Stresas kaip žalingas veiksnys

 

Vytauto Didžiojo universitetas

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS IR FINANSŲ STUDIJOS

 

 

 

 

 

 

Aistė Katunskytė

 

 

Stresas kaip žalingas veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėstytojas: Vykintas Baublys

 

 

 

 

Kaunas, 2015

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮVADAS

 

Temą „Stresas kaip žalingas veiksnys“ pasirinkau, nes šiai dienai ji labai aktuoli. Kiekvienas žmogus su juo susiduria, nori jis to ar ne. Tai neatsiejama gyvenimo dalis, daugumos kasdienybė. O ir pati labai dažnai su juo susiduriu. Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Manoma, kad kiekvienas didesnis susijaudinimas ar susinervinimas daro neigiamą įtaką žmogaus kūnui tiek fiziškai ,tiek psichiškai, didina žmogaus psichologignę ir emocinę įtampą. Atsižvelgiant į šiandieninę problemą – dėl per didelio kiekio streso, žmonės nesupranta kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, nebežino ką daryti, kad to išvengti.

Taigi, šio referato tikslas – supažindinti skaitovą su streso sąvoka ir parodyti, kokį neigiamą poveikį, ligas jis sukelia organizmui ir kaip būtų galima jo išvengti.

 

STRESAS IR STRESORIAI

 

Streso sąvoka mokslinėje literatūroje sutinkama dažnai. Ji buvo vartojama jau antikos laikais, tačiau tik 1936 metais mokslinę streso sąvoką pateikė Kanados mokslininkas H.Seljė: Stresas – tai bendra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį “pakenkimą, nukreipta į organizmo gynybinių jėgų mobilizavimą.“ [1]. Socialiniame žmogaus gyvenime stresas neretai gali būti siejamas su neigiamu aplinkybių atsiradim. Tačiau tam tikras įvykis gyvenime vienam asmeniui gali kelti stresą, kitam – jo gali ir nebūti. Taip pat stresuojančiai gali veikti ne tik neigiami, bet ir teigiami dalykai. Vis dėlto, negatyvūs įvykiai mūsų gyvenime dažniau būna streso priežastimi. Taigi, stresas labai priklauso nuo asmenybės .

Streso sąvoka, laikui bėgant, keitėsi – pasidarė kur kas platesnė nei buvo ansčiau.

Dabar streso sąvoka yra suprantama ne tik kaip reakciją į žmogui fiziškai kenksmingus, bet ir bet kokius įvykius, sukeliančius neigiamas emocijas. Juk įvykiai, sukeliantys įtampą, gali neturėti tiesioginės grėsmės sveikatai, tačiau kenkti socialiniam statusui arba sukelti tam tikras neigiamas emocijas – kaltę, pavydą , gėdą, liūdesį.

Kaip stresas apibrėžiamas dabar? Stresą galime apibrėžti kaip procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius; stresas atsiranda tuomet, kai žmonės susiduria su įvykiais, kuriuos jie suvokia kaip žalingus fizinei sveikatai ar psichologinei gerovei. [2]

Stresoriai – tam tikri įvykiai ar situacijos, prie kurių žmonėms tenka taikytis. Stresoriai gali būti bet kokie veiksniai, verčiantys asmenį keistis arba adaptuotis. Stresorių spektras yra labai platus: nuo globalių, katastrofiškų situacijų iki įkyrių, kasdieninių įvykių.

Stresoriais gali būti :

Katastrofiški įvykiai ,stichinės nelaimės ( žemės drebėjimas, uraganas, potvyniai )

Gyvenimo pokyčiai ir įtampos ( skyrybos ,nėštumas , artimų žmonių mirtis )

Chroniški stresoriai (gyvenimas netoli oro uosto, greitkelio )

Kasdieninis įkyrumas ( pavyzdžiui, reguliarus važiavimas vietove, kur yra didelis automobilių eismas ). [3]

Išvardyti stresoriai – patys savaime nėra stresoriai. Iš pradžių tai yra fizinės būsenos, gyvenimo aplinkybės ar elgesio būdai. Streso faktoriais jie tampa tik tada, kai žmogui sukuria stresą. Tačiau iš principo jiems daugiau ar mažiau būdinga būti streso priežastimi.

