swedbank banko veiklos tyrimas ir analize

Turinys

2.”Swedbank” vieta ir reikšmė sektoriuje 4

4. Konkurencinės aplinkos analizė 8

5. Besitęsiančios Europos skolų krizės įtaka. Kaip šią instituciją paveikė Europos problemos 2010-2011 metais 10

7.SSGG analizė 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

Įvadas

Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Bankai neužsiima nei gamyba, nei paslaugomis, jie egzistuoja tik tam, kad galėtų pelningai manipuliuoti finansiniais resursais. Jie tapo ne tik gamybos ir paslaugų kreditoriais, bet ir skolina finansus valstybei. Taip pat kaupia gyventojų indėlius ir t.t. Kaip rodo realybė, bankai tampa praktiškai svarbiausiais veiksniais šalies ekonomikoje ir nuo jų veiklos priklauso šalies gerovė.

Analizei pasirinkome finansinę instituciją – Swedbank. Bankas sėkmingai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, tačiau darbe nagrinėsime jo veiklą Estijos rinkoje. Atliksime jo veiklos tyrimą ir analizę pagal tam tikrus aspektus.

Darbo tikslas. Swedbank banko veiklos tyrimas ir analizė Estijos rinkoje.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti Estijos finansų sektoriaus ypatybes;

Apžvelgti Swedbank banko vietą ir reikšmę sektoriuje;

Įvertinti banko riziką ir valdymo praktiką;

Išanalizuoti Swedbank banko konkurencinę aplinką, bei įvertinti galimus konkurentus ir jų įtaką bankui;

Nustatyti kokia besitęsiančios Europos skolų įtaka bankui ir kaip Swedbank paveikė Europos problemos 2010 – 2011 metais.

Atlikti SSGG analizę, kad išsiaiškintume banko stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.

„Swedbank“ ypatybės

„Hansabank” istorija prasidėjo 1991 metais Estijos Tartu mieste, kuomet „Hansabank” pradėjo operacijas kaip „Tartu Kommertspank” banko padalinys. Savarankiškas operacijas „Hansabank” pradėjo 1992 metų sausio 10 dieną. 2005 metais smulkieji „Hansabank” grupės akcininkai perleido savo akcijas strateginiam banko investuotojui.

Swedbank” bankas tapo didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės dalimi. Estijoje „Swedbank” vardas pradėtas naudoti 2008-ųjų rudenį, kuomet „Hansabankas” kartu su kitais „Hansabank” grupės bankais Lietuvoje ir Latvijoje pradėjo pavadinimo keitimo procesą. Kartu su banku juridinius pavadinimus pakeitė ir banko dukterinės įmonės. Latvijoje ir Estijoje tai pačiai „Swedbank” grupei priklausančių bankų juridiniai pavadinimai pasikeitė ir yra Swedbank AS – Estijoje, bei „Swedbank” AS – Latvijoje.

Kaip universalaus banko, veiklos modelio pagrindą sudaro didelė klientų bazė – Swedbank lyderiai mažmeninės ir verslo bankininkystės srityse. Pagrindiniai banko klientai yra vidutinio dydžio įmonės bei privatūs asmenys, kurių perkamoji galia yra didesnė už vidutinę, tačiau jie teikiame paslaugas visoms klientų grupėms. Swedbank siūlo visų rūšių finansų ir lėšų valdymo sprendimus, teikia patogiai prieinamas ir profesionalias paslaugas už konkurencinę kainą.

1.1 Tikslas, vizija, vertybės

„Swedbank” tikslas – skatinti stiprią ir tvarią daugelio gyventojų ir įmonių finansinę padėtį. Tai reiškia aktyviai konsultuoti ir šviesti klientus bei visuomenę, taip kuriant klestinčią ekonomiką. „Swedbank” rūpinasi dauguma gyventojų ir įmonių, neapsiribodami išskirtiniais klientais. Savo veikloje rūpinasi ir privačiais klientais, ir mažomis bei vidutinėms įmonėms. “Swedbank” tiki tradicinės bankininkystės modeliu, orientuotu į glaudų bendradarbiavimą su klientais ir jų konsultavimą. Šis modelis labiausiai atitinka banko paskirtį. Bankas orientuojasi į savo klientų poreikius, ne į produktus. Didelė klientų bazė, plačios veiklos apimtys ir tinkamai organizuoti procesai didina banko veiklos efektyvumą. Visos banko operacijos valdomos vietos lygmeniu, priimant sprendimus maksimaliai atsižvelgiant į klientų poreikius. „Swedbank” svarbu tinkamai subalansuoti rizikos lygį. Rizikos diversifikavimą užtikrina plati privačių ir verslo klientų bazė. Klientų finansinės apyvartos, mokumas ir tinkamas užstatas visada yra būtinos sąlygos, užtikrinančios subalansuotą skolinimą

