VENINIO IR KAPILIARINIO KRAUJO ĖMINIŲ PAĖMIMAS

Vilniaus kolegija

Sveikatos priežiūros fakultetas

Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra

VENINIO IR KAPILIARINIO KRAUJO ĖMINIŲ PAĖMIMAS, BENDRO KLINIKINIO KRAUJO TYRIMO ATLIKIMAS ANALIZATORIUMI

Studentas

Danielius Kijevičius BD15

Vilnius 2017

Turinys

Įvadas 3

Samprata 4

Kraujo mėginių iš kapiliaro ir venos paėmimas, laikymas ir transportavimas 4

Kraujo mėginių laikymas ir transportavimas 5

Bendro kraujo tyrimas atlikimas analizatoriais 6

Normos 8

Analizatorių pavyzdžiai 8

Išvados 10

Informacijos šaltiniai 11

Įvadas

Kraujas – tai, cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo ląstelių (apie 40-45 proc.) ir kraujo plokštelių. Jis po organizmą cirkuliuoja kraujagyslėmis varomas širdies raumens susitraukimų. Kraujas atlieka daug svarbių funkcijų organizme : termoreguliacinę, maistinių medžiagų išnešiojimo po organus ir audinius, padeda išnešioti deguonį po organizmą, iš audinių surenka anglies dvideginį ir medžiagų apykaitos atliekas, padeda humorališkai reguliuoti organizmo veikla, vykdo apsauginę funkciją. Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės, apie 3,5-4 l kraujo cirkuliuoja kraujagyslėmis.

Tikslai :

Išsiaiškinti kaip paimamas kapiliarinis ir veninis kraujas;

Apžvelgti paimtų kraujo mėginių gabenimą ir laikymą;

Apžvelgti bendro kraujo atlikimo analizatoriumi eiga.

Samprata

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo kūnelių (apie 40-45 proc.): leukocitų, eritrocitų ir kraujo plokštelių – trombocitų. Kraujas yra specifinio kvapo, šiek tiek sūrokas ir klampus skystis, kurio vandenilio jonų koncentracija yra pastovi ir sudaro 7,35-7,45 pH. Nežymus šio rodiklio nukrypimas nuo normos gali pakenkti organizmui. Beveik visą laiką pastovi yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms kintant, įtariama liga. Kraujo santykinis tankis yra apie 1,060. Klampumas priklauso nuo plazmoje esančių baltymų kiekio ir nuo kraujo kūnelių koncentracijos. Kraujo kūnelių santykinis tankis yra didesnis nei plazmos, todėl centrifuguojant jie nusėda ant mėgintuvėlio dugno, o viršuje susirenka plazma. Todėl, bet koks kraujo sudėties pakitimas rodo galima liga ar komplikaciją.

Kraujo mėginių iš kapiliaro ir venos paėmimas, laikymas ir transportavimas

Kraujo mėginio paėmimas iš kapiliaro

Kraujas šiuo būdu yra imamas iš plaštakos pirštų, ausies spenelių, kūdikiams dažniausia iš kulniuko.

Paėmimo instrukcija : šlapiu vatos gabalėliu, kuris buvo pamirkytas dezinfekciniame skystyje, nuvaloma vieto iš kurios bus imamas kraujas. Tada į tą vietą yra duriama steriliu/vienkartiniu lancetu ar skarifikatoriumi, specialia adata – vienu dūrių per visa adatos ilgį. Pirmasis kraujo lašas yra nuvalomas steriliu tamponu. Jei tinkamai yra padarytas dūris automatiškai susidaro kitas kraujo lašas, kuris jau yra surenkamas į mikromėgintuvėlį. Surenkinėjant kraują reikia lengvai spaudžiant įdurto piršto antrą falangą, tačiau draudžiama spausti ar masažuoti punkcijai artimas vietas. Surinkus reikiama kieki kraujo mikromėgintuvėlis yra uždaromas plastikiniu kamšteliu ir pora kartų pavartomas. Po šios procedūros dūrio vieta yra nuvaloma steriliu tamponu ir užklijuojama steriliu pleistru.

Kraujo mėginio paėmimas iš venos

Kraujas šiuo būdu dažniausiai yra imamas iš vidinėje alkūnės srityje esančių venų.

Paėmimo instrukcija: virš alkūnės yra uždedamas dirželis ir jis užveržiamas, tokiu būdu surandama ryškiausia matoma vena ir pasirenkama vieta į kuria durs kateterį, geriausia pasirenkama vena, kuri yra geriau apčiuopiama. Tada tą vietą nuvaloma dezifekciniu skysčiu pamirkytu steriliu vatos gabalėliu. Įdūrus kateterį yra atleidžiamas dirželis ir tam skirta vietą duriamas mėgintuvėlis. Jeigu kraujas nebėga ar bėga lėtai reikėtų ranką sugniaužynėti ir atleidinėti, kad kraujotaka pagreitėtu, jei tai nepadeda reikia durti iš naujo į kitą veną ar kitos rankos veną. Mėgintuvėlis turi būti parenkamas pagal ISO standartus tam tikriems tyrimams. Prileidus į mėgintuvėlį reikiama kieki kraujo jis yra ištraukiamas, o po to ir kateteris. Ištraukus kateterį dūrimo vietoj yra dedamas sterilus vatos gabalas, po viso to rankos nepatartina lankstyti kuri laika.

