Tarpinio badavimo gidas

Galbūt girdėjai apie badavimą kaip religinę praktiką arba metodą numesti svorio, detoksikuoti kūną ir praskaidrinti sugebėjimą mąstyti. Tačiau ilgas badavimas reikalauja labai daug pastangų, dėl to, ši praktika lieka už sveiko proto suvokimo ribų. Vis tik…

Tarpinis badavimas yra atliekamas daug paprasčiau. Realaus „badavimo“ ten yra apie 4-6 val. Tam nereikia JOKIO pasiruošimo, o skirtingi protokolai yra priderinami prie bet kokio gyvenimo būdo. Tarpinis badavimas gali būti puikus metodas atsikratyti nepageidaujamų kūno riebalų ir paspartinti raumeninės masės augimą.

Tarpinis badavimas, atliekamas reguliariai, gali būti toks pat efektyvus, kaip ir ilgesnis badavimas. Plius leidžia sutaupyti laiko ir supaprastinti pasirinkimus. Tarpinis badavimas nekeičia to ką tu valgai, tiesiog kitaip perstato tavo valgymo laiką. Alkis ir badas yra du skirtingi dalykai, kad ir kaip keistai skambėtų, badavimas gali išmokyti pažaboti ir atsikratyti nuolatinio alkio jausmo.

Besimokant badavimo, sunkiausia yra perlipti per racionalų norą valgyti. Tačiau nulaužus vidines baimes atsiveria naujas, iki tol neatrastas kūno potencialas. Bet apie viską iš pradžių.


Ilgas ir sveikas gyvenimas

Galbūt sudomins tai, jog studijomis įrodyta, jog badavimo būsena įjungia procesus, kurie prailgina gyvenimo trukmę įvairiuose organizmuose. Bado būsena, signalizuoja ląstelėms jog reikia susikaupti išgyventi iki sotesnių laikų, tuomet vyksta labai naudingas procesas pavadinimu autofagija.

Viskas ką tau užtenka žinoti apie autofagiją

Tavo ląstelės nuolatos skaido maisto medžiagas ir šio proceso metu lieka įvairių pašalinių produktų kurie kaupiasi tose pačiose ląstelėse. Tai gali būti kenksmingi dariniai arba apgadintos maistinių medžiagų molekulės. Kai maisto yra apsčiai, ląstelės pirmiausia naudoja naujai gautas maisto medžiagas, kurias tu nesenai suvalgei. Šitaip jos toliau dirba, apsidirbdamos ir neturi laiko iškuopti savo aplinkos.

Būtent bado būsenoje ląstelės pradeda naudoti visą tą netvarką, tuo pačiu suvirškindamos senus ir nenaudingus savo pačių komponentus. Taip ir yra autogafija – vienas iš natūralių organizmo išsivalymo procesų.

Jei tau 30+ ir esi sveikas kaip ridikas, turiu gerų žinių. Tavo kūne jau plaukioja tūkstančiai vėžinių ląstelių. Velnias (ir DNR tyrimai) žino ar jos nuspręs augti į kažką rimtesnio, ar ne. Teigiama, kad (ilgesnis) badavimas neleidžia vėžinėms ląstelėms aktyviai augti ir daugintis. Tam kad jos augtų, joms reikia maisto. Kai maisto nėra apsčiai tos pačios vėžinės ląstelės gali tapti maistu normalioms ląstelėms.

Ilgesnis 2-3 dienų badavimas, atliekamas 1-3 kartus per metus gali visiškai išvalyti nesergantį organizmą nuo vėžinių ląstelių.Daugiau apie ilgesnius badavimus nesiplėsiu, tačiau tarpinis badavimas yra labai gera treniruotė ir po kurio laiko susilaikyti nuo maisto trims dienoms tampa stebėtinai lengva.

Badaujant tarpiškai organizmui nereikia išskirti insulino – hormono, kuris transportuoja gliukozę per kraują į audinius.Per ilgesnius tarpus be maisto organizmas tampa jautresnis insulinui ir geriau atlieka šias funkcijas.