“Swedbank” vizija – sudaryti galimybes gyventojams, įmonėms ir visuomenei augti. Swedbank” – daugiau nei finansinis augimas.

“Swedbank” vertybės – paprastumas, atvirumas, rūpestingumas.

• Paprastumas – “Swedbank” yra lengvai suprantamas, pasiekiamas ir draugiškas. Klientas yra dėmesio centre. Banko darbuotojai konsultuoja finansiniais klausimais, atsižvelgdami į klientų poreikius. Visada parenka savo klientams finansines priemones, leidžiančias siekti ambicingų tikslų, naudojantis gyvenimo teikiamomis galimybėmis.

• Atvirumas – “Swedbank” yra atviras, garbingas ir patikimas. Banko paslaugos, nuostatos ir elgesys su klientų pinigais yra priimtinas visiems klientams ir partneriams. Naujos idėjos, nauji žmonės ir nauji bendradarbiavimo su klientais bei bendruomenėmis būdai skatina šį banką tobulėti.

• Rūpestingumas – “Swedbank” yra įsipareigojęs stiprinti ilgalaikę gyventojų, įmonių ir visuomenės finansinę gerovę. Bankas kuria novatoriškus ir ilgalaikius finansinius sprendimus. „Swedbank” darbuotojai yra paslaugūs ir sąžiningi. Visąlaik tęsia savo pažadus. Stiprybės – gebėjimas padėti klientams priimti pagrįstus sprendimus, jiems nuosekliai siekiant ilgalaikių tikslų.

“Swedbank” vieta ir reikšmė sektoriuje

“Swedbank” turi geriausią reputaciją iš visų didelių įmonių Estijoje. Pagal 2012 metų TNS Emor didelių įmonių įvaizdžio tyrimą, “Swedbank” yra labiausiai gerbiama iš didelių kompanijų Estijoje. Tai penkti metai iš eilės, kai “Swedbank” užima lyderės poziciją ir yra vertinama kaip geriausia kompanija Estijoje.

„Swedbank“ turi tarptautinį filialų tinklą keturiose šalyse: 315 filialų Švedijoje, 60 filialų Estijoje, 59 filialai Latvijoje ir 84 filialai Lietuvoje. Grupė taip pat vykdo savo veiklą Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, JAV, Liuksemburge, Kinijoje, Ispanijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.

Bankas siūlo įvairias finansines paslaugas konkurencingomis kainomis:

• Taupomąsias sąskaitas;

• Būsto paskolas;

•Draudimą;

• Mokamąsias korteles;

• Paskolas;

• Pensijas ir investicijas privatiems, verslo klientams ir įmonėms.

“Swedbank” – tai modernus Švedijos bankas. “Swedbank” bankas aptarnauja apie 7,8 mln. privačių klientų ir 531 000 įmonių ir organizacijų. Remiantas 2012 m. duomenimis daugiausiai privačių klientų turi “Swedbank” Švedijoje. Estija yra trečioje vietoje:

• Švedijoje 4,0 mln. privačių klientų;

• Estijoje 1,0 mln. privačių klientų;

• Latvijoje 0,9 mln. privačių klientų;

•Lietuvoje 1,9 mln. privačių klientų.

pav. Privatūs klientai

Rizika ir jos valdymo praktika

Rizika – kuri kyla dėl esamų vidaus procesų ar būsimų vidaus arba išorės įvykių yra neigiamas poveikis kompanijai. Sąvoka rizika paprastai suvokiama neigiama prasme. Rizika seniau buvo įvardijama kaip neapibrėžtumas, tačiau dabar ji nusakoma ne kaip paprastasne apibrėžtumas, o kaip išmatuojamas neapibrėžtumas. Rizikos sąvoka apima tikimybę, kad įvyks tam tikras įvykis, ir taip pat nusako kokį poveikįtai turėsįmonės.

