UAB „ButviMa“ verslo analizė ir planavimas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

UAB „ButviMa“ verslo analizė ir planavimas

Referatas

Darbą atliko:

Darbą tikrino: doc. Daiva Griškevičienė

Vilnius

2014

Referato užduotis

Transporto įmonės verslo analizė ir planavimas

Referato tikslas išnagrinėti studento personaliai pasirinktos transporto įmonės ekonominę veiklą, remiantis esama ekonomine šalies situacija ir prognozuojamomis rinkos galimybėmis apibrėžti jos strateginės plėtros kryptis, pasiūlyti ir pagrįsti veiklos plėtros priemones ir joms būtinas investicijas.

Šiam transporto įmonės verslo analizės ir planavimo darbui parengti yra būtini duomenys apie įmonės veiklą ir jos ekonominius rodiklius (už 3 paskutinius veiklos finansinius metus).

Pasirinktos transporto įmonės verslo analizės ir planavimo darbui parengti būtina laikytis vieningos referato struktūros:

Titulinis

Užduotis

Turinys

Įvadas

1.Transporto paslaugų rinkos analizė šalyje

1.1. Šalies verslo aplinka analizuojamos srities transporto įmonėms

1.2. Analizuojamos transporto šakos plėtros strategija

1.3. Analizuojamų transporto paslaugų kitos įmonės ir jų konkurencingumas.

2. Transporto įmonės ir jos veiklos ekonominė analizė

2.1.Transporto įmonės steigėjai, veikla ir tikslai.

2.2.Įmonės organizacinė struktūra ir darbuotojų, jų funkcijų paskirstymas

2.3.Įmonės turto, transporto priemonių parko (darbo priemonių) analizė ir įvertinimas

2.4.Įmonės personalo dalyviai, darbo normavimas ir apmokėjimas

2.5 Įmonės teikiamų paslaugų apimtys, jų kaita, kokybė

2.6.Įmonės finansinės veiklos analizė

2.7.Įmonės veiklos SSGG analizė

3. Transporto įmonės plėtros galimybės

3.1. Įmonės veiklos strategijos formavimas, trumpalaikis ir vidutinės trukmės planavimas.

3.2. Įmonės plėtros priemonių įdiegimo finansinis, ekonominis, socialinis, ir aplinkosauginis pagrindimas

3.3. Įmonės plėtrai siūlomos priemonės, joms reikalingos investicijos ir finansavimo šaltiniai

Išvados

Literatūra ir informacijos šaltiniai

Priedai

Rekomenduojama literatūra

A.Baublys, D.Griškevičienė, J.Lazauskas, R.Palšaitis. Transporto ekonomika. V.: Technika, 2003.

A.Griškevičius. Transporto verslo projektai ir programos. V.: Technika, 2006.

A.Griškevičius. Transporto investicijų projektų kompleksinio vertinimo metodika. V: Technika, 2002.

D.Griškevičienė. Transporto rinkos dinamika. V.: Technika, 1999.

Bruce R. Jewll. Integruotos verslo studijos. The Baltic Press., 2002.

A.V.Rutkauskas, R.Tamošiūnienė. Kaip rengti verslo investicinį projektą. V.: LII, 1994.

A.Jovaiša. Kaip parengti verslo planą? „Pačiolis.“, V. 2002.

R.Stutely. Pavyzdinis verslo planas. K: Smaltija, 2005

Referato rengimo nuostatos:

Referato minimali apimtis – 20 kompiuteriu surinkto teksto puslapių, 11 dydžio Times New Roman šriftu, 1,5 tarpeliais.

Referatas rašomas remiantis įmonės duomenimis, metodiniais ir moksliniais leidiniais, specialių žurnalų, statistiniais duomenis.

Būtina sudaryti literatūros sąrašą ir tekste atlikti nuorodas į informacijos šaltinius.

Iliustracijos būtinos: lentelės ir įvairaus pobūdžio diagramos, schemos.

Priedai: gauta išeities informacija, schemos ir lentelės (ilgesnės nei puslapis).

Referato pristatymas:

1) Referato pristatymui ir diskusijai skiriama 10 min. pagal iš ankstinį tvarkaraštį.

2) Referato pristatymui parengiama PP skaidrės, gali būti ir papildoma padalinamoji medžiaga.

3) Į segtuvą įsegamas atspausdintas referatas ir jo elektroninė kopija – kartu su pristatymo skaidrėmis CD laikmenoje (CD popieriniame vokelyje su pakartotu titulinio lapo užrašu)..

4) Galimas susitarus ir visos grupės referatų su pristatymais CD įrašas (persiunčiant laiku seniūnui tai atlikti).

Turinys

Įvadas 5

1. Transporto paslaugų rinkos analizė šalyje 7

1.1 Šalies verslo aplinka analizuojamos srities transporto įmonėms 7

1.2. Analizuojamos transporto šakos plėtros strategija 8

1.3. Analizuojamų transporto paslaugų kitos įmonės ir jų konkurencingumas 9

2. Transporto įmonės “ButviMa” ir jos veiklos ekonominė analizė 9

2.1.Transporto įmonės steigėjai, veikla ir tikslai 10

2.2.Įmonės organizacinė struktūra ir darbuotojų, jų funkcijų paskirstymas 11

2.3. Įmonės turto, transporto priemonių parko (darbo priemonių) analizė ir įvertinimas 12

2.4.Įmonės personalo dalyviai, darbo normavimas ir apmokėjimas 14

2.5 Įmonės teikiamų paslaugų apimtys, jų kaita, kokybė 15

2.6.Įmonės finansinės veiklos analizė 17

2.7.Įmonės veiklos SSGG analizė 24

3. Transporto įmonės plėtros galimybės 25

3.1. Įmonės veiklos strategijos formavimas, trumpalaikis ir vidutinės trukmės planavimas. 25

3.2. Įmonės plėtros priemonių įdiegimo finansinis, ekonominis, socialinis, ir aplinkosauginis pagrindimas 27

3.3. Įmonės plėtrai siūlomos priemonės, joms reikalingos investicijos ir finansavimo šaltiniai 28

Išvados 30

Literatūra 3

Įvadas

Šiais laikais, jei įmonė nori išgyventi tokiais konkurencingais laikais ji turi visad tobulėti, augti ir nesustoti vietoj. Tik tada gali įmonė pasiekti geriausius rezultatus ir patenkinti klientų poreikius. O,kad petenkintų klientų poreikius, vien tobulėti neužtenka. Reikia atsižvelgti į rinką, kaip įmonei pritraukti klientus, ką siūlyti, kokios būtų įmonės paslaugų kainos. Negalima užmiršti ir rizikos faktorių. Ne visada būna taip, kaip norima. Įmonės turi nuodugniai tyrinėti, kas gali trukdyti pasiekti maksimalų pelną, visad domėtis rinka, konkurentais.

Darbo tikslas: išnagrinėti UAB “ButviMa” transporto įmonės ekonominę veiklą, remiantis esama ekonomine šalies situacija ir prognozuojamomis rinkos galimybėmis apibrėžti jos strateginės plėtros kryptis, pasiūlyti ir pagrįsti veiklos plėtros priemones ir joms būtinas investicijas.