Kraujo mėginių laikymas ir transportavimas

Kraujo mėgintuvėlių laikymas ir transportavimas priklauso nuo vietos kur jie yra imami ir kur bus atliekami kraujo tyrimai analizatoriumi. Jeigu viskas atliekama toje pačioje vietoje (ligoninėje) tada nėra labai svarbus transportavimo metodas, tačiau turi būti laikomi kambario temperatūroje, o ne dedami į šaldytuvą.

Mėgintuvėliai su krauju ne vėliau kaip po 16 val. turi būti inkubuojami (kol leukocitai dar gyvybingi).

Yra keli variantai kaip tą padaryti:

Inkubuojama kraujo paėmimo vietoje.

Mėgintuvėliai turi būti inkubuojami 37°C temperatūroje. Jei inkubacija nepradedama iškart po kraujo paėmimo, prieš inkubaciją lengvu judesiu 10 kartų pakartotinai sumaišoma aukštyn-žemyn. Inkubatorius neturi būti drėkinamas ir nereikalingas CO2. Inkubacijos trukmė nuo 16 iki 24 valandų. Mėgintuvėlį pažymėti „INKUBUOTAS“. Inkubuotus mėgintuvėlius pristatyti į laboratoriją per 3 (tris) paras 4-27°C temperatūroje, jei mėgintuvėliai necentrifuguoti. Jei mėgintuvėliai nucentrifuguojami kraujo paėmimo vietoje (15 minučių g = 2.000-3.000), pristatyti į laboratoriją per 28 (dvidešimt aštuonias) paras 2-8°C temperatūroje.

Siųsti kraują be inkubacijos.

Mėgintuvėlį pažymėti „NEINKUBUOTAS“. Mėgintuvėlius pristatyti į laboratoriją 4-27°C temperatūroje per 16 valandų.

Bendro kraujo tyrimas atlikimas analizatoriais

Bendras kraujo tyrimas (BKT) – pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių (LUC) kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Bendras kraujo tyrimas parodo uždegimus, mažakraujystę, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Nustačius tam tikrą patologiją rekomenduojamas išsamesnis ištyrimas.

Pasiruošimas darbui :

Prieš pradedant dirbti su hematologiniais analizatoriais reikia įsitikinti, kad jame nustatytos kalibracinės kreivės atitinka gamintojo nustatytas ribas. Taip pat reikia atlikti vidaus kokybės kontrolę.

Priklausomai nuo su kokiu analizatoriumi dirbama ar kokį kiekį mėginių vienu metu reikia atlikti, galima daryti tyrimą su žmogaus pagalba ar automatizuota.

Darant tyrimą su žmogaus pagalba : paimti mėgintuvėlį, kuriame yra tyrimui skirtas kraujas, suvedami paciento duomenys į analizatorių, tai daroma atsižvelgiant į analizatorių ar tai reikia padaryti ranka ar yra brūkšninio kodo skaitytuvas. Tai atlikus mėgintuvėlį reikia pavartyti 5 – 6 kartus, o jei ilgiau pastovėjęs galima vartyti ir daugiau kartų. Tada atsargiai nuimamas mėgintuvėlio dangtelis ir į jo vidų įkišama speciali analizatoriaus adata, po to nuspaudžiamas mygtukas ir laukiama signalo, kuris parodo, kad paimtas pakankamas kiekis kraujo. Mėgintuvėlis uždaromas ir laukiama atsakymo, kuris yra atspausdinamas.

Darant tyrimą automatizuotai : taip atliekami tyrimai, kai reikia atlikti daug mėginių vienu metu. Šiuo metodu mėgintuvėliai yra sužymėti brūkšniniais kodais, nes ranka suvedinėti reikalauja daug laiko. Taip pat prieš pradedant daryti tyrimą reikia pasižiūrėti, kokio tyrimo reikalauja gydytojas, nes analizatorių tyrimo galimybės skiriasi, kadangi aparatai gali ištirti nuo 18 iki 32 kraujo komponentų. Tokiose analizatoriuose mėgintuvėliai dažniausiai yra sudedami į tam specialiai skirtus stovelius taip, kad pro juose esančius tarpus matytųsi brūkšninis kodas, kuriuos nuskaitynės aparatas. Tik šiuo atveju priešingai negu darant darbą rankomis pamaišyti mėgintuvėlio ir kamštelio nuimti nereikia, nes analizatorius pasiėmęs mėgintuvėlį automatiškai jį pavarto ir po to su specialia adata paima reikiama kraujo kiekį. Taip analizatorius padaro su visais mėgintuvėliais, kurie buvo įdėti į stovelį, kai visi mėgintuvėliai apdorojami reikia tik išimti mėgintuvėlius ir paimti atspausdintus atsakymus.

Po to daktaras turėtu atlikti kraujo tepinėlio citomorfologinį tyrimą ir jei siuntėjai reikalauja ENG tyrimą.

Normos

Analitė Matavimo vienetai Normos ribos
Leukocitai ( WBC ) x109/l 4,0 – 8,0
Eritrocitai ( RBC ) x1012/l Moterims 4.1-5.1

Vyrams 4.5-5.9

Hemaglobinas ( HGB ) g/l Moterims 123-153

Vyrams 140-175

Hematokritas ( HCT ) % Moterims 35-47

Vyrams 40-52

Vidutinis eritrocitų tūris ( MCV ) fl 82-98
Vidutinis eritrocitų hemaglobinas ( MCH ) pg 26-31
Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocitose ( MCHC ) g/l 310 – 370
Eritrocitų pasiskirstimas pagal dydi ( RDW ) % 11,6 – 13,7
Trombocitai ( PLT ) x109/l 130 – 400
Vidutinis trombocitų tūris ( MPV ) fl 7,4 – 10,4
Neutrofilai ( NE ) x109/l 1,5 – 4,5
Limfocitai ( LY ) x109/l 1,0 – 4,5
Monocitai ( MO ) x109/l 0,05 – 0,75
Eozifilai ( EO ) x109/l 0,03 – 0,44
Bazofilai ( BA ) x109/l 0,01 – 0,25
Kitos netipinės ląstelės ( LUC ) x109/l 0 – 0,4

Analizatorių pavyzdžiai

ABX MICROS 60

Nustatantis 18 parametrų. Matuojami parametrai : RBC, WBC, PLT, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDW, PDW, MPV, PCT; limfocitai, monocitai, granuliocitai (procentinis ir absoliutus kiekis);

eritrocitų, trombocitų, leukocitų pasiskirstymo histogramos galimybė tirti iš atvirų ar uždarų

mėgintuvėlių

Našumas 60 mėginių per valandą

10 μl pilnai kraujo formulės analizei

ABX PENTRA 80/PENTRA XL 80

Matuojami 26 parametrai : RBC, WBC, PLT, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDW, PDW, MPV, PCT; limfocitai, monocitai, granuliocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai (procentinis ir absoliutus kiekis); ALY- atipiniai limfocitai (procentinis ir absoliutus kiekis); LIC- didelės nesubrendusios ląstelės (procentinis ir absoliutus kiekis); eritrocitų, trombocitų, bazofilų pasiskirstymo histogramos pilna leukocitų diferenciacija

Vienu metu galima matuoti iki 100 mėginių našumas 80 mėginių /val.

53 μl kraujo vienai analizei DIF režime

30 μl kraujo vienai analizei CBC režime (be leukocitų diferenciacijos)

 

MAXM

Pats populiariausias pasaulyje automatinis hematologinis analizatorius vidutinėms ir didesnėms laboratorijoms. Trimatis penkių leukocitų populiacijų diferencijavimas lazerio spinduliu (VCS

principas). Mėginių auto pakrovėjas, 26 matuojami parametrai, retikulocitų matavimas ir galingas programinis aprūpinimas kokybės kontrolei, duomenų kaupimui bei analizei.

Išvados

Kraują dažniausiai ima kompetentingi asmenys : seselės arba slaugės. Imant kraujo iš kapiliarų viskas priklauso nuo paciento amžiaus ir vietos kur lengviau rinkti kraują. O imant kraują iš venos reikia atkreipti dėmesį į venų ryškumą ir jų plotį, nes iš siaurų venų sunku imti kraują ir galima tiesiog subadyti ranka, bet pakankamo kraujo kiekį nepavyks paimti.

Mėgintuvėliai su krauju ne vėliau kaip po 16 val. turi būti inkubuojami (kol leukocitai dar gyvybingi). Tai galima padaryto keliais variantais inkubuojant paėmimo vietove arba jį siųsti be inkubacijos. Inkubuotus mėgintuvėlius galima pristatyti į laboratoriją per 3 paras laikant juos 4 – 27°C temperatūroje, jei mėgintuvėliai necentrifuguoti. Centrifiguotus per 28 paras laikant žemoje temperatūroje (2 – 8°C). Neinkubuoti į laboratoriją turi būti pristatyti per 16h ir laikomi kambario temperatūroje.

Pristatyti mėgintuvėliai pirmiausia yra patikrinami ar atitinka paciento duomenys ant mėgintuvėlio ir ant siuntimo. Tada pagal daktaro reikalaujama tyrimą mėgintuvėliai yra išskirstomi ir sudedami į analizatorius. Priklausomai nuo mėgintuvėlių kiekio darbas gali būti atliktas su darbuotojo pagalba arba pilnai automatizuotai. Padedant darbuotojui yra atliekama tada, kai yra tik keletas mėginių arba norint pakartoti, kurį nors vieną mėginį, o pilnai automatizuotai tada, kai mėginių yra didelis kiekis.

Informacijos šaltiniai

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kraujas;

http://medicinapractica.lt/bendras-kraujo-tyrimas/

http://www.lifeextension.com/magazine/2006/5/report_blood/Page-01

Bendras kraujo tyrimas

http://synlab.lt/tyrimai/bendraklinikinius/bendras-kraujo-tyrimas/