 

STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI

 

Veiksniai, susiję su darbo užduotimis. Tai veiksniai, kurie trukdo atlikti užduotis, kaip kad pernelyg trumpas terminas darbams atlikti, pernelyg įvairios arba per daug užduočių, užduočių atlikimo metu kylantis pavojus gyvybei, netgi darbo vieta, jei joje nuolat iškyla trukdžių darbui.

Veiksniai, susiję su darbuotojo vaidmeniu. Pvz., asmens pareigos organizacijoje arba pavaldumo struktūra nėra aiški, asmuo gauna skirtingus nurodymus iš dviejų viršininkų ir turi nuspręsti, kurį vykdyti. Čia gali atsidurti ir konfliktinės situacijos, susijusios su ribų tarp žmonių nustatymu ir išlaikymu, atsakomybė už kitus darbuotojus ir net pokyčiai karjeroje (tiek per greitas paaukštinimas, siejamas su išaugančia atsakomybe, tiek pernelyg lėti karjeros pokyčiai, siejami su nepatenkinamomis ambicijomis).

Bendravimo veiksniai. Stresas darbe gali kilti ir dėl prastų ar menkų santykių su viršininku, pavaldiniais ar bendradarbiais. Esant geriems santykiams, darbuotojas gali gauti socialinę paramą iš bendradarbių, t.y. žmonių, geriausiai žinančių problemas, kylančias tiek pačioje įmonėje, tiek atliekant konkrečius darbus. Erzinantis bendradarbių elgesys, akivaizdus trukdymas dirbti, konkurencija, nuolatiniai skundai ilgainiui gali erzinti ir tapti streso šaltiniu.

Sunkumai šeimoje. Žmonės tuokiasi, skiriasi, turi sunkumų su vaikais, tėvais ir pan. Šie įvykiai įtakoja žmonių būseną, jaudulį, kuris persiduoda darbui.

Ekonominiai sunkumai. Žmonės gali išleisti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės, dėl to gali kilti nerimas. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnės žmonių pajamos, tuo didesnis stresas gali kilti dėl jų finansų planavimo. Darbuotojai, gaunantys mažesnes pajamas, apsiriboja mažesnėm išlaidom ir paprastai nėra linkę įsipareigoti bankams ir pan. instancijoms.

Asmenybė. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę pabrėžti neigiamus aplinkos aspektus. Jei tai tiesa, tuomet gali būti, kad kai kurie asmenys iš esmės yra linkę įžvelgti grėsmę išorėje ir tokiu būdu yra labiau linkę išgyventi stresą.

 

REAKCIJOS Į STRESĄ

 

Atpažinti žmogų, kuris tam tikroje situacijoje patiria įtampą nėra sunku. Lengviausia atpažinti tai iš kai kurių asmens fiziologinių požymių ar gestų. Lengvai atpažinti stresą pasiseks ir tiems, kurie yra susipažinę su emocijų psichologijA. Išoriškai stresą galima pastebėti iš: sugniaužtų rankų, pernelyg suspaustų žandikaulių, sulenktos nugaros, pikto ar nerimastingo žvilgsnio.

Taip pat jis gali būti atpažintas ir pagal tam tikrus psichinius simptomus: nervingumą, irzlumą, išsiblaškymą, depresiją, baimės būseną, koncentracijos sutrikimus ,mokymosi sunkumus, susilpnėjusia atmintimi, vilkišku apetitu arba jo nebuvimu, nuolatine įtampa, nuotaikos svyravimu, išsekimo jausmu, agresija, beprasmiu įniršiu, motyvacijos praradimu, neviltimi, mintimis apie savižudybę.

Be to, susijaudinimą parodo ir pasikeitusios fiziologinės reakcijos: padažnėjas kvėpavimas, padidėjas prakaitavimas, burnos džiūvimas, virškinimo sutrikimai, odos problemos, alergijos, kraujotakos sutrikimai, stipresnis širdies plakimas, nuovargis, miego sutrikimai, nemiga, dusulys, karščiavimas, rankų drebėjimas, įtempti raumenys. [4]

Turbūt visi žinome, kad nuo raumenų įtampos pradeda skaudėti galvą, nugarą, pečius. Taip pat dėl patiriamo streso didėja adrenalino kiekis kraujyje, aktyvuojama skydliaukės veikla, sumažėja organizmo imunitetas, atsiranda opos skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Taigi fiziologinis atsakas į stresą daugeliu atveju yra lemtingas žmogaus sveikatai, nes fiziologiškai sužadintas organizmas reaguoja per gyvybines organizmo funkcijas: nervų bei endokrininę sistemą (kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, odos jautrumą, raumenų įtampą, kvėpavimo pokyčius) [5]. Jei stresas yra ilgalaikis, išsenka žmogaus pasipriešinimo galimybės. Tuomet silpstant imuminei sistemai, atsiranda prielaidos rimtiems susirgimams.