Insulinas ir trijų taisyklė

Valgyti tris kartus per dieną yra labai šviežia tradicija, kuri kilo iš prabangos, o ne būtinybės. Nesakau, kad pusryčiai yra blogai ir apie tai dar plačiau parašiau straipsnio pabaigoje. Tačiau pusryčių, kaip svarbiausio dienos maisto teorija, buvo sukurtas maisto industrijos, siekiant parduoti daugiau grūdų ir pieno.

Nuolatinis savo kūno bombardavimas daug cukraus ir miltų turinčiais produktais iškreipia organizmo sugebėjimą „intelektualiai“ reguliuoti insuliną ir susijusias sistemas.

Žemiau yra schemos, kurios parodo santykį tarp insulino ir gliukozės lygio kraujyje kuomet žmogus valgo visą dieną ir kai valgymo langas yra tik miego metu.

Pastoviai aukštas insulino lygis veda organizmą prie sumažėjusio jautrumo insulinui, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių kyla visas pluoštas lėtinių vakarietiškų ligų. Todėl metodai, leidžiantys efektyviai naudoti maisto įsisavinimo sistemas užtikrina kūno, proto pajėgumą ir ilgalaikę sveikatą.


Kaip veikia tarpinis badavimas – riebalinio kūno sluoksnio vertimas į energiją

Supaprastinant galima išskirti dvi organizmo būsenas.

A) kai esame pavalgę ir vyksta maistinių medžiagų ĮSISAVINIMAS.B) kai esame nevalgę – BADO BŪSENA.

Įsisavinimo būsena prasideda valgant ir trunka nuo dviejų iki penkių valandų po valgio. Po jos prasideda post-įsisavinimo būsena, kai plonojoje žarnoje nebelieka maisto, bet paprastumo labui priskirsime ją prie bado būsenos.

Po įsisavinimo būsenos (skaičiuojama nuo paskutinio suvalgyto kąsnio), praėjus 8 – 12 valandų, organizme prasideda bado būsena. Kraujyje nebelieka suvartotų maistinių medžiagų ir kūnas pradeda naudoti anksčiau sukauptus medžiagų rezervus. Būtent bado būsenoje pradeda vykti kūno riebalų išlaisvinimas ir vertimas į energiją.

Žmogaus organizmas naudoja kalorijas visada, mat jų reikia palaikyti šilumai ir kitiems gyvybiniams procesams. Dauguma mūsų nešiojasi bent 20.000 Kcal rezervą, kūno riebalų pavidalu, sukauptų būtent tam atvejui, kai kalorijos tampa deficitu. Kalorijų deficitas ir apstumas buvo natūralūs, svyruojantys procesai, dar prieš kelis šimtus metų. Problema, jog dabar maistas prieinamas visada, o žmogaus kūnas nespėjo evoliucionuoti taip, jog suprastų jog chroniškas viršsvoris tiesiogiai veda organizmą prie susinaikinimo.

Evoliucinė logika yra tokia. Gyvūnas gimsta su tikslu pratęsti savo rūšį. Jei maisto yra apsčiai, jis gali tai padaryti daug kartų ir dažnai. Motinos gamtos taip surėdyta, kad po to, kai prigamini savo palikuonių, tavęs tiesiog nebereikia. Žmogaus kūnas nustoja augti apie dvidešimt penktus gyvenimo metus. Akmens amžiuje būtum pakeliui į senatvę ir galbūt traumas. Po kiek laiko taptum našta savo genčiai. Laikas atsisveikinti ir pamaitinti kirmėles.

Kita vertus, jei kalorijų nėra apsčiai, biologiniai procesai stengiasi išsaugoti tavo gyvybę ir sveikatą. Iki sotesnių laikų, kol galėsi vėl atlikti savo evoliucines priedermes.

Kodėl mes dabar gyvename iki 80 + metų? Nes turime tekantį vandenį, kuris pašalina epidemijos pavojų. Ir sveikatos servisą, kuris sutvarko ligas ir traumas, kurios negydomos neleistų mums patiems susirasti maisto.

Valgau, kad gyvenčiau (o ne gyvenu, kad valgyčiau) yra vienas iš neginčijamų motušės gamtos principų.