Darbo uždaviniai:

išnagrinėti esamą ekonominę šalies situaciją transporto sektoriui;

apžvelgti UAB “BuviMa” veiklą

atlikti UAB “ButviMa” finanzinę analizę

atlikti UAB “ButviMa” SSGG analizę

pateikti tiriamai įmonei plėtros pasiūlymų.

1. Transporto paslaugų rinkos analizė šalyje

Atliekant įmonių veiklos analizę ir nagrinėjant jos rezultatus, labai svarbus momentas yra identifikuoti veiksnius įtakojančius jų veiklos rezultatams bei nustatyti šių veiksnių įtakos laipsnius. Šis procesas yra būtinas siekiant paaiškinti praeities rezultatų dinamiką, o dar svarbiau vertinant veiklos perspektyvas bei pasirenkant strategiją ar priimant sprendimus lemsiančius veiklos rezultatus ateityje. Veiksnių, įtakojančių įmonės veiklos rezultatus yra begalė, tame tarpe ir tie, kuriuos įmonė pati pasirenka bei gali įtakoti, ir tie kurie visiškai nepriklauso nuo įmonės norų ar lūkesčių. Šių veiksnių visuma sudaro vidinę bei išorinę įmonės aplinką. (A. Jovaiša, 2001)

1.1 Šalies verslo aplinka analizuojamos srities transporto įmonėms

Pagal realiojo BVP (Bendrojo vidaus produkto) augimo tempus tokios ES valstybės, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, pastaruoju metu gerokai viršija ES valstybes senbuves. Nemažesnį ekonominio augimo tempа demonstruoja ir kai kurios NVS šalys – Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas – kurios yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės. Be to, užsienio prekybos augimas kelerius pastaruosius metus viršija BVP kilimo greitį. Toks spartus ir nuolat intensyvėjantis prekių judėjimas tarp valstybių, be abejonės, plečia Lietuvos krovinių vežėjų paslaugų poreikį. (pagal „Cargonews“ duomenis, 2013)

Dėl intensyvios tarptautinės prekybos bei palankios geografinės padėties transporto ir ryšių sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje beveik du kartus viršija atitinkamа ES rodiklį, todėl mūsų ūkio struktūra labai palanki transporto sektoriaus plėtrai. Papildomo stimulo tam suteikė ir narystė ES, kuri teigiamai paveikė krovinių apyvartos rezultatus. Ypač ženkliai išaugo kelių transporto įmonių vežimai tarptautiniais maršrutais. Mūsų šalies vežėjai šiuo atžvilgiu turi sukaupę solidžiа patirtį ir pelnę gerą reputaciją, todėl sugeba sąžiningai konkuruoti su kolegomis iš daugelio ES šalių.

Pastaruoju metu sparčiau nei į ES rinką auga prekių vežimas į Rytų šalis. Tačiau sparčiausiai plečiasi reeksporto srautai. Tokia tendencija labai palanki Lietuvos krovinių vežėjams, kadangi prekės įvežamos į Lietuvа, o po to vėl išvežamos. (pagal „Cargonews“ duomenis, 2013)

Pasitelkę vidaus bei išorės veiksnių analizės eigoje gautą informaciją, sumanūs vadovai didina organizacijos kompetencines galimybes, įgyvendindami apsaugines priemones mažinančias esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį.

1.2. Analizuojamos transporto šakos plėtros strategija

Šiandienėmis itin įtemptos įvairių šalių įmonių konkurencijos aplinkybėmis būtina ieškoti naujų originalių sprendimų, pritaikyti verslo strategiją atsižvelgiant į naujus iššūkius. Šiems sprendimams pagrįsti, įgyvendinant darnaus verslo vystymosi, jo suderinimo su aplinka koncepciją, reikia kompleksinių tyrimų, iš jų – ir verslo makroaplinkos tyrimų (ir vertinimo), šie tyrimai tampa vis svarbesni dėl itin dinamiškų šios aplinkos pokyčių. Verslo makroaplinkos tyrimai padeda sumažinti nepalankią aplinkos pokyčių įtaką, o dažnai – ir panaudoti šiuos pokyčius (kaip atskleistas naujas galimybes) įgyjant (arba išsaugant) konkurencinį pranašumą. (A. Jovaiša, 2001)

Aptarnauti klientus – yra svarbiausias kiekvienos įmonės, kuri veža krovinius, tikslas. Kad tai padarytų, įmonė turi efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti riekiamą klientų aptarnavimą.

Esminiai klausimai, kuriuos turi atsakyti organizacija, jei nori suderinti transporto veiklą yra šie: Kokio aptarnavimo iš kompanijos tikisi klientai ?

Kiek stipri yra konkurencija klientų aptarnavimo požiūriu ?

Kaip dirba kompanija palyginti su konkurentais, ypač krovinių gabenimo srityje?

Į šiuos kausimus atsakymą galima rasti tik tada, jeigu kompanija padarys aplinkos ir vidinės veiklos auditą. Išanalizavus reikiamus aspektus, bus galima nustatyti sitpriąsias bei sipnąsias kompanijos sritis.

Tiesa, vis dažniau atsiranda įvairiausių būdų, kaip efektyviau plėtoti verslą. Kad taip padarytų, reikia atsižvelgti į : Operacijų kontrolę, atsargų planavimą ir pozicionavimą, klientų aptarnavimą. Taip pat, visuminės kokybės valdymas, pristatymas reikiamu laiku (PRL), perkrovimas ir kt.

Logistika gali būti vienas iš geriausių būdų, kaip padidinti kompanijos konkurencinį pranašumą. Efektyviai veikianti logistikos sistema kuria klientų aptarnavimo lygio elementus – prekės prieinamumą, pristatymo patikimumą ir pan.

Apskaitos sistemos ir transportavimo sąnaudos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindinis transporto valdymo uždavinys – nustatyti klientų aptarnavimo lygį ir sumažinti bendrąsias transportavimo sąnaudas.

Logistikos ir kitų ekonominės veiklos sričių sąveika. Logistika visų pirma susijusi su klientų aptarnavimo operacijomis – užsakymų priėmimus, apdorojimu, pristatymu.

Logistikos įmonė, norinti turėti glaudžius bei stabilius santykius su klientais, turi palaikyti su jais ryšį, taikyti nuolaidas, informuoti apie naujas paslaugas bei jų kainas. Asmeninis pardavimas yra pati brangiausia bendrovės rėmimo priemonė. Asmeninis pardavimas užtikrina bendravimą tarp paslaugų teikėjo ir kliento. Komunikacijos procesas – tai veiksmai, kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą reakciją. (A. Jovaiša, 2001)

1.3. Analizuojamų transporto paslaugų kitos įmonės ir jų konkurencingumas

Įmonė UAB „ButviMa“ veikia tobulos konkurencijos rinkoje, dėl to, jog jos pagrindinė veikla yra Lietuvoje ir šioje šalyje bei kitose užsienio šalyse veikia begale įmonių, kurios užsiima ta pačia veikla, kaip „ButviMa“, t.y. krovinių gabenimu. Dėl klientų šiuo metu vyksta labai didelė konkurencija krovinių pervežimo rinkoje.