Rizikos prevencija ir valdymas užima svarbią vietą „Swedbank“ veikloje. Rizikos valdymas prasideda nuo verslo operacijų ir liečia kiekvieną darbuotoją. Atskira rizikos organizacija užtikrina, kad rizikos valdymas yra vykdomas efektyviai, atitinka Grupės tvarkas, siekiant apsaugoti banką nuo netyčinės ir pernelyg didelės rizikos prisiėmimo.

Rizikos valdymo ir kontrolės procesas banke ir grupėje yra paremtas trijų apsaugo lygių koncepcija:

• pirmasis apsaugos lygis – rizikos valdymas, kurį vykdo tiesioginiai vadovai ir darbuotojai;

• antrą apsaugos lygį užtikrina nepriklausomos Rizikos kontrolės i Atitikimo reikalavimams funkcijos;

• trečią apsaugos lygį vykdo Vidaus audito funkcija, kuri atlieka nepriklausomus periodinius organizacijos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos patikrinimus.

Rizikos valdymas „Swedbank“ grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio rizikos stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, yra tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota. Ir metodinis, ir kasdienis rizikos valdymas yra pagrįstas nepriklausomumo principu, kuris užtikrina optimalią rizikos ir grąžos pusiausvyrą. Rizikos valdymo metodikos ir priemonės yra nuolat tikslinamos, kad atitiktų veiklos apimtis ir nuolatinę technologijų plėtrą. Pagrindines rizikos kategorijas sudaro kredito, rinkos, likvidumo, operacinė ir kitos rizikos. Trumpai aptarsime keikvieną iš jų.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad banko skolininkas dėl tam tikrų priežasčių (ekonominiai, politiniai pakitimai, bakrotas ir kt.) negalės įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Pasak G. Kancerevyčiaus kredito rizika – tai rizika, kad kita sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimo, kai ateis laikas, arba, kad savo įsipareigojimo ji neįvykdys pilnai, ir dėl to bus prarasta dalis arba visas kreditas.

Kredito rizikos valdymo pagrindas yra Swedbank Grupės Kredito politika, kuri nustato bendrus kreditavimo proceso standartus visoms Grupės bendrovėms. Politika nustato šiuos pagrindinius principus:

• turi būti palaikomas tinkamai diversifikuotas paskolų portfelis su žema rizika;

• kreditų grąžinimas paprastai turi būti užtikrintas pinigų srautais iš pagrindinės veiklos;

• rizika ir grąža iš kiekvieno kliento turi būti su balansuota;

• sprendimus priimantys asmenys turi gerai žinoti kliento patikimumą ir kredito paskirtį;

• yra reikalaujama gera klientų kredito istorija;

• kreditavimo procesuose maksimaliai turi būti taikomas „keturių akių“ principas;

• aplinkosaugos veiksniai, socialinė atsakomybė ir etika.

,,Swedbank‘‘, kurio klientų bazę daugiausia sudaro privatūs asmenys ir mažos bei vidutinės įmonės, kredito rizika yra dominuojanti rizika. ,,Swedbank“ skolinimas visuomenei Estijoje iš esmės susideda iš būsto paskolų, su labai maža rizika. ,,Swedbank“ pagrinde finansuojamas iš kapitalo rinkos, padengtų obligacijų forma. Mažos ir vidutinio dydžio įmonės yra pagrindinės ,,Swedbank“ klientės Estijoje ir kitose šalyse. Jos pagrinde finansuojamos iš visuomenės lėšų. Rizikos lygis čia yra šiek tiek didesnis, tačiau vis dar santykinai mažas.

Keli faktai, kurie įvyko pastaraisiais metais : praeitais metais „Swedbank“ kredito ir turto kokybė išaugo kartu su priemonėmis, skirtomis sumažinti ,,Swedbank“ riziką pasirinktose srityse. Taip pat šiais metais pagerėjo verslo klientų kreditingumas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika pelningumui, vertei ar kapitalui, kuri kyla dėl rizikos faktorių svyravimų finansų rinkose, tokių kaip palūkanų normų, užsienio valiutų kursų ar akcijų kainų.