Tarpinio badavimo protokolai

16:8

Vienas populiariausių protokolų yra 16:8. Tai reiškia 16 valandų badavimo ir 8 valandos, kurios yra „valgymo langas“. Tvarkaraštį galima modifikuoti įvairiai, didinti ir mažinti valgymo langą pagal poreikius. Tačiau kūnui persijungti į badavimo būseną reikia apie 12 valandų, todėl minimumas, rekomenduotinas pradedantiesiems, yra 14:10.

Vienas didžiausių privalumų kasdienybei yra toks, jog valgyti reikia tik du kartus per dieną, o tai leidžia efektyviau išnaudoti savo laiką ir valdyti energijos lygį. Taikant 16:8, paprasčiausia yra nevalgyti pusryčių, kas leidžia nukirpti bent pusvalandį ryte. Tai bent trys papildomos valandos tavo savaitėje. 16:8 suteikia įdomią galimybę priderinti treniruočių protokolą ir itin efektyviai deginti kūno riebalų rezervą. Daugiau apie tai kiek vėliau.

Šį protokolą bene geriausiai ištyrinėjo ir pritaikė Martin Berkhan, Lengains tinklaraščio rašytojas ir asmeninis treneris.

Valgyk– stok –valgyk

Tai badavimas slenkančiu grafiku. Dieną valgai kaip įprasta, kitą nevalgai nieko. Pirmadienį pavalgai vakarienę, tuomet kitas maistas bus vakarienė antradienį.Maistas, nuo kurio prasideda badavimas gali būti tiek pusryčiai, tiek pietūs, tai kas geriausiai tinka tau. Treniruočių grafiką geriausiai derinti prie valgymo dienų. Eat Stop Eat buvo išpopuliarintas Brad Pilon.

Minimalus minimumas, naudingas visiems, yra viena badavimo diena per savaitę. Nors skamba labai paprastai, realiai tai nėra lengvai įgyvendinamas dalykas. Sunku išsiugdyti įprotį daryti kažką nemalonaus, darant tai tik kartą per savaitę. Todėl, patariu pradėti labai palengva. Tiesiog vieną dieną per savaitę nevalgyti pusryčių arba vakarienės. Mėnesio eigoje, kai pradedi suprasti jog nieko čia baisaus, gali ilginti nevalgymo laiką, kol be problemų galėsi nevalgyti visas 24 valandas.

Šis protokolas yra pagrįstas senovės karių ir ko gero, medžiotojų rinkėjų gyvenimo būdu.

Romėnai, viena sėkmingiausių armijų pasaulio istorijoje, gyveno pagal panašų protokolą. Atsikėlę ryte treniruodavosi (arba kariaudavo), o valgydavo vieną kartą, vakare. Daugiausiai laiko sutaupantis valgymo protokolas, tuo pačiu reikalaujantis daugiausiai pastangų. Dėl to, jog norint suvalgyti visą reikalingą kalorijų kiekį (ypač jei intensyviai treniruojiesi) reikia neblogai paplušėti, o vakarienė tęsiasi kokias dvi valandas.Yra ir visa knyga, su daugiau teorinių išvedžiojimų, parašyta Ori Hofmekler. Taip pat ledo žmogus, Wim Hof, minėjo jog valgo panašiai.

Nėra vieno, geriausio tarpinio badavimo protokolo. Aš pats dažnai svyruoju nuo vieno, prie kito. Pusryčių nevalgau beveik niekada, kartais nutinka jog valgau tik kartą per parą, o kartais nusprendžiu nevalgyti visas 24 valandas. Tai ypač paranku keliaujant per laiko juostas ar dirbant prie projektų. Bet kas, kas atidžiau renkasi maistą, dažnai susiduria su dilema, kai aplink nėra „tinkamo“ maisto. Sugebėjimas badauti leidžia tiesiog nevalgyti nieko, iki kol sumedžiosi tai, ką mėgsti turėti lėkštėje.

Apie Cheat Day ir organizmo restartą

Tim Ferriss stipriai prisidėjo prie sukčiavimo dienos išpopuliarinimo. Idėja paprasta – visą savaitę valgai sveikai, kad ir ką tau tai reikštų, o vieną dieną tiesiog išeini iš proto ir valgai absoliučiai viską ką tik nori, kokiomis tik nori proporcijomis.Praktika, kuri susilaukia tiek palaikymo tiek kritikos. Tai parodo jog vieniems sukčiavimo diena veikia, kitiems ne.