UAB „ButviMa“ privalo bei tiekia visą išsamia informaciją apie įmonę bei jos veiklą. Tai reiškia, kad kiekviena įmonė ir kiekvienas vartotojas yra gerai informuoti apie teikiamų paslaugų kainas, krovinių pristatymo kokybę ir kitus būtinus dalykus.

Lietuvoje viekia ganėtinai daug stambių krovinių pervežimo įmonių: „Vlantana“, „Girteka“, „Ars Shipping“. Dėl to, vartotojas turi didelį spektrą įmonių pasirinkimui. Konkurencija yra didelė ir kiekviena įmonė bando savaip pritraukti kuo daugiau klientų.

Kad pritrauktų kuo daugiau klientų, UAB „ButviMa“ kompanija stengiasi laikytis visų įmanomų standartų, kad klientas būtų patenkintas tiek su aptarnaujančiu personalu, tiek su vadovybe. Kasmet rengiamos klientų poreikių analizės analizuoti silpnąsias įmonės grandis.

2. Transporto įmonės “ButviMa” ir jos veiklos ekonominė analizė

Ekonominės veiklos analizė atliekama, taikant loginius, ekonometrinius, euristinius (psichologinius), grafinius, specifinius būdus. Jų pagalba išsiaiškinami priežastiniai-pasekminiai ryšiai, kuriais susiję gamybos veiksniai, atskleidžiamos ūkinių procesų tendencijos. Ekonominė informacija 6 įvertinama apdorojant įmonės gamybinius ir finansinius rodiklius. Nors šie rodikliai atspindi įvairius ūkinius procesus, tačiau jie tarpusavyje susiję. Todėl ekonominė informacija apdorojama, prisilaikant sisteminio požiūrio. Analizė padeda atskleisti ryšius tarp įvairių ūkinės veiklos pusių ir elementų. Sisteminei analizei atlikti naudojamasi ir gretutinių mokslų pasiekimais (buhalterinės apskaitos, vadybos, marketingo ir pan.). Praktinėje dalyje atliksiu UAB „ButviMa“ įmonės veiklos analizę.

2.1.Transporto įmonės steigėjai, veikla ir tikslai

UAB „ButviMa“ vykdo šias logistikos paslaugas:

krovinių distribucija LT, LV, EE, PL, DE, GER tarptautiniai pilnų ir dalinių krovinių pervežimai, pristatymai naktį, express pristatymai, pramonės aprūpinimas, grąžinamųjų krovinių logistika, sandėliavimas, kiti individualus logistikos sprendimai. Lietuvoje atskirų klientų aptarnavimas prasidėjo nuo 2004 metų, o 2008 metu gegužės mėnesį įsteigė pirmąjį padalinį pabaltijo valstybėse. UAB“ButviMa“ įsikūrė strategiškai patogioje geografinėje vietoje “A” klasės logistikos cėntre Vievyje, šalia automagistralės Vilnius – Kaunas-Klaipėda. „ButviMa“ – tai patikimi logistikos sprendimai pritaikyti individualiems kliento poreikiams orientuoti į ilgalaikį bendradarbiavimą.

Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

Įstatinis kapitalas (UAB „ButviMa“ įstatinis kapitalas yra 3600 000 lt, kuris yra padalytas į 36000 paprastųjų vardinių 100 (vieno šimto) litų nominalios vertės akcijų.);

Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);

Perkainojimo rezervas;

Privalomasis rezervas;

Paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti rezervai;

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

Dotacijos ir negrąžintos subsidijos;

Atidėtosios išlaidos (einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu susidarančios išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai parodyti tų laikotarpių veiklos rezultatai).

Krovinių gabenimo maršrutai dažniausiai būna Europos Sąjungos šalys, įvairiais maršrutais. Kroviniai gabenami įvairiausiais maršrutais. Kliento prašymu, krovinius gabename ir ne Europos sąjungos šalyse, t.y. Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Azerbaidžiane.

Transportavimo paslaugos:

įvairių krovinių (pilnų, dalinių, smulkių) gabenimas tentinėmis puspriekabėmis;

krovinių pervežimai multimodaliniu būdu (automobilių, geležinkelio, jūrų transportu);

krovinių ekspedijavimas;

Muitinio tarpininkavimo paslaugos:

muitinės dokumentų ruošimas;

atstovavimas klientui muitinėje;

muitinės procedūrų garanto teikimas;

būtinų muitinės bei kitų rinkliavų apmokėjimas;

atstovavimas klientui, gaunant įvairius leidimus, licencijas ir sertifikatus;

muitinės procedūrų vykdymo kontrolė;

konsultacijos įvairiais muitinio įforminimo klausimais;

importo, eksporto, tranzito operacijų aptarnavimas;

Sandėliavimas

UAB „ButviMa“ šiuo metu siūlo A tipo muitinės sandėlių paslaugas. Sausų sandėlių plotas su tuneliniais stelažais – 1940 m2, vidinis aukštis – 9.50 m. , yra 3 iškrovimo / pakrovimo rampos. Taip pat įrengti dviejų kamerų 1450 m2 ir 1015 m2 ploto temperatūriniai sandėliai su 4 iškrovimo / pakrovimo rampomis. Galimas temperatūros režimo diapazonas nuo 0 Co iki -30 Co.

Plovykla

UAB „ButviMa“ naujai atidarytame logistikos centre siūlo krovininių automobilių, vilkikų bei skirtingų tipų puspriekabių vidaus ir išorės plovimo paslaugas. Plovyklos patalpose sumontuota šiuolaikiška aukštos kokybės plovimo įranga „Christ“ ir „Kranzle“, kuri suteikia galimybę plauti mašinas iki 5m aukščio ir 4m pločio. Plovykloje naudojamos tik aukštos kokybės sertifikuotos cheminės medžiagos.

2.2.Įmonės organizacinė struktūra ir darbuotojų, jų funkcijų paskirstymas

Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Bendrovės valdymo organas yra administracijos vadovas. Bendrovės administracijos vadovas yra direktorius, kurį renka ir įstatymų nustatyta tvarka atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės finansinę veiklą kontroliuoja revizorius.

UAB „ButviMa“ taikoma tokia organizacinė valdymo struktūra:

Paveikslėlis UAB “ButviMa” organizacinė valdymo struktūra (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis)

UAB „ButviMa“ direktorius vadovauja direktoriaus pavaduotojui bei darbų vykdytojui. Darbų vykdytojas yra visiškai nepavaldus direktoriaus pavaduotojui ir jis neturi jokios įtakos. Jų nesieja tas pats darbas, darbo tikslas. Darbų vykdytodas ir direktoriaus pavaduotojas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui.

2.3. Įmonės turto, transporto priemonių parko (darbo priemonių) analizė ir įvertinimas

UAB “ButviMa” užsiima daugiausiai krovinių gabenimu. Šiuo metu įmonėje yra 115 vilkikų ir 85 puspriekabės. Dėl griežtų reglamentų Europos sąjungos šalyse, 92 vilkikai atitinka naujausius techninius parametrus, kurie yra nustatyti Europos sąjungoje ir ne tik.

Visos “ButviMa” transporto priemonės turi Europos bendrijos leidimus bei pati įmonė turi Civilinės atsakomybės draudimus pagal CMR ir TIR konvencijų reikalavimus garantuoja gabenamų krovinių saugumą. UAB “ButviMa” draudimo kompanija – Groupma.