Yra išskiriamos trys psichologinės reakcijos į stresą :

Emocinės

Kognityvinės

Elgesio

Psichologinės reakcijos pirmiausiai reiškiasi per emocijas. Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai ( baimė, pyktis ). Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie žalos ar grėsmės galimas pasekmes ir galimybę jas kontroliuoti. (Šiuo metu gali pablogėti dėmesio koncentracija, kuri trukdo veiklą ir ypač susilpnina sprendimų priėmimo procesą ). Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu.[6] Požiūris į įvykį neretai tampa streso aspektu. Kartais ne taip svarbu objektyvus pavojus, kiek subjektyvus jo vertinimas. Nemotyvuotas išgąstis, realios grėsmės nebuvimas ar kitoks poelgio interpretavimas, sukelia tokias pat fiziologines organizmo reakcijas. Juk elgesys priklauso nuo asmens situacijos įvertinimo (gerai, blogai, labai blogai ) bei nuo to asmens fiziologinės reakcijos ( skausmo, sužeidimo ar nuoskaudos ). Viso to pasekmė – elgsenos pokyčiai: nemiga, apetito sutrikimas, rūkymas, padidėjęs alkoholio vartojimas, pykčio, nerimo priepuoliai, irzlumas.

Dažnai stresus patiriantis žmogus ima prisitaikyti prie tokios situacijos, t.y. adaptuojasi.

Žmogaus organizmas, patekęs į stresinę būseną pereina per visas tris fazes:

Panika (reakcija į pavojų )

Pasipriešinimo būsena (kova, bėgimas, neigiamos emocijos )

Išsekimo arba adaptacijos (pasipriešinimo būsena apsprendžia trečiosios fazės baigtį)

Pirmoji fazė – panika – būdinga beveik visiems. Jos metu smarkiau ima plakti širdis, daugiau kraujo priplūsta į raumenis. Antrosios fazės, pasipriešinimo būsenos, metu pakyla kūno temperatūra bei kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, iššiskiria daugiau hormonų. Trečiojoje fazėje asmuo arba adaptuojasi arba pereina į išsekimo būsena. Nesėkmingo arba ilgalaikio priešinimosi atveju žmogui pasireiškia organizmo išsekimo būsena (tokiu metu organizmas yra labiausiai pažeidžiamas ir jo metu didėja susirgimų tikimybė ). Sėkmingo pasipriešinimo atveju žmogus adaptuojasi prie stresinės situacijos. Taip jis įgyja patirties, įveikdamas stresą ir gauna tarsi atsparumą jam.

 

STRESAS IR IMUNINĖ SISTEMA

 

Šiais laikais gerai žinoma, kad kai kurių ligų atsiradimo žmogaus kūne priežastis gali būti stresas. Juk pakilusio kraujospūdžio, opaligės ar galvos skausmo priežastimi gali būti ne gerai žinomi fiziniai sutrikimai, bet patiriama įtampa, bei neigiamos emocijos. Vieniems asmenims nuolatinė pagieža, pyktis ir nerimas gali skatinti išsiskirti daugiau skrandžio rūgščių, suardančių skrandžio ar plonosios žarnos gleivinę, todėl gali atsiverti opa. Kitiems žmonėms dėl streso gali susikaupti druskų ir skysčių, o tai, kai dar yra susiaurėjęs arterijų spindis, gali didinti kraujospūdį. Tai psichofiziologinės („sielos-kūno“) ligos. Šį terminą specialistai vartoja tam, kad nebūtų painiavos ir būtų galima geriau nusakyti, kokią įtaką fiziologiniams procesams turi psichikos būsenos. Psichofiziologinių sutrikimų realumu abejoti neleidžia daugybė naujų ekspermentų, atskleidžiančių tai, jog nervų ir endokrininė sistemos veikia imuninę sistemą. Imuninė sistema yra sudėtinga priežiūros sistema, sauganti mūsų organizmą, ginantį jį nuo bakterijų, virusų ir kitų svetimkūnių. Ji apima dviejų rūšių baltuosius kraujo kūnelius, vadinamus limfocitais. B limfocitai limfocitai susidaro kaulo čiulpuose ir atpalaiduoja antikūnus, kurie naikina bekterinę infekciją. T limfocitai gaminasi užkrūčio liaukoje bei kituose limfinuose audiniuose ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, virusais ir svetimkūniai, net ir „gerais“, pavyzdžiui, persodintais organais. Imuninės sistemos veikloje dalyvauja ir makrofagai („didieji rijikai ‘‘), kurie atpažįsta, persekioja ir praryja kenksmingus įsibrovėlius.[7] Imuninės sistemos veiklai turi įtakos amžius, mityba, paveldėjimas, kūno temperatūra, o jau dabar žinoma, jog ir stresas Imuninė sistema yra susijusi su smegenų veikla ir hormonus išskiriančia endokrinine sistema. Smegenys reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, o šie – slopina su ligomis kovojančių limfocitų veikla. Pavyzdžiui, gyvulių, kurie negali laisvai judėti, gauna neišvengiamus elektros smūgius, priversti būti susigrūdę, veikiami triukšmo, atsparumas ligoms mažėja.