Asmeniškai, tokia diena man padeda morališkai. Kartą per mėnesį tikrai baisiai pasiilgstu kibiro ledų, pyrago ir Snickers batonėlių. Tokios dienos turi savo kainą, man tai yra stipriai kirtęs produktyvumas išvakarėse ir sekančią dieną.

Dažniausiai mano sukčiavimo dienos nutinka per šventes ir kitokius giminaičių susirinkimus, kur tiesiog nori gerai praleisti laiką ir nestatyti puotos šeimininkų į nepatogią situaciją.

Yra hipotezė jog retkarčiais prisivalgyti tiek, kad insulinas trykštų per akis gali būti visai naudinga. Sukelti savo organizmui persivalgymo šoką ir parodyti, kad „viskas nėra taip blogai“, kaip darbo dienomis.


Valgymas ir svorio metimas

Kalorijų apribojimas yra pati populiariausia ir pati blogiausia taktika, norint numesti riebalus nuo kūno.

Standartinis kalorijų apribojimas veikia taip – žmogus tiesiog valgo mažiau visos dienos metu. Organizmas negauna pakankamai kalorijų iš maisto medžiagų, todėl visos sistemos negali suktis pilnu pajėgumu. O atsarginiai energijos rezervai, kurie veikia badaujant, tiesiog nespėja įsijungti. Finale toks asmuo visada jausis pavargęs. Pridėjus intensyvias treniruotės, po kurių smegenys iki išprotėjimo signalizuoja kūnui, kad reikia kalorijų – gręsia nervinis ir hormoninis išsekimas.

Vis tik, kalorijų deficitas, sukeltas tinkamu metu, yra sparčiausias būdas sumažinti kūno riebalų kiekį.

Su 16:8 protokolu, didžioji badavimo laiko dalis (7+) valandos vyksta miegant. O maitinimosi fazės metu tiesiog valgai kiek nori. Pasakos, jog pavalgius per vėlai vakare, viskas pavirs riebalais aplink bambą, yra tik pasakos. Metabolizmas naktį taip pat veikia. Pridėkim tai, jog miegant vyksta audinių atsistatymas ir šiaip procesui, vykti efektyviai, reikalingos maistinės medžiagos.

Užkandžiavimas yra dar viena modernaus amžiaus yda. Tai labiau emocinis valgymas, nei biologinis poreikis. Iš vakarų galima matyti kas nutinka populiacijai, kuri yra apsupta maisto. Yra įtikinamų teorijų, jog nuolatinis buvimas sočiojoje būsenoje neprisideda prie geros sveikatos. O tai paremiančių studijų kiekis nuolatos auga.Organizmas veikia natūraliais ciklais, kurie yra bent kelis milijonus metų senesni, nei mūsų papročiai ar įpročiai. Galima spėti, jog laikantis šių ciklų mes galime išvengti didelės dalies modernaus amžiaus sveikatos problemų.

Jau labai senai įrodyta, kad treniruotės ir mankštos nedegina kūno riebalų. Energijos poreikis, atliekant kažką aktyvaus, yra daug mažesnis, nei įsivaizduojama ir yra visiškai patenkinamas iš tuo metu sistemoje esančių maistinių medžiagų.

Didžioji dalis suvartotų kalorijų yra sunaudojama tiesiog gyvenant savo įprastu ritmu. Tai vadinama baziniu metabolizmu. Pats efektyviausias būdas kontroliuoti kūno svorį yra per valgomą maistą. Todėl, susitvarkius savo mitybą ir valgymo laikus, kūnas sugrįš prie asmeninio, nustatyto kūno riebalų kiekio.

Reikšmingą dalį energijos sunaudoja raumeniniai audiniai. Todėl geriausias metodas kaip paspartinti šį procesą yra padidinti raumeninę masę ir jėgą.