Automobilių parko raida:

2004 metai – Privataus kapitalo pagrindu įkuriama UAB „ButviMa“. UAB „ButviMa“ autoparką sudaro 15 automobilių ir dirba 20 žmonių.

2007 metai- Pradedama veikla Norvegijoje. Po Europą pradedami vežti didelės vertės kroviniai.

2009 metai – Autoparką papildo 40 vilkikų ir 28 puspriekabių.

2010 metai – Pradedamas intermodalinis transportavimas. Kompanijoje jau dirba 65 žmonės. Jau turima 85 vilkikų ir 60 puspriekabių

2013 metai – kompanijoje jau dirba 165 žmonės. Automobilių parkas – 115 vilkikų ir 85 puspriekabės.

Lentelė UAB “ButviMa” automobilių parko kitimas 2007-2012 metais (parengta autoriaus pagal įmonės duomenis)

Paveikslėlis Vilkikų su puspriekabe skaičiaus kitimas 2007-2013 metais (parengta autoriaus pagal įmonės duomenis)

Kaip matyti, UAB „ButviMa“ automobilių parkas sparčiai didėja: nuo 15 vilkikų 2004 metais iki 115 vilkikų 2012 metais. Dažniausiai perkami automobiliai vilkikai, kurie velka puspriekabes, nes bendrovės pagrindinės paslaugos yra krovinių pervežimas įvairiose šalyse.

UAB „ButviMa“ automobilių parką sudaro taip pat nauji, ką tik iš gamyklos atvežti “Mercedes”, “Volvo” markės vilkikai.

Paveikslėlis Vilkikas “Mercede -Benz”

Paveikslėlis Vilkikas “VOLVO”

Paveikslėlis Vilkikas “VOLVO”

2.4.Įmonės personalo dalyviai, darbo normavimas ir apmokėjimas

UAB „ButviMa“ šiuo metu dirba apie 165 darbuotojai. Didesnę dalį šių darbuotojų sudaro paprasti darbininkai, tai yra vairuotojai, ekspeditoriai, mechanikai, suvirintojai ir pan., o likusioji dalis, tai yra administracijos darbuotojai: direktorius, direktoriaus pavaduotojas, buhalterės ir vadybininkai.

UAB „ButviMa“ darbo apmokėjimo sistema:

Vairuotojas, kuris pervežinėja krovinius į įvairias šalis , už nuvažiuotą kilometrą gauna 50ct atlyginimą.

Jei vairuotojas dirba savaitgalį, ar švenčių dienomis, pagal nustatytą tvarką, jam yra mokamas 75ct už kilometrą tarifas.

Vairuotojų atlyginimai nuolat didėja, 2012 metais padidėjo 10 proc.

Komandiruotės išlaidas sudaro:

1. Dienpinigiai. Už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną mokama 10 proc. nuo patvirtinto MGL (minimalaus gyvenimo lygio). Išvykimo ir grįžimo dienos skaitomos kaip atskiros dienos, jeigu darbuotojas išvyksta ir grįžta tą pačią dieną, dienpinigiai nemokami.

2. Nakvinpinigiai (gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos). Apmokami pagal pateiktą sąskaitą (viešbučio kvitą). Jei komandiruotės darbuotojas neturi nakvynės išlaidų patvirtinančio dokumento, nakvinpinigių tvarką ir dydį nustato įmonės vadovas, tačiau paros išlaidų suma negali būti didesnė kaip 5 proc. patvirtinto MGL.

3. Kelionės išlaidos. Apmokamos pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus (bilietus). Jų nepateikus, apmokama atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu, arba bendrajame vagone įkainius.

Vykstant į užsienį, laikomąsi vyriausybės išleistu nutarimu dėl komandiruočių į užsienį ir paskelbtu sąrašu, kiek į kokią valstybę vykstant apmokama dienpinigių.

Jeigu asmuo į komandiruotę išvyko negavęs avanso, o grįžęs iš komandiruotės pristato avanso apyskaitą, tai priklausančios apmokėti komandiruotės išlaidas, įmonė parodo, kad skolinga atskaitingam asmeniui. Atskaitingi asmenys – tai asmenys, kurie vyksta į komandiruotę ir gauna iš įmonės tam tikslui avansą, arba asmenys, kuriems išduodamas avansas vertybių pirkimui, ar kitam tikslui.

2.5 Įmonės teikiamų paslaugų apimtys, jų kaita, kokybė

UAB “ButviMa” į transport rinką prisijungį 2004 metais. Kroviniai vežami visoje Europos Sąjungoj. Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Azerbaidžiane. Bendrovė perveža įvairius krovinius. Visi UAB „ButviMa“ gabenami kroviniai apdrausti CMR ir vežamų krovinių draudimu. 2013 m. bendrovė turėjo 6mln. grynojo pelno ir daugiau kaip 43 mln. apyvartą.

Paveikslėlis UAB “ButviMa” krovinių pervežimo apyvarta 2011-2013 metais (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis)

Iš pateiktos diagramos galima spręsti, jog 3 metus įmonė sėkmigai vystė savo vieklą. Kiekvienais metais apyvarta vis didėjo. Nuo 2011 metų iki 2013 metų, apyvarta padidėjo 33 %. Per 2013 metus buvo atlikta virš 1230 reisų.

Paveikslėlis UAB “ButviMa” 2013 m. atliktos krovinių apyvartos pasiskirstymas (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis)

2012 m. 45 % krovinių buvo pervežta Vakarų Europos valstybėse, 28 % Lietuvoje ir 27 % NVS šalyse. 2012 m. bendrovė glaudžiai bendradarbiavo su Vokietija, Italija, Estija, Latvija, Prancūzija, Belgija. 2012m. daug vežimų (387 reisai) buvo atlikta į Rusiją bei kitas ne Europos sąjungos šalis. UAB “ButviMa” taip pat orientuojasi į Lietuvos rinką ir turėjo 353 reisus Lietuvoje.

Bendrovė užmezgusi glaudžius ryšius su prekybos atstovais tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Šiandien UAB „ButviMa“ klientai – daugiau kaip 70 įmonių (nuo smulkios individualios įmonės Lietuvoje iki stambios įmonės užsienyje) ir keletas fizinių asmenų.

Kiekviena transporto įmonė, teikianti krovinių gabenimo paslaugas, ypatingą dėmesį skiria maršrutams. UAB „ButviMa“, parinkdama pristatymo maršrutus, atsižvelgia į šiuos svarbiausius faktorius: gabenimo ekonomiškumas, pelningumas, konkurencingumas, saugumas, klientų pageidavimai, kelių kokybė, valstybių politinė ir kriminogeninė padėtis, valstybių, kurių teritorija eis planuojamas maršrutas, reikalavimai pervežimams bei kelių taisyklės.

Lentelė UAB “ButviMa” pagrindiniai maršrutai (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis)

Detaliam maršruto planui sudaryti ir maršruto kilometražui apskaičiuoti naudota speciali kompiuterinė programa „AutoRoute Express Europe 2000“.