Norėdami nustatyti ryšį tarp streso ir vėžio, mokslininkai atliko bandymus, kurių metu graužikams duodavo vėžines ląsteles gaminančių medžiagų. Buvo nustatyta, kad graužikai, patiriantys stresą, kurio jie negali kontroliuoti, pavyzdžiui, gaunantys neišvengiamus elektros smūgius, linkę dažniau sirgti vėžiu . Stresas susilpnina jų imuninę sistemą , todėl navikai greičiau auga ir būna didesni.

Ar stresas panašiai susilpnina ir žmogaus imuninę sistemą? Vis daugėja duomenų , rodančių, kad stresas mažina žmogaus atsparumą viršutinių kvėpavimų takų infekcijoms ir pūslelinės virusui. Taip pat neigiamos emicijos sukeliančios įtampą, depresiją padidina širdies priepuolio ar širdies smūgio tikimybę.

 

STRESAS IR MIEGO SUTRIKIMAI

 

Vidutiniškai žmogus pramiega trečdalį savo gyvenimo.Dėl to yra aišku , kad geras bei kokybiškas miegas daro daug įtakos mūsų gyvenime .Juk ramus ir sveikas miegas – viena svarbiausių žmogaus būsenų: organizmas ilsisi, kaupia energiją, sapnuoja, rūšiuoja informaciją bei ypatingą reikšmę turi nervų sistemos veiklai . Jei sutrinka normalus miegas, žmogus netenka gyvybiškai svarbaus poilsio – nemigą įmanoma ištverti tik kelias dienas. Neretai šis miego sutrikimas atsiranda padidėjusio streso laikotarpiu . Daugelis didelį psichinį krūvį patiriačių žmonių skundžiasi, kad vakare sunkiai užmiegantys ir tai vyksta dėl padidėjusio kortizolio kiekio: didesnis jo kiekis organizme būna vakare ir pirmoje nakties pusėje. Taip pat dažnai klaidingai vadinama nemiga iš tiesų yra liguistas miego sutrikimas – insomnija, kuri vargina beveik pusę pasaulio gyventojų. Miego sutrikimo priežasčių būna įvairių, bet dažniausios – stresas ir depresija.

 

STRESAS IR VIRŠKINIMO SISTEMA

 

Stresas, baimė, nervinė įtampa – labai dažna virškinimo sutrikimų priežastis. Stiprūs išgyvenimai sudirgina jautrų skrandį ir sukelia spaudimo, pilnumo jausmą, pūtimą, rėmenį, o kartais ir skrandžio skausmus. Paskutinių metų tyrimai parodė kompleksinį ryšį tarp smegenų ir virškinamosios sistemos. Visas organizmas yra priklausomas nuo mūsų nuotaikų. Labiausiai paveikiama yra virškinamo sistema. Dėl streso gali išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas – žmogaus organizme padaugėja kortizolio („streso hormono“), kuris sutrikdo virškinamosios sistemos veiklą. Veikiant hormonams, kai kurie žmonės netenka apetito, kitiems pasireiškia priešinga reakcija – jie pradeda valgyti įvairų, dažnai kaloringą, nesveiką maistą. Netinkamai maitinantis, gali atsirasti skrandžio opa. Trumpalaikis stresas gali sukelti skrandžio skausmus, pykinimą, viduriavimą. Ilgalaikė įtampa gali pasunkinti lėtines ligas dirgliosios žarnos sindromą, rėmenį .