Prisiimti finansinę riziką gali tik šią teisę turintys vienetai, paskirti administracijos vadovo. Kiekvieną dieną Grupė vertina, kontroliuoja ir raportuoja rizikas. Kiekvienas riziką prisiimantis vienetas turi nustatytus limitus skirtingiems rizikų tipams ir vykdo kasdienę procedūrąs iekiant sistemiškai kontroliuoti rizikas.

Rinkos rizika tai tikimybė, kad rinkos kintamieji – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių. Estijos ,,Swedbank“ rinkos rizika paprastai yra labai nedidelė. Pagrindinės rinkos rizikos yra struktūrinio arba strateginio pobūdžio ir pirmiausia susijusios su palūkanų normos rizika finansuojant operacijas ir su valiutos kurso rizika. Rinkos rizika taip pat atsiranda kalbant apie klientams siūlomus finansinius produktus, kuriuos bankas siūlo tam, kad patenkintų klientų poreikius. Bankas centralizuoja visą, riboto skaičiaus verslo vienetų, palūkanų normos riziką tam, kad ši rizika būtų efektyviai valdoma.

2011 m. kalban apie rinkos riziką Estijos „Swedbank“, labai didelių pokyčių neįvyko, tačiau yra pastebimas namų ūkio vartojimo augimas. Prieš kelis metus Estijos gyventojų pajamos buvo žymiai sumažėjusios, todėls žmonės didino santaupas „juodai dienai“, ir 2009m. gyventojų vartojimas sumažėjo 12-15%. Taip pat matosi ir darbo rinkos atsigavimas. Pagal naujausius duomenis Estija rodo geriausius augimo rodiklius visame Baltijos šalių regione. Tikimasi kad bus pasiekti augimo tempai 3-4% per metus.

3.3 Likvidumo rizika

Likvidumo rizika tai rizika, kad finansų institucija „Swedbank“ negalės laiku vykdyti einamųjų įsipareigojimų dėl likvidžių lėšų trūkumo. Likvidumo rizika kyla ir tuo atveju, jei nepavyksta parduoti turimo finansinio turto rinkos kaina dėl mažo rinkos aktyvumo.

Siekiant tinkamai valdyti likvidumo riziką, prieiga prie ilgalaiko finansavimo yra būtina. Todėl „Svedbank“ turi gerai diversifikuotą finansavimą skirtingose rinkose, per ilgalaikes ir trumpalaikes programas. Kitaip nei visuomenės paskolos. „Swedbank“ padengtos obligacijos yra svarbiausias „Grupės“ finansavimo šaltinis. Be to, likvidumo rezervas, kurį sudaro vertybiniai popieriai su aukšto lygio kreditingumu, gali būti užstatyti centriniuose bankuose ar parduoti per labai trumpą laiką. Finansų krizė pabrėžė likvidumo valdymo ir finansavimo strategijos svarbą ir kad visuomenės požiūris į kreditų portfelio rizikos lygi, turi didelę įtaką, bankui siekiant finansuotis pačiam.

2011 m. „Swedbank“ vis dar išaiko didelę investuotojų paklausą iš vidaus ir tarptautiniu mąstu. Per šiuos metus bankas ir toliau kaupė likvidumo rezervus. Taip pat per šiuos metus įvyko teigiamas pokytis, nes „Swedbank“ buvo aukščiau įvertintas reitingavimo institucijų.

3.4. Operacinė rizika

Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl netinkamai veikiančių vidinių procesų, žmonių klaidų, sistemų sutrikimų arba išorinių veiksnių. Operacinės rizikos apibrėžimas apima teisinę reputacinę riziką.

Operacinė rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. „Swedbank“ dirba su operacine rinka tam, kad nuolat gerintų įvairius procesus ir saugumą. Metodai, kurie skirti nustatyti operacinę riziką ir imtis tolimesnių veiksmų, yra pritaikyti prie banko poreikių ir atitinkantys reguliuojančių institucijų reikalavimus.

3.5 Kitos rizikos

Visos šios rizikos apie kurias kalbėjome iki šiol yra pagrindinės „Swedbank“ rizikos, tačiau vyrauja ir kitos rizikos, tokios kaip pajamų nepastovumo rizika, draudimo rizika, pensijų rizika, strateginė rizika, reputacinė rizika, saugumo rizika.