Pagal Europos Transporto Ministrų konferencijos nutarimus, vairuotojų bendras kasdieninio vairavimo laikas tarp dviejų iš eilės kasdieninio poilsio periodų, vadinamas kasdieninio vairavimo trukme, negali viršyti 8 val. ir gali būti prailgintas ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę iki 9 val. Nepertraukiamo vairavimo trukmė negali viršyti daugiau kaip 4 val., išskyrus atvejus, kai vairuotojas neprivažiuoja tinkamos stovėjimui arba paskyrimo vietos, tokiu atveju vairavimo trukmę galima prailginti iki 30 min. Vilkiku važiuoja du vairuotojai, kurie keičiasi kas 450 km ir per parą kiekvienas iš jų gali nuvažiuoti ne daugiau kaip 800-950 km. „ButviMa“ griežtai šių nutarimų laikosi.

Lentelė UAB “ButviMa” vairuotojų darbo apmokėjimas 2010-2012 m. (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis)

2.6.Įmonės finansinės veiklos analizė

Įmonės finansiniai rodikliai skaičiuojami pagal balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

Pagrindinis dokumentas finansiniai analizei atlikti yra balansas. Balansas rodo ataskaitinių metų ir dažniausiai praėjusių metų rezultatus. Tai įgalina nustatyti vieno ar kito rodiklio pasikeitimus ir padaryti atitinkamas išvadas. Vienoje balanso pusėje atvaizduojama turtas, kitoje nuosavybė. Būdingas balanso bruožas – turtas lygus skolintojų nuosavybės ir savininkų nuosavybės (kapitalo) sumai: Turtas = skolintojų nuosavybė + savininkų nuosavybė. (Bukevičius J., 2009)

Turtas

Balanso turtas – pinigais išreikšti ištekliai, kuriais disponuoja ir iš kurių gauna pelną įmonė. Turtas balanse gali būti skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis turtas skirtas greitam sunaudojimui ir paprastai sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Jo vertė mažesnė nei ilgalaikio turto. Ilgalaikis turtas skirtas ilgam naudojimui. Jį gali sudaryti pastatai, žemė, įrenginiai, ilgalaikės investicijos, transporto priemonės ir t.t. Dar galima skirti ir nematerialų, kitaip tariant, neapčiuopiamą turtą. Tai gali būti licencijos, firminiai ženklai, intelektualiniai produktai ir t.t. Prie turto sąvokos balanse taip pat priskiriama pinigai banko sąskaitose ir kasoje.

Lentelė UAB “ButviMa” ilgalaikis turtas 2011-2013 m. (pagal įmonės 2011-2013 m. balansus)

Bendrovės ilgalaikis turtas per paskutinius 3 metus padidėjo 35%. 201 m. ilgalaikis turtas sudarė 25%, 2012 m. – 22,4%, o 2012 m. – 24,2% viso bendrovės turto. Pagrindinę ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis turtas ir 2011-2012 m. jis vis didėjo. Lyginant 2010 m. su 2012 m. materialusis turtas padidėjo 34%.

Pagrindinę materialiojo turto dalį sudaro pastatai, išperkamoji nuoma ir transporto priemonės. Pastatų procentinė dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 42%. Transporto priemonių procentinė dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 31,25% . Išperkamosios nuomos dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 61% iki 19,1%, Taip atsitiko todėl, kad pastaraisiais metais UAB „ButviMa“ labai padidino savo automobilių parka. Labai mažą bendrovės turto dalį sudaro nematerialus turtas. Jo dalis ilgalaikiam turte bei vertė 2011-2012 m. padidėjo 34%.

Lentelė UAB “ButviMa” trumpalaikis turtas 2011-2013 m. (sudaryta pagal įmonės 2011-2013 m. balansus)

Bendrovės trumpalaikis turtas lyginant 2011 ir 2013 m. padidėjo nuo 4 754 541 Lt iki 8 223 118 Lt (padidėjo 31,1%). Trumpalaikio turto dalį (12,3%) 2011 m. sudarė atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. To vertinti teigiamai negalima, tačiau per kitus 2 metus jų dalis ir vertė sumažėjo, ir tai yra teigiamas reiškinys. Tačiau 2013 metais jau sudarė tik 2,3 %. 2013 m. pagrindinę trumpalaikio turto dalį sudarė gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (51,3%). Lyginant 2011 m. ir 2013 m. gryni pinigai sąskaitoje padidėjo 58,2%.

Įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė

Įsipareigojimai įmonės balanse skirstomi į trumpalaikius, ilgalaikius įsipareigojimus bei nuosavą kapitalą.

Pagal įsipareigojimus galima susidaryti vaizdą iš kokių šaltinių yra finansuojama firmos veikla. Svarbiausi iš trumpalaikių įsipareigojimų yra trumpalaikės banko paskolos. Dar trumpalaikiai įsipareigojimai skirstomi į: skolas tiekėjams; kitas mokėtinas skolas; mokesčių atidėjimų ir nenumatytų išlaidų rezervus; kitus trumpalaikius įsipareigojimus. (J. Bukevičius, 2009)

Ilgalaikiais įsipareigojimais galima laikyti tokius, kurie atliekami tik praėjus vienam ataskaitiniam laikotarpiui. Patys pagrindiniai ilgalaikiai įsipareigojimai yra šie: ilgalaikės paskolos nekilnojamam turtui įsigyti; ilgalaikės paskolos gamybai; apmokėtinos obligacijos; mokėtini mokesčiai; kapitalinė nuoma. Nuosavas kapitalas arba nuosavos lėšos yra paskutinė balanso grupė. Jos labai priklauso nuo firmos funkcionavimo formos. (J. Bukevičius, 2009)

Lentelė UAB “ButviMa” nuosavybė ir įsipareigojimai (sudaryta pagal įmonės 2011-2013 m.balansus)

Kadangi, UAB “ButviMa” sėkmingai plėtojo savo paslaugas bei nuodugniai tyrinėjo rinką bei kitus veiksnius, kurie lemia paslaugų bei pelno didėjimą, nuo 2011m. iki 2013m. sėkmingai pastoviai įmonės turtas augo: 2012 m., palyginus su 2011-aisiais, jis išaugo 15,4% – nuo 12,65 mln. Lt iki 14,98 mln. Lt, 2013 m., palyginus su 2012-aisiais, – 19,3% – nuo 14,98 mln. Lt iki 18,5 mln. Lt. 2011 – 2013 metais daugiausia turto buvo sukaupta kapitale. Jo dalis visoje turto dalyje 2011 m. – 62,5%, 2012 m. – 52,7%, 2013 m. – 45,08%. Kaip matyti nuosavo kapitalo dalis 2013 m. sumažėjo, nes bendrovė pradėjo daugiau naudotis skolintomis lėšomis. Nuosavą kapitalą per trejus metus didino rezervas ir paskirstytas su nepaskirstytu pelnu.

Šios įmonės skolos nesudarė labia didelės turto šaltinio dalį. Labai reta įmonių, kurios neturi daug skolų. Šios įmonės skolos buvo kreditoriam bei tiekėjam. Per trejus metus skolos nelabai kito.

Dabar UAB „ButviMa“ bus įvertinta pagal pajamų apsaugos rodiklių ir finansinio sverto rūšis.