Dirgliosios žarnos sindromas – yra viena dažniausių šių laikų virškinamosios sistemos yra funkcinis storojo žarnyno motorikos sutrikimas, pasireiškiantis žarnyno skausmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pūtimu, diskomfortu pilve, šleikštuliu, pykinimu. Tokia simptomatika skundžiasi labai daug žmonių, ypač jauni ir vidutinio amžiaus. Ji tiesiogiai susijusi su nervų sistema, dažnai būna sergant depresija, vegetodistonija, neuroze, vargina labai jautrius žmones. Dirglios žarnos sindromas dažnai pasireiškia streso, įtampos metu.

Rėmuo gali būti sukeltas daugelio priežasčių, tiek dėl perteklinės skrandžio rūgšties gamybos, tiek dažnai lepinantis nesveiku maistu ar padidėjus slėgiui pilvo ertmėje. Nesvarbu, kokia priežastis, įtampa neabejotinai pablogina simptomus. Mokslininkai mano, kad, paskatintas streso, rūgštus skrandžio turinys gali būti grąžinamas atgal į stemplę arba ji tampa daug jautresnė skausmui. Rėmens graužimas įtampos metu labiau vargina ir todėl, kad nekreipiame dėmesio į maisto kokybę, dažnai persivalgome.

Opinis kolitas ir Krono liga yra uždegiminės žarnyno ligos, kurių priežastys nėra nulemtos streso. Tačiau, sergant šiomis ligomis, įtampa gali pabloginti simptomus. [8]

 

 

STRESAS IR VĖŽYS

 

Dabar įprasta sakyti, kad stresas silpnina atsparumą daugeliui ligų , ne išimtis yra ir onkologinės ligos . Anksčiau buvo manyta, jog vėžio ląstelės organizme gaminamos kasdien, bet imuninė sistema jas sunaikina. Todėl bet kas, kas silpnina mūsų atsparumą, taigi ir stresas, gali sukurti palankias sąlygas vėžiui. Visgi , kodėl imuninė sistema neapsaugo mus nuo vėžio? Visuose organizmo audiniuose yra baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų, kurie gaudo ir naikina į kraują patekusias bakterijas. Tačiau kai kuriuose augliuose, pavyzdžiui, inkstų navikuose ar odos melanomose, leukocitai sudaro net pusę auglio svorio. Kadangi vėžio ląstelės yra svetimkūniai, imuninė sistema turėtų juos atpažinti ir sunaikinti Gana neseniai paaiškėjo, kad imuninės sistemos ataką atremia vėžio ląstelės gaminami baltymai norepinefrinai . Tuo pačiu metu auglio išskiriamos molekulės pasinaudoja imuninės sistemos ląstelėmis ir išplinta į kitus organus.

Nauji mokslininkų atradimai verčia galvoti ir apie kitokius vaistus onkologinėms ligoms gydyti. Tokie vaistai turėtų izoliuoti vėžio ląstelių baltymus ir atverti kelią leukocitams, kurie sunaikintų auglį. Kitas būdas – paskatinti imuninę sistemą reaguoti agresyviau. Pirmasis būdas dar tik teorinis, bet antrasis jau mėginamas taikyti praktikoje. Beje , mokslininkai teigia , kad apie metus laiko patirto streso, bejėgiškumo ar netekties yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu.Taip pat dažniau vėžiu suserga našliai, išsiskyrę ar atskirti asmenys. Vėžiu sergantys pacientai, kurie užgniaužia savo neigiamas emocijas, turi mažiau vilčių išgyventi. Taigi ,galime daryti išvadą, kad neigiamos emocijos bei depresija skatina onkologinių ligų atsiradimą ir vysymąsi. [9]

 

PATARIMAI KAIP ĮVEIKTI STRESĄ

 

Atsipalaiduokite.

10 minučių pabūkite vienumoje. Užtraukite užuolaidas, patogiai įsitaisykite ant sofos ir lėtai suskaičiuokite iki dešimties.Padarykite nedidelę pauzę ir pamėginkite sukoncentruoti mintis ties kojomis. Maksimaliai atpalaiduokite pėdų ir blauzdų raumenis, įsiklausykite į kūno pojūčius. Kartu su visišku fiziniu atsipalaidavimu ateis ir dvasios ramybė

Užkrimskite riešutų

Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso. Pasak mokslininkų, vos ketvirtis arbatinio šaukštelio smulkintų graikinių riešutų per dieną jau po keleto savaičių jums leis pasijusti ramiau, atsipalaiduoti efektyviau. Barstykite jų ant pusryčių košės, berkite į kakavą, kepamų pyragų tešlą, salotas.