Raumenų auginimas ir jėgos didinimas

Organizmas, laukdamas sotesnių laikų, pristabdo kai kurių hormonų gamyba. Jų tarpe yra Žmogaus Augimo Hormonas, kuris atsakingas už raumenų ir kitų audinių augimą. Todėl, pavalgius, išsiskiria padidintas jo kiekis – kūnas siekia pasisavinti ir panaudoti medžiagas naujų ląstelių statybai kuo greičiau. Raumenys yra itin svarbi bet kurio gyvūno dalis, nes tik judant mes galime susirasti maisto. Todėl organizmas atliktų savižudybę, pradėdamas skaidyti raumeninius audinius, kai turi didelius energijos rezervus riebalinio sluoksnio pavidalu.

Gali atlikti treniruotę tuščiu skrandžiu, badavimo pabaigoje, o po to iškart keliauti prie pietų stalo. Mano patirtis rodo, jog bado būsenoje raumeninė jėga nėra mažesnė nei sočiojoje.Prieš intensyvią treniruotę galima suvartoti 5-10g BCAA. Amino rūgštys padės geriau atsistatyti po treniruotės.

Yra tokia populiari nuomonė, jog augantiems raumenis reikia nenutrūkstamo maistinių medžiagų kiekio.Kitaip sakant reikia valgyti nuolatos, apie 6 kart per dieną. Tai yra iš kultūrizmo industrijos atėjusi metodika. Jei tavo tikslas maksimalus raumenų augimas – taip, toks metodas gali veikti. Tačiau pažiūrėjus iš praktinės pusės, kultūrizmas reikalauja didelių finansinių ir laiko išteklių. Laikantis natūralių organizmo ciklų, kaip bado ir sotumo būsena mes galime valdyti savo kūną kur kas efektyviau.Pažiūrėk Mark Berkham iš Leangains nuveikė su savo klientais, pritaikęs 16:8 protokolą.


Pusryčių mitas ir produktyvumas

Grįžtant prie mūsų profesionalių pro-pro-prosenelių kvadratu.

Nevalgę medžiotojai rinkėjai turėdavo kuo greičiau surasti maisto. Kuo greičiau nereiškia 5 metrų atstumo nuo lovos iki virtuvinių spintelių. Maisto trūkumas reiškia rūšies išnykimą, todėl mūsų organizme išsivystė įvairūs sugebėjimai, kurie padeda pasirūpinti maistu. Badaujant paaštrėja pojūčiai ir padidėja susikaupimas. Medžiotojui rinkėjui buvo labai svarbu girdėti, matyti ir užuosti viską, ką jis gali suvalgyti. Taip pat, juntamai, pagerėja rankų ir akių koordinacija.

Visi šie procesai veikia ir dabar, todėl tarpinis badavimas yra ir efektyvi produktyvumo taktika

Pagaliau Pusryčiai

Iš to kiek kartų diskutavau šiuo klausimu, atrodo, kad yra dvi aiškios stovyklos. Žmonės, kurie pavalgę pusryčius jaučiasi geriau nei nevalgę ir tie kiti, kurie rytais nevalgo, todėl nesureikšmina pusryčių.

Žinai ką?Daryk tai, kas leidžia tau jaustis geriausiai.

Jei nori užsiimti tarpiniu badavimu, gali taip pat sėkmingai atsisakyti vakarienės.

Paprastumas dietos klausimuose

Po 18 valandų bado, praktiškai, bet koks maistas tampa skanus.

Aš pats kiekvieną dieną galiu valgyti brokolius, kalafijorus, avokadus, grybus, kiaušinius ir sviestą su druska ir pipirais. O jei yra šviežių krapų – išvis šventė.

Rimtai, jei žinai situaciją, kuomet atsidarai pilną šaldytuvą maisto ir nežinai ko nori – tu esi išlepęs hedonistas apžora.

Matyk situaciją taip. Turi valgymo langą, du kartus (arba vieną), per kuriuos reikia gauti energijos. Negali sėdėti ir kimšti ištisas 8 valandas, nes turi įsipareigojimų. Todėl logiška rinktis skanų ir kaloringą maistą. Sviestas, kokosų aliejus, riešutai, avokadai, alyvuogių aliejus tinka idealiai. Pridėk visą pluoštą spalvotų daržovių, atitinkamai baltymų turinčio maisto ir turi viską ko reikia.