Kalbant apie draudimo riziką, „Swedbank“ grupė vykdo draudimo operacijas Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau iš esmės visos draudimo rizikos ateina būtent iš Švedijos banko veiklos.

4. Konkurencinės aplinkos analizė

Trys didžiausi bankai – „Swedbank“,, „Nordea“ ir „SEB“ praeitais metais sudarė 77 procentus visos rinkos Estijoje. Veikiančių kartu su jais, yra ir daug mažesnių Švedijos bankų, turinčių įvairią nuosavybės struktūrą. Kai kurie yra taupomiej bankai, kurie buvo transformuoti į bankininkystės bendroves, neretai su „Swedbank“ nuosavybės dalimi.

Kaip ir minėta, Estijoje dominuoja trys pagrindiniai bankai, kurie yra pagrindiniai konkurentai šalies rinkoje. Šiuos bankus aptarsime plačiau.

SWEDBANK. Šis bankas turi išplėstą, 60 banko filialų tinklą Estijoje. Viso pasaulyje Swedbank turi 518 filialus ( Švedijoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje) . Taip pat “Swedbank“ glaudžiai bendradarbiauja su nepriklausomais taupomaisiais bankais ir iš dalies valdomais bankais.

„Swedbank“ namų rinkos yra Švedijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Dalyvavimas kitose rinkose: Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Liuksenburge.

NORDEA. Tai didžiausia finansinė kompanija Šiaurės Europos regione. Grupei priklauso lyderiaujantys bankai Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Per savo tarptautinių padalinių tinklą, kuris apima 19 šalių be grupėsvidausrinkos – Šiaurės ir Baltijos šalių, taip pat per tarptautinių partnerių tinklą, „Nordea“ teiki finansines paslaugas Šiaurės ir kitų pasauliošalių klientams. Grupėstinkląsudaroapie 1 400 skyrių, dirba 34 000 darbuotojų.Bankui „Nordea“ taip pat priklauso kredito mokėjimo sistema „Plusgirot“. Šis bankas pirmauja internetinės bankininkystės srityje.

„Nordea“ namų rinkos: Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija. Bankas gauna 10 proc. pajamų dalyvaudamas ir kitų europos šalių rinkose.

SEB. SEB yra universalus bankas, orientuotas į Estijos rinką, didelių bei mažų irvidutinių įmonių, viešojo sektoriaus ir privatiems asmenimssiūlo visasfinansines paslaugas. Tai financinės grupės vardas, susiformavęs iš „Skandinavska Enskilda Banken“. SEB teikia savo paslaugas Baltijos regione ir Vokietijoje. Estijoje šis bankas turi stiprią poziciją fondų valdyme ir gyvybės draudime, taip pat būsto paskolų bei financinių kompanijų sektoriuose. SEB yra stiprus žaidėjas akcojų rinkoje, valiutos prekyboje ir tarptautiniuose mokėjimuose.

SEB namų rinkos: Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija. Dalį pajamų bankas gauna iš dalyvavimo kitų šalių rinkose Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Estijoje taip pat yra daug kitų bankų. Tokių kaip :

• Bank of Estonia

• AS EestiKrediidipank

• AS Hansapank (Swedbank)

• MARFIN PANK EESTI AS

• AS SampoPank (Danske Bank)

•TallinnaÄripanga AS

• Baltic Investment Group Bank AS (BIG)

.

Pav. Estijos bankų rinka

5. Besitęsiančios Europos skolų krizės įtaka. Kaip šią instituciją paveikė Europos problemos 2010-2011 metais

Europos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus. Taigi šioje potemėje apžvelgsime, kokią įtaką ši euro zonos krizė padarė ar dar gali padaryti Estijos ekonomikai ir bankui „Swedbank“ (Estijoje).

Estijos ekonomika 2010 m. IV ketv.augo 6,6 proc. metiniu tempu, o per visus 2010 metus – net 3,1 proc. Tokie duomenys yra itin geri ir lenkia net pačias optimistiškiausias analitikų prognozes.

Estijos ekonomikos augimo struktūra nestebino ir paskutinį 2010 metų ketvirtį. Šalies ūkis ir toliau kopė į viršų vedinas išorės veiksnių – IV ketv. realios eksporto apimtys išaugo net 53 proc. dėl kurių į viršų stiebėsi ir pramonės produkcija. Su vidaus paklausa susiję ekonomikos sektoriai kol kas tebeatrodo blankiau – namų ūkių vartojimas ir vyriausybės išlaidos ir toliau neigiamai prisidėjo prie ekonomikos plėtros.