Pelno (nuostolio) ataskaita

Iš pelno (nuostolio) ataskaitos matyti kokios buvo pajamos ir sąnaudos įmonėje per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis įmonės pajamų šaltinis yra jos pagrindinė veikla – prekių pardavimas ir paslaugų teikimas. Pajamos, gautos iš šios veiklos rašomos į pardavimų pajamų skiltį. Pelno ataskaitoje turi būti nurodoma parduotos produkcijos savikaina, veiklos sąnaudos. Parduotos produkcijos savikaina – tai tiesioginės įmonės veiklos išlaidos. Veiklos sąnaudos – tai valdymo personalo išlaikymo, komunalinių paslaugų, nuomos, reklamos ir kitos išlaidos. Be šių sąnaudų dar galima apskaityti ir neeksploatacines arba tiesiog kitas sąnaudas. (J. Bukevičius, 2009)

Ataskaitoje pateikiami šie pelno rodikliai:

bendrasis pelnas;

veiklos pelnas;

apmokestinamasis pelnas;

grynasis pelnas.

Lentelė UAB “ButviMa” 2011-2013m. finansų apžvalga (sudaryta pagal 2011-2013 m. pelno (nuostolio) ataskaitas)

PAJAMŲ APSAUGOS RODIKLIAI

Pardavimų bendrojo pelningumo rodiklis

Rodiklis rodo, kokia bendrojo pelno dalis tenka vienai pajamų daliai, tai yra pardavimo vienetui. Šio rodiklio kitimo ribos yra nuo 10 iki 35 procentų. Jei rodiklis mažesnis negu 10 tai rodo, kad įmonė turi sunkumų padengti ūkininkavimo išlaidas, o jei didesnis negu 35 procentai, tai rodo, kad gamybos pelningumas didelis (A. Griškevičius, 2002).

, %

Pardavimų bendrasis pelningumas 2010 m. = 14510132/32622441×100% = 44,7 %,

Pardavimų bendrasis pelningumas 2011 m. = 14 957 954/33 227 063×100% = 45 %,

Pardavimų bendrasis pelningumas 2012 m. = 13 822 628/35 803 690×100% = 38,6 %,

Atlikus skaičiavimus, nustatėme, jog UAB “ButviMa” pardavimų bendrasis pelningumas yra virš normos ribų ir tai rodo, jog gamybos pelningumas yra didelis. Didžiausias pardavimų bendrasis pardavimų pelningumas buvo 2011 metais (45%).

Pardavimų grynojo pelningumo rodiklis

Rodiklis rodo, kokia grynojo pelno dalis tenka vienai pajamų daliai, tai yra, kokia grynojo pelno dalis tenka pardavimo vienetui. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 procentų (A. Griškevičius, 2002).

, %

Pardavimų grynasis pelningumas 2010 m. = 5 706951/ 32622441×100% = 17,49 %,

Pardavimų grynasis pelningumas 2011 m. = 8 336604/33 227 063×100% = 25,08 %,

Pardavimų grynasis pelningumas 2012 m. = 5 563823/35 803 690×100% = 15,3 %,

Atlikus skaičiavimus, gauta, kad įmonės pardavimų grynasis pelningumas 2010-2012 m. kinta nuo 15,3 % iki 25,08%. Tai įrodo, kad pardavimo vienetui tenka normali grynojo pelno dalis. Didžiausias pardavimų grynasis pelningumas buvo 2011 metais (25,08%).

Turto grynojo pelningumo rodiklis

Rodiklis rodo, kaip įmonės vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną, neatsižvelgiant į tai, ar nuosavybė yra kreditorių, ar akcininkų. Jis rodo visų įmonės išteklių panaudojimo efektyvumą. Įmonės būklė vertinama kaip labai gera, jei šis rodiklis yra didesnis kaip 20 procentų, gera, – kai rodiklis didesnis negu 15 procentų, patenkinama, – jei rodiklis didesnis negu 8 procentai. Rodiklis gali būti lyginamas su palūkanų normomis kapitalo rinkoje, ir, jei jis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai gerinti (A. Griškevičius, 2002).

Grynasis pelnas

Turto grynasis pelningumas ═ ––––––––––––––––––––––––– x 100, %

Vidutinė materialiojo turto vertė

Turto grynasis pelningumas 2010 m. = 5706951/18 904 938×100% = 30,18 %,

Turto grynasis pelningumas 2011 m. = 8336604/21 284 190×100% = 39,16%,

Turto grynasis pelningumas 2012 m. = 5563823/28 685 346×100% = 19,39 %,

Atlikus skaičiavimus galima yra pastebima, jog 2010 ir 2011 metais turto grynasis pelningumas buvo didesnis negu 30 procentų, tai reiškia, jog įmonės išteklių panaudojimo efektyvumas yra labai geras. 2012 metais turto grynasis pelningumas smuko iki 19,39 procentų. Bet vis vien išlieka geras efektyvumas.

FINANSINIO SVERTO RODIKLIAI

Auksinės balanso taisyklės rodiklis

Rodiklis rodo, kokią ilgalaikio turto dalį finansuoja savininkų (akcininkų) nuosavybė bei ilgalaikiai įsipareigojimai. Negalima ilgalaikių investicijų finansuoti trumpalaikiais įsipareigojimais. Normalu, kai šis koeficientas yra mažesnis arba lygus vienetui (A. Griškevičius, 2002).

Auksinės balanso taisyklės koeficientas 2010 m. = 12745823/(12650050+4386627) = 0,74

Auksinės balanso taisyklės koeficientas 2011 m. = 16285234/(14986654+6074795) = 0,77

Auksinės balanso taisyklės koeficientas 2012 m. = 19686201/(17550477+7256977) = 0,79

Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo, kad 2010 metais savininkų nuosavybė finansavo 0,74 turto, 2011 metais – 0,77, o 2012 metais – 0,79. Todėl galima tvirtinti, kad įmonės padėtis šiuo atveju yra normali.

2.7.Įmonės veiklos SSGG analizė

SWOT analizė yra vienas iš būdų išsiaiškinti įmonių potencialią galimybes ir grėsmes bei apžvelgti jų stipriąsias bei silpnąsias puses. SWOT analizė parodo, kad UAB „ButviMa“ kaip ir daugelio pervežimo kompanijų, gali atsidurti ties bankroto riba. Reikia diversifikuoti savo veiklą, investuoti į kitus projektus, teikti rinkai naujas paslaugas ir naujus produktus. Nes vis dėl to didesnę riziką lydi didesnis pelnas.

Lentelė UAB “ButviMa” SSGG analizė

Atlikau UAB „ButviMa “ SSGG analizę. Įvardinau 8 įmonės galimybes, tačiau yra nemažai veiksnių, kurie trukdo siekti aukštumų ir lyderio pozicijų (grėsmės), tačiau juos įvardinus tampa lengviau daryti pakeitimus. Taip pat įvardinau įmonės stipriąsias ir silpnąsias savybes iš kurių matyti, jog įmonei yra kur tobulėti ir ko siekti. UAB„ButviMa“ turi daug stipriųjų savybių, tokių kaip gera reputacija, platus paslaugų pasirinkimas, įmonė subūrusi kompetentingų ir sumanių darbuotojų kolektyvą ir t.t.