Tarpinis badavimas nereiškia gyvenimo nuo maisto iki maisto ir nuolatinio energijos stygiaus. Kai organizmas adaptuojasi energijos turi daug daugiau nei valgydamas ir užkandžiaudamas. Todėl išlaisvini savo laiką veiklai.

Alkis yra geriausias prieskonis bet kokiam maistui…


… Bet kartais reikia pažaboti ir nuraminti savo alkį

Bakterijos ir maistas

Alkis – tikėsi ar ne – pirmiausia kyla žarnyne. Ten, valgyti užsimano bakterijos, kurios yra atskiri organizmai ir atlieka daugybę tau reikalingų procesų. Tačiau tu nesi tavo bakterijos, jūs tik gyvenate sąjungoje.

Mes čia dar nežinome visko, tačiau yra bakterijų, kurių pagrindinis interesas nėra tavo gerbūvis.Žarnyno mikroflora nėra pastovi. Viršsvorio turinys žmonės turi daugiau vienos rūšies bakterijų, o liekni – daugiau kitų ir mažiau anų. Viskas yra čiut sudėtingiau nei storosios ir lieknosios bakterijos, tačiau skirtingos bakterijos valgo skirtingą maistą.

Todėl maistas yra atsakymas į alkio klausimą. Pasirinkdamas gerą ir tinkamą maistą tu gali reguliuoti savo žarnyno mikrofloros balansą. Tai užtrunka. Tačiau gera mityba yra viena geriausių investicijų kokią tik gali padaryti.

Aš pats, kartais, iš ryto patiriu tą triuškinančią alkio jėgą, kai smegenys man bando šaukti – pavalgyk arba tuoj apsivemsi ir krisi negyvas. Taip būna visada, kai dieną prieš valgau visokias nesąmones. Saldainius, ledus, bandeles, šokoladus ir t.t. Didelis, perdirbtų angliavandenių kiekis išmuša organizmą iš normalaus balanso. Tai labai geras priminimas, kad esi tai ką valgai.


H2OPakankamai vandens sistemoje taip pat padeda. Yra teorija, kad kartais alkio jausmas, gali reikšti jog organizme, tuoj trūks vandens. Troškulys yra signalas, kad tau jau prasideda dehidratacija, todėl pavėlavai.

Organizmas, naudodamas energijai savo riebalų rezervą, reikalaus daugiau vandens, to reikia reakcijoms vykti sklandžiai.

O kaip dėl kavos su sviestu?

Džiaugiuosi, kad paklausei. Praktiškai – organizmui esančiam bado būsenoje (nevalius 12val +), suvalgius tam tikrą kiekį riebalų, pavyks išlikti bado būsenoje. Konkrečiau – organizmas nenustos naudoti asmeninių riebalų rezervo ir versti juos į ketonus. Tačiau riebalai (sviestas ir MCT aliejus) bus taip pat paversti į ketonus ir sėkmingai suteiks ketogeninės energijos pliūpsnį smegenims.

Čia panašiai kaip rankinis patsosas senuose automobiliuose – tinkamu metu stipriai padeda.

Plius kofeinas efektyviai malšina alkį, dėl to juoda kava ar tonizuojanti arbata taip pat padės šiuo klausimu.


Kiti smulkūs faktai

Energija svyruoja pagal natūralius organizmo ciklus.

Pažiūrėk ką daro mūsų gentainiai – gyvūnai. Žolėdžiai ramiai valgo visą dieną. Mėsėdžiai vaikosi grobį, pavalgo ir eina miegoti. Nei vienas, nei kitas kraštutinumas nėra geras pasirinkimas, jei turi įvairių darbų ir stengiesi juos atlikti kokybiškai.

Ramybės ir poilsio poreikis pavalgius yra natūralus organizmo ciklas. Įsisavinimo būsenos metu krenta produktyvumas, nes kūnas energijos resursus perjungia į virškinimą. Ne be reikalo, kai kurios tautos, turi popietės poilsį.

Mano eksperimentai niekaip neleido apžaisti šio fakto – po pietų, produktyvumas krenta žemyn. Ir sugrįžta po dviejų/trijų valandų. Žinodamas savo natūralius biorimtus gali pagal tai suplanuoti dienos darbus.