Estijos ekonomika pagal augimo tempą sugebėjo išsiveržti iš kitų Baltijos šalių – Lietuvos ūkis 2010 metais ūgtelėjo 1,3 proc., o Latvijos ekonomika veikiausiai net buvo kiek mažesnė palyginti su 2009-aisiais. Tikėtina, kad pamatysime ir akivaizdesnius vidaus paklausos pagyvėjimo požymius, nors eksportas ir išliks svarbus ūkio plėtros variklis. Ankstesnės prognozės leido tikėtis 4,0 proc. ekonomikos plėtros 2011-aisiais, tačiau jei Estijos ekonomika savo augimu stebins ir toliau, šie lūkesčiai gali būti peržiūrėti. Kiek rizikos tolesniam sparčiam augimui esama būtent iš eksporto rinkų pusės – joms kol kas ekonomistų prognozės yra atsargios, o ir dėl statistinių – matematinių priežasčių eksporto plėtros tempai gali darytis nuosaikesni.

Estijos BVP 2010 m. IV ketv. gerokai pralenkė net ir „Finastos“ optimistiškiausią prognozę ir augo 6,6 proc. Per 2010 metus Estijos ūkis padidėjo 3,1 proc. Šalies ekonomikos plėtros šaltinis nestebino – juo išliko užsienio paklausos skatinama gamyba. Tuo tarpu dalies vidaus paklausos elementų poveikis buvo neigiamas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, šiemet tikimės pamatyti gyvesnę vidaus paklausą, eksporto poveikis turėtų išlikti svarbus, tačiau nebe toks įspūdingas kaip 2010 metais.

2010 m. Estijos ekonomika augo 3,1%, augimo priežastis – eksportas. Į metų pabaigą vidaus paklausa davė savo vaisių; ir investicijos, ir vartojimas parodė teigiamus metinius augimo rodiklius ketvirtą ketvirtį. Sėkmingas euro įvedimas ir stipri fiskalinė pozicija teigiamai paveikė ekonomikos augimą.

Buvo manoma, kad Estijos ekonomika 2011 m. ir 2012 m. išaugs 4,5%. Namų ūkių vartojimas ir investicijos taps pagrindiniu augimo šaltiniu, tai pakeisdamos eksportą. Vartojimas atsigauna lėtai dėl vangaus atlyginimų augimo, kylančių kainų ir užsitęsusio nedarbo.

Didžiausias pakitimas yra tai, kad 2011 metų sausio 1 d. Estijoje buvo įvestas euras, ir Estija tapo 17 euro zonos nare. Euras turėtų daryti teigiamą įtaką Estijos ekonomikos plėtrai ir gerovės augimui, palengvinti užsienio investicijų gavimą ir prekybą su kitomis valstybėmis. Euro įvedimas Estijoje padidino finansinį stabilumą visame Baltijos regione, kuris vienu metu buvo patyręs labai rimtą finansinę krizę.

Pagrindinės problemos šalies finansų sistemai, susijusios su šiais veiksniais:

Euro zonos valstybių vyriausybių skolų krizė:

• Kylanti valstybių skolinimosi kaina ir skolos lygis bei neišvengiama konsolidacija;

• Didėjantys finansinių institucijų nuostoliai ir finansinių rinkų rizikos aversija;

• Mažėjantis ekonomikos efektyvumas;

• Mažėjanti Latvijos eksporto paklausa ir didėjančios palūkanų normos.

Pasaulio prekybos kritimas:

• Mažėjanti euro zonos ir Kinijos vidaus paklausa;

• Dėl „užkrato efekto“ mažėjančios pasaulio prekybos apimtys;

• Mažėjantis ekonomikos efektyvumas;

• Mažėjanti Estijos eksporto paklausa.

Energetinių išteklių kainų šokas:

• Didėjanti infliacija;

• Mažėjantis vartojimas ir investicijos bei užsienio paklausa;

• Mažėjanti Estijos eksporto paklausa.

• Mažėjanti Estijos vidaus ir išorės paklausa.