3. Transporto įmonės plėtros galimybės

Atlikus UAB “ButviMa” veiklos finansinę analizę galima išnagrinėti kaip įmonė gali planuoti savo plėtrą.

3.1. Įmonės veiklos strategijos formavimas, trumpalaikis ir vidutinės trukmės planavimas.

UAB „ButviMa“ tikslai:

Išplėsti transporto paslaugų tinklą Lietuvoje ir kitose valstybėse bei toliau būti viena iš žinomiausių transporto įmonių Lietuvoje.

Stengtis, kad transporto paslaugų įvairovė būtų kuo didesnė.

Tapti viena iš patikimiausių transporto bendrovių Lietuvoje bei būtų žinoma Europoje.

Išplėsti tarptautinius vežimus atliekantį automobilių parką ir modernizuoti jį.

Kad šiuos tikslus įmonė pasiektų, UAB “ButviMa” naudoja šias:

Naujų užsakovų Lietuvoje ir užsienyje paieška.

Vežimų savikainos mažinimas.

Pasenusių automobilių pardavimas.

Naujų automobilių įsigijimas išperkamosios nuomos būdu.

Naujų maršrutų atidarymas.

Vidinės komunikacijos bei motyvacijos didinimas

Naujų užsakovų paieška

Viena iš priemonių veiklai gerinti – naujų klientų Lietuvoje ir užsienyje paieška. Šiuo metu didžiąją UAB „ButviMa“ automobilių parko dalį sudaro “žali” ir saugūs ir minimum “Euro-3” standartus atitinkantys automobiliai. Automobilių parkas yra apynaujas – didžiąją jo dalį sudaro nuo 1 iki 5 metų senumo automobiliai. Kazachstano bei Azerbaidžano rinkai naudojami senesnės transporto priemoėns, dėl prastų kelių. Todėl tikslinga vežti krovinius tomis kryptimis, kur šalys įvedę griežtus reikalavimus tranzitiniams automobiliams. Kadangi Lietuvos vežėjų kainos Europoje yra sąlyginai mažos, tai naudinga savo paslaugas siūlyti Europos šalių gamintojams, kurie savo produkciją eksportuoja į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Rytų valstybes. Užsienio firmų klientų aptarnavimas leidžia pakelti paslaugų kainą, o taip pat išvengti 18 % pridėtinės vertės mokesčių, jei firma nėra registruota Lietuvoje, nes paslaugos nėra vartojamos Lietuvoje. Vežėjų pelnas priklauso ir nuo pastovių klientų, todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas bendradarbiavimui su jais bei ryšių plėtimui.

Automobilių parko atnaujinimas

Kadangi, transporto ekspedicinių firmų gamyba susideda iš krovinių vežimų, svarbiausią “darbą” atlieka krovininiai automobiliai, todėl labai svarbi yra automobilių parko struktūra ir jų būklė, nes transporto priemonės metams bėgant susidėvi ir neatitinka techninių, ekologinių reikalavimų, kurie ypač griežti Vakarų Europos šalyse. Transporto priemonių nusidėvėjimas gali būti dvejopas: fizinis ir moralinis. Moralinis susidėvėjimas pasireiškia tuo, kad laikui bėgant transporto priemonės dėl amortizacijos netenka dalies savo vertės, nepriklausomai nuo fizinio nusidėvėjimo lygio. Transporto priemonių fizinis nusidėvėjimas – tai mechaninių mazgų ir detalių dilimas, metalo nuovargis.

Šiuo metu UAB „ButviMa“ automobilių parke yra 115 vilkikų ir 85 puspriekabių. Didžiąją dalį (70 %) automobilių parko sudaro 2005-2012 m. gamybos automobiliai ir 70 % puspriekabių parko sudaro 2004-2011 m gamybos puspriekabės. Bendrovės parke yra ir senesnių automobilių, kurie yr naudojami Kazachstano ir Azerbaidžano rinkom.

Įsigijusi naujų transporto priemonių, bendrovė galėtų vežti krovinius tarptautiniais maršrutais naujais vilkikais su puspriekabėmis. Tokie vežimai į Vakarų Europą bendrovei yra pelningesni, nors ir reikalauja daug papildomų finansinių išlaidų. Automobiliai, vykstantys į Vakarų Europą turi atitikti griežtus tų valstybių ekologinius bei techninius reikalavimus. Bendrovė, negalėdama iš karto atnaujinti savo automobilių parko, stengiasi tai atlikti palaipsniui. Automobilių parko atnaujinimą galima atlikti keliais būdais:

1. Perkant naujus sunkvežimius ir puspriekabes;

2. Perkant naudotus sunkvežimius ir puspriekabes;

3. Nuomojant sunkvežimius ir puspriekabes.

Pirkdama naujus vilkikus bendrovė turėtų tokius privalumus: automobiliai atitiktų visus jiems keliamus reikalavimus (tiek ekologinius, tiek techninius); ilga eksploatacijos trukmė; mažesnis sunaudojamo kuro kiekis; galimas didesnis vežamų krovinių svoris ir tūris. Šie automobiliai būtų pranašesni už konkurentų, tačiau jie turi vieną “didelį” trūkumą – didelę kainą.

Perkant naudotus automobilius ir puspriekabes, kaina būtų mažesnė, bet jie turi šiuos trūkumus: neatitinka ekologinių bei techninių reikalavimų; licencija vežimams suteikiama ne ilgiau nei vieneriems metams; naudoja daugiau kuro; galimos prastovos dėl dažnų techninių gedimų; galimos didelės išlaidos techninių gedimų šalinimui. Automobilius nuomojant išlieka tie patys minusai kaip ir perkant senus automobilius.

Kaip matyti, efektyviausiai krovinių transportavimas būtų atliekamas naujais, moderniais vilkikais. Juos eksploatuojant bendrovė turėtų mažiau išlaidų ir didesnį pelną. Taip pat techninių gedimų tikimybė yra maža, be to naujiems vilkikams suteikiama garantija, t.y. jei ir bus gedimas, tai jis bendrovei nieko nekainuos. Be to, naudojant naujus vilkikus ir puspriekabes, klientams bus galima garantuoti, kad krovinys bus pristatytas tikrai laiku. Taip bendrovė pakels klientų aptarnavimo lygį, taip pat tai pakels jos prestižą.

3.2. Įmonės plėtros priemonių įdiegimo finansinis, ekonominis, socialinis, ir aplinkosauginis pagrindimas

Nėra vienintelio tinkamiausio būdo įvertinti įmonės perspektyvos. Dauguma vadovų turi savo verslo strategijas, veiklos planus bei tikslus. Tačiau yra labai svarbu turėti ateities planą, žinoti, kur yra įmonė šiuo metu ir kur ji turėtų būti ateinančiais periodais. Be to, tarptautinis verslas, palyginti su nacionaliniu, turi tam tikrų tik jam būdingų ypatybių. (S. Urbonavičius, 1997) Svarbiausios būtų šios:

* Prekybiniai sandoriai, pavyzdžiui krovinių transportavimas sudaromi remiantis tų šalių įstatymais, kuriuose jie sudaromi ir patvirtinami. Tas pat pasakytina ir kalbos atžvilgiu – sandoriai gali būti sudaromi kurios nors vienos šalies ar abiejų šalių kalbomis.