Techniškai, bado būsena pamažu atsijungia suvalgius tam tikrą kiekį kalorijų. Tačiau, šiek tiek kalorijų neišstums organizmo iš bado būsenos. Tarpinių badautojų sluoksniuose yra linksniuojamas stebuklingas 50 kalorijų skaičius, kaip saugi norma, kurią suvalgius vistiek liksi bado būsenoje. Konkretus skaičius, ko gero, priklauso nuo kūno svorio.

Tos 50 kalorijų gali atsikartoti kelis kartus per dieną. Realiai tai tiesiog leidimas įsipilti pieno į kavą ar panašiai. Trupinys kalorijų, dėl skonio, nieko blogo nepadarys.


Šalutinis poveikis ir rekomendacijos kada, kaip ir kam nebadauti

Jei žinai, kad reikės atlikti veiklą, reikalaujančią daug energijos – geriau pasirūpinti ekstra kalorijomis. Atostogų Alpėse metu valgau sočius ir riebius pusryčius. Pusdienis ant sniego, retesnis oras, ir žema temperatūra yra labai geros sąlygos organizmui kūrenti kalorijas. Mažų mažiausiai norėjau pristigti energijos.

Stereotipas, kad nevalgę žmonės būna irzlūs yra tiesa. Už tai gali būti atsakingas alkio hormonas ghrelin. Galbūt tai vyksta dėl anksčiau aprašyto mechanizmo, kuris paaštrina visus pojūčius. Jei tavo rytinė veikla kupina streso ir esi linkęs pasiduoti emocijoms, ko gero, badavimas ryte nebus tinkamiausias dalykas. Įvairios proto raminimo taktikos padeda susitvarkyti ir išmokti suvaldyti savo emocijas.

Badaujant truputį nukrenta kūno temperatūra. Tai gali prisidėti prie bendro diskomforto, ypač vėsesniais sezonais. Renkis sluoksniais.

Moterims, laikantis 16:8, dėl įvairių priežasčių, badavimo laiką naudinga sumažinti. 14:10 atrodo kaip pats tas.  Taip pat nebadauti menstruacijos periodo metu, laukiantis ir maitint mažuosius raumeningus protus.

Atsistatinėjant po sunkios traumos. Tarpinis badavimas veikia kaip katalizatorius organizmo augimui. Tačiau neradau jokių rimtų išvadų apie badavimo privalumus ar trūkumas gydant sužalotus raumenis ar kaulus. Tačiau, asmeninė patirtis rodo, kad poilsis, pakankamas baltymų ir mikroelementų kiekis yra svarbiausia.

Badavimas gali pagydyti daug negalavimų, tačiau būk protingas ir atsargus jei esi diabetikas. Nepakliūk į komą. Tiek pasakęs noriu kai ką pridurti. Pamažu atsiranda tyrimų ir hipotezių, kurios rodo ketogeninės dietos teikiamus privalumus sergantiems diabetu.

Vyrams, bado būsena nėra puikiausias laikas lovos nuotykiams. Tai nėra taisyklė, tačiau seksas, tuo metu, tiesiog nėra biologinis prioritetas. Išimtis gali būti ankstyvas rytas, kai organizme testosterono koncentracija yra didžiausia. Kitais atvejais, tiesiog pavalgyk 2-3 valandas prieš lovos reikalus ir viskas bus tvarkoj.

Nesutikau jokių studijų kaip badavimas veikia itin jauną organizmą. Galbūt tai per daug beprotiškas klausimas. Kita vertus, viršsvorio epidemija ir su ja asocijuojamos ligos paliečia vis jaunesnius individus, dėl to galima kelti klausimus.

Iš visko ką žinau nerekomenduočiau eksperimentuoti su tarpiniu badavimu jaunesniems nei 18-20 metų žmonėms. Realiai net nematau priežasties kodėl kažkas, tokio amžiaus, norėtų tuo užsiiminėti. Gerai maitinamas ir fiziškai aktyvus, tokio žmogaus organizmas yra kaip grakštus, jaunas beržas, kurio nepakerta jokia natūrali stichija. Valgyk ir elkis protingai, jaunuoli.

