, jei tapčiau darboholikas, tikrai norėčiau rasti bendraminčių. Žinoma tikiuosi, kad niekada neprireiks pripažint, kad esu priklausomas nuo darbo. Na o iš ties, kas mane šokiravo, tai vienas pasisakymas, kuris nepraslydo pro mano akis. Kaip prisimenu buvo kalbama apie priklausomybę nuo darbo ir kaip su tuo kovoti. Vienas vyriškis pasivadinęs „darboholiku“ išrėžė: „ O aš toks ir man dzin: neturiu šeimos ir antros pusės, tai ko negaliu dirbti ir dirbti?“ . Pagalvojau jei tokiu požiūriu pradėtų vadovautis dauguma (tikiuosi taip nėra), tai kur tada esminės gyvenimo vertybės, kur šeima, giminės pratęsimas. O Lietuvoj ir taip demografinė padėtis nepavydėtina – greičiau apverktina. Gi vis tiek visų pasaulio pinigų neįmanoma uždirbt!!! …. Siūlau, stabtelti ir pažiūrėti į save iš šono ir nuspręsti, kas svarbiau – darbas ar artimieji.