Išeikite pro duris

Vos pradėjus galvoti apie tai, kas kelia nerimą ir stresą, pamėginkite išeiti pro duris. Dar geriau – pro keletą durų. Šis triukas padeda pasąmonei apsiprasti su pojūčiu, kad neigiamas mintis palikote. Ėjimas pro duris siunčia smegenims informaciją, kad pakeitėte aplinką, žengiate į kažką naujo – taigi lengviau seksis ir niūrias mintis palikti anoje durų pusėje. Perėjus pro duris streso hormono kortizolio gamyba jau po penkių minučių ima slopti.

Suloškite “Kvailį”

Įrodyta, kad žaidimas kortomis padeda atsipalaiduoti. Stebint kokios kortos krinta ir mėginant atsiminti jų sekas pamirštami rūpesčiai. Tokia streso mažinimo priemonė savo efektu prilygsta fiziniams pratimams. Ir visai nesvarbu, ką lošiate: Pokerį, “Kvailį” ar dėliojate Pasjansą, svarbiausia – pasistenkite, kad laikas su bičiuliais praeitų smagiai.

Sulaikykite kvėpavimą

Tikriausiai esate pastebėje, kad patirdami stresą kvėpuojate paviršutiniškai ir greitai, įkvėpdami mažai deguonies ir iškvėpdami daug anglies dioksido. Kadangi anglies dioksido jūsų kraujo ląstelėse sumažėja, nervų sistema susipainioja, taigi įtampa tik auga. Kad sumažintumėte nervingumą, elkitės atvirkščiai: giliai įkvėpkite, tada sulaikykite kvėpavimą taip ilgai kaip galite nejausdami didelio diskomforto. Taip jūsų ląstelėse anglies dioksido kiekis grįš į pradinę normą ir turėtumėte perpus sumažinti savo nervingumą. Kitą kartą kad užbėgtumėte stresui už akių, pajutę pavojų išmokite kvėpuoti lėtai ir giliai.

Užkąskite duonos su česnaku

Gardus šviežios duonos ir česnako kvapų mišinys žaibiškai sumažina stresą net 39 procentais. Česnakuose esantys eteriniai aliejai stimuliuoja nervų sistemą, smegenys gauna signalą sumažinti streso hormono adrenalino gamybą. Kad rezultatas būtų geriausias, duoną ar bandelę su česnaku pakepinkite lėtai, nedideliame karštyje, kad kuo ilgiau jaustumėte aromatą.

Panirkite į poeziją

Eilėraščių skaitymas per 10 minučių gali nugramzdinti į relaksacijos būseną. Bet koks ritmiškas eilėraštis sureguliuoja kvėpavimą, leidžia sukoncentruoti mintis.

Paminkykite plastiliną

Specifinis jo kvapas primins vaikystę ir pažadins malonius prisiminimus. O stresas sumažės vos per 60 sekundžių. Bent jau taip žada mokslininkai. Neturite namuose plastilino? Tada uždekite obuolių kvapo aromatinę žvakę. Obuolių aromatas stimuliuoja hipokampą, smegenų sritį, kuri iššaukia vaikystės prisiminimus. .

Sustokite ir pauostykite žolės

Šviežiai nupjautos žolės kvapas, pasak mokslininkų, yra antras po šviežiai iškeptos duonos kvapo, kuris suteikia laimės ir saugumo jausmą. Jis nugali gėlių, vanilės, švaros kvapus. O jei tuo pat metu dar ir akis palepinsite žalios didelės pievos vaizdu, raminamasis efektas tik dar labiau sustiprės!

Užsikimškite ausis

Nenuostabu, kad esate pripratę ir prie pakankamai didelio foninio triukšmo. Vis dėlto jei pamėgintumėte apsieiti be jo bent 3 valandas per dieną, pasijustumėte ramesni. Todėl tiek laiko rekomenduojama praleisti su ausų kaištukais – kad negirdėtumėte namiškių įjungto televizoriaus, burzgiančios indaplovės, besisukančio skalbimo mašinos būgno ir kaimynų pašnekesio