Yra žmonių, kurie linkę valgyti mažiau nei jiems reikia. Mes tam pavadinti sugalvojome visokias būsenas ir ligas, tačiau faktų tai nekeičia. Vienas iš geriausių to ženklų yra labai mažas kūno riebalų kiekis ir nedidelė, bendra, raumeninė masė. Jei esi linkęs ar linkusi valgyti itin mažai – atsargiai su badavimu. Tai itin lengvas būdas valgyti dar mažiau.


Poilsis nuo badavimo

Kuo griežtesnis badavimas, tuo didesnė turi būti pertrauka. Kadangi 18:6 yra lengviausias badavimo protokolas, nuo jo pailsėti užtenka vienos ar dviejų dienų. Taikant badavimą su tikslu sudeginti kūno riebalus rekomenduotina viena. Paleidus save nuo pasaitėlio dviems dienoms gali nejučia papildyti savo kalorijų rezervą tuo, ką išnaudojai per praėjusias penkias.


Potencialas sergantiems

Yra labai įdomių rezultatų, apie badavimo privalumus chemoterapiją atliekantiems pacientams. Studijų rezultatai parodė, jog žala organizmui buvo daug mažesnė nei pacientams, kurie valgė įprastai. Tai susiję su tuo jog badavimas taip pat taikomas kaip būdas atstatyti natūralią žarnyno mikroflorą. Naudingos ir naujos informacijos atsiranda reguliai, tad netingėk pakamantinėti google ar pubmed.


Išsilaisvinimas

Milžiniškas, lengvai pasiekiamo, maisto kiekis veda į pasirinkimo paradoksą (kai pasirinkimų kiekis atvirkščiai proporcingas teikiamo džiaugsmo kiekiui). Todėl reikia sugebėti atskirti biologinį alkį nuo emocinio alkio.

Biologinis alkis yra natūralus poreikis kurį anksčiau ar vėliau reikia patenkinti.

Emocinis alkis yra neuroasociacija, kuri sieja valgymą su gera savijauta. Viskas tvarkoje kai valgai ir mėgaujiesi maistu. Bet problema gali kilti tada, kai maistą naudoji kaip priemonę pagerinti savijautai.

Jei savijauta pasidaro bloga – užsimanai skaniai pavalgyti. Driežo smegenys yra super primityvios ir pradeda matyti valgymą kaip išsigelbėjimą nuo streso. Maistas tampa troškimu, kurio nepatenkinus atsiranda kančios jausmas.

Sugebėjimas nevalgyti ir nepulti dėl to į paniką išties išlaisvina daryti geresnius sprendimus gyvenime.


Informacijos apie tarpinį badavimą papildymas (2016/7/27)

I – Reikia atskirti informacijos šaltinius kurie kalba apie badavimą (fasting, therapeutic fasting) ir tarpinį badavimą (intermittent fasting). Šių metodų pritaikymas ir studijavimas šiek tiek skiriasi.

II – Dalis mokslinių studijų, kurias cituoja kai kurie šaltiniai, buvo stebimosios. Tai reiškia, kad mokslininkai stebėjo ir darė išvadas, o ne kėlė hipotezes ir eksperimentavo ar jos yra tiesa.

III – Badavimas pradėtas rimtai studijuoti visai nesenai. Dauguma studijų yra pagrįstos gyvūnų modeliais. Žmonės, kurie reguliariai badauja dar nespėjo numirti, todėl nežinome kiek išties tarpinis badavimas prisideda prie ilgaamžiškumo.

IV – Kalbant apie badavimą dažnai minima organizmo būsena pavadinimu ketozė. Tai būsena, kuri eina koja kojon su badavimu ir dėl jos kyla daug badavimo teikiamų privalumų. Gilinantis į badavimą naudinga pasigilinti ir į ketozę. Juolad, kad ketozę galima apibūdinti kaip dietą, kuri minikuoja badavimo sukeliamus privalumus.

IV – Dėl tam tikrų priežasčių, pačias įdomiausias hipotezes kelia ne rimčiausios mokslinės institucijos, o individualūs mokslininkai ir entuziastai. Bet dėl to nereikia išsigąsti. Didžiausi atradimai dažnai kyla ne iš akademinių sluoksnių, o iš privačių laboratorijų ir dirbtuvių.