SSGG analizė

Lentelė . SSGG analizė

Atlikus banko „Swedbank“ analizę, pastebime, kad nagrinėjamas bankas turi tiek stiprių, tiek silpnų savybių. Kalbant apie stipriąsias banko savybes, galime pažymėti, kad „Swedbank“ užsitarnavo siūlydamas platų paslaugų asortimentą, kreipdamas didelį dėmesį į kliento poreikius bei nuolatos kvalifikuotai aptarnaudamas savo klientus. Dėl ilgametės patirties, jis yra išsikovojęs stiprias rinkos pozicijas ne tik Švedijoje bet ir kitose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje.

Išnagrinėjus banko konkurincinę aplinką matome, kad bankas savo konkurentams nusileidžia pagal paslaugų teikimą verslo klientams, bei turimas pozicijas globaliu mastu – kadangi „Swedbank“ yra įsitvirtinęs tik Švedijoje ir Baltijos šalyse. Norėdamas pagerinti savo pozicijas, bankas tūrėtų skirti didesnį dėmesį verslo klientams, plėsti banko tinklą globaliu mastu. Taip pat bankui pravartu neatsilikti nuo šiais laikasi sparčiai tobulėjančių technologijų – savo veikloje diegti naujas technologijas ar tobulinti senąsias. Norėdamas išvengti konkurentų susivienijimo grėsmės, kuri įtakotų „Swedbank“ veiklos bei pelno smukimą, bankas turėtų bendradarbiauti su konkurentais bei kurti naujus tarptautinius ryšius.

Išvados

Išanalizavus Estijos finansinį sektorių, galima daryti išvadą, kad šios šalies finansinis sektorius yra puikiai išvystytas ir turi didelę reikšmę šalies ekonomikai.

„Swedbank” rūpinasi dauguma gyventojų ir įmonių, neapsiribodami išskirtiniais klientais. Savo veikloje rūpinasi ir privačiais klientais, ir mažomis bei vidutinėms įmonėms. Didelė klientų bazė, plačios veiklos apimtys ir tinkamai organizuoti procesai didina banko veiklos efektyvumą. Visos banko operacijos valdomos vietos lygmeniu, priimant  sprendimus maksimaliai atsižvelgiant į klientų poreikius.

“Swedbank” turi geriausią reputaciją iš visų didelių įmonių Estijoje. Pagal 2012 metų TNS Emor didelių įmonių įvaizdžio tyrimą, “Swedbank” yra labiausiai gerbiama iš didelių kompanijų Estijoje. Tai penkti metai iš eilės, kai “Swedbank” užima lyderės poziciją ir yra vertinama kaip geriausia kompanija Estijoje.

Rizikos valdymas „Swedbank“ grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio rizikos stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, yra tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota.

Pagrindiniai Estijos “Swedbank” konkurentai – “Nordea” ir “SEB” bankai.

Besitęsianti Europos skolų krizė smarkiai neįtakojo tiek Estijos ekonominės situacijos, tiek banko „Swedbank“. Estijos ekonomika 2010 m. IV ketv.augo 6,6 proc. metiniu tempu, o per visus 2010 metus – net 3,1 proc. Tokie duomenys yra itin geri ir lenkia net pačias optimistiškiausias analitikų prognozes.

Atlikus banko „Swedbank“ analizę, pastebime, kad nagrinėjamas bankas turi tiek stiprių, tiek silpnų savybių. Kalbant apie stipriąsias banko savybes, galime pažymėti, kad „Swedbank“ užsitarnavo siūlydamas platų paslaugų asortimentą, kreipdamas didelį dėmesį į kliento poreikius bei nuolatos kvalifikuotai aptarnaudamas savo klientus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. https://www.swedbank.ee/about/contact/story/historicfacts?language=ENG

2. https://www.swedbank.ee/about/contact/story/hansabank?language=ENG

3. https://www.swedbank.ee/about/contact/story/swedbank?language=ENG

4. http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/119822/swedbank-del-nedarbo-dideja-paveldimo-skurdo-rizika

5. http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems/ifp_valiutu_kursu_svyravimo_rizikos_valdymas

6. http://www.marketnews.lt/naujiena/swedbank_siurpina_estijos_pensininkus;itemid=13012

7. http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/1662

8. http://www.swedbank.lt/files/hpf/hai_2013.pdf

9. http://www.swedbank.lt/lt/pages/apie/swedbank_verslo_filosofija