* Atsiskaitymai tarp susitariančių šalių atliekami kurios nors vienos arba trečiųjų šalių valiuta. Dėl valiutų kurso svyravimų susiduriama su tam tikromis problemomis, kurios visų pirma susijusios su tarpusavio atsiskaitymais.

* Vykdant tarptautinius sandorius žymiai padidėja verslo rizika, susijusi su prekių pristatymu, atsiskaitymu, valiutos kurso pokyčiais, statymų bazės pasikeitimu mokesčių bei muitų klausimais ir pan.

* Vykdant užsienio prekybos operacijas daugeliu atvejų negalima išsiversti be daugybės tarpininkų bei konsultantų, kurie didina komercinių operacijų kaštus.

* Kyla sunkumų renkant informaciją apie užsienio rinkas, prekybinius partnerius, konkurentus, todėl sunkiau sekti ir analizuoti vienos ar kitos šalies rinkos tendencijas.

* Tarptautiniam verslui daug įtakos turi įvairių tautų papročių išmanymas bei kalbos mokėjiams, taip pat verslo tradicijos.

3.3. Įmonės plėtrai siūlomos priemonės, joms reikalingos investicijos ir finansavimo šaltiniai

Nors įmonės veikla vykdoma efektyviai ir įmonė dirba pelningai, tačiau visada yra kur tobulėti:

Galėtų būti skiriama daugiau dėmesio reklamai, yra daug reklamos priemonių, kurias įmonė galėtų panaudoti klientų pritraukimui, pvz: įmonės transporto priemonės galėtų būti naudojamos reklamai ant jų uždėjus reklaminius logotipus, naudingą ir klientus viliojančią informaciją.

Naujų maršrutų sukūrimas pritrauktų daugiau klientų, taip pat daug klientų pritrauktų turiningo internetinio puslapio sukūrimas, kuriame klientai galėtų rasti visą reikiamą informaciją.

Naujausių technologijų diegimas ir pastovus atnaujinimas taip pat padarytų įmonės veiklą efektyvesne.

Įmonė galėtų stengtis komunikuoti su studentais, nes jie yra būsimi įmonės darbuotojai.

Populiariausi finansavimo būdai Lietuvoje – bankų paskolos ir išperkamoji nuoma (lizingas). Pasirenkant finansavimo būdą labai svarbu įvertinti jo kaštus. Fizinis ar juridinis asmuo, taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėl įvairių priežasčių jis gali patirti rimtų nuostolių.

Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas yra vienos paklausiausių prekių. Norėdamos turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pirkdamos nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi banko teikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi ir kita bankų teikiama paslauga – išperkamąja nuoma (lizingu). Šiuo metu Lietuvoje lengvųjų automobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie 2/3 lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės. Automobilių prekybos atstovybių Lietuvoje darbuotojai taip pat tvirtina, kad suaktyvėjusi lizingo bendrovių veikla smarkiai padidino naujų automobilių paklausą.

Vienas iš pagrindinių išperkamosios nuomos privalumų – galimybė naudotis norimu daiktu neturint pakankamai pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimą išperkamosios nuomos objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingo bendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperka ir jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė.

Palyginti su paskola išperkamoji nuoma turi daug pranašumų. Norint gauti paskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė už suteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jo nepakankamai, neturi daug galimybių gauti paskolą turtui įsigyti. Lizingo bendrovės klientui nereikia turto užstatui. Lizingas ypač aktualus tiems verslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius verslo planus, tačiau jiems įgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke, nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu lizingo sandėryje tampa pats lizingo objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kol nesumokamas paskutinis pinigų įnašas.

Išvados

Atsižvelgus į konkurenciją, klientų poreikius, UAB „ButviMa“ suformavo paslaugas klientams: transportavimo paslaugos, muitinio tarpininkavimo paslaugos, sandėliavimo bei plovyklos paslaugos.

UAB ”ButviMa” krovinius veža visoje Europoje, nuo Ispanijos iki Rusijos ir nuo Italijos iki Suomijos imtinai, taip pat į Azerbaidžaną bei Kazachstaną.

2011 m. bendrovė krovinių daugiausiai pervežė Europoje (45%), 2012 m. – padidėjo krovinių pervežimai į NVS šalis (iki 27%), pervežimai Lietuvoje sudarė 28%.

UAB “ButviMa” automobilių ir puspriekabių parkas palyginus yra naujas. Naujausia įranga leidžia efektyviau bei saugiau palaikyti krovinių judėjimą bei palaikyti nuolatinį ryšį su vairuotojais.

2011-2012 m. bendrovės trumpalaikis ir ilgalaikis turtas didėjo. 2012 m., palyginus su 2011-aisiais, jis išaugo 15,4% – nuo 12,65 mln. Lt iki 14,98 mln. Lt, 2013 m., palyginus su 2012-aisiais, – 19,3% – nuo 14,98 mln. Lt iki 18,5 mln.

Ekonominės veiklos įvertinimo rodikliai labai geri, tai rodo, kad įmonė dirba pelningai, o savo turimus išteklius naudoja tikslingai ir efektyviai.

Efektyviausia krovinius transportuoti naujais, moderniais automobiliais, kurie atitinka techninius ir ekologinius reikalavimus. Nauji automobiliai sunaudoja mažiau kuro, be to maža techninių gedimų tikimybė.

Senų automobilių eksploatacija ir remontas yra labai brangūs. Be to seni automobiliai neatitinka Europoje keliamų ekologinių reikalavimų. Tačiau jie yra naudojami krovinių gabenimui į Kazachstaną ir Azerbaidžaną. Dėl prastų kelių bei infrastruktūros.

Įmonė turėtų labiau reklamuoti savo paslaugas, kad pritrauktų dar daugiau klientų.

Įmonės vyriausieji turėtų labiau kreipti dėmesį į darbuotojų motyvaciją– skirti premijas, laisvadienius, personalo renginius, iškylas, vidinį įmonės žurnalą.

Įmonė galėtų į savo veiklą integruoti studentus, siūlyti jiems praktikos su įsidarbinimu galimybę, tokiu būdų užtikrindama kompetetingus naujus darbuotojus.

Literatūra

A.Baublys, D.Griškevičienė, J.Lazauskas, R.Palšaitis. Transporto ekonomika. V.: Technika, 2003.

A. Griškevičius. Transporto investicijų projektų kompleksinio vertinimo metodika. Vilnius: Technika, 2002.

Šiuolaikinė logistikos samprata ir praktinė jos išraiška.VU- Ekonomika 2003/64

Bukevičius J, Burkšaitienė D., Paliulis N.K., Žaptorius J.„Apskaita vadybininkams“2009 m.

Urbonavičius S., Marketingas: apie sudėtingus dalykus-paprastai, Pačiolis, Vilnius 1997

A.Jovaiša, Kaip parengti verslo planą. “Pačiolis”: Vilnius, 2001.

Transporto naujienų portalas (internetinė prieiga): www.cargonews.lt

UAB „ButviMa” finansinės ataskaitos. Vilnius. 2011-2013

UAB „ButviMa“ paaiškinamieji raštai prie metinio balanso. Vilnius. 2011-2013

UAB „ButviMa“ duomenų bazės. Vilnius. 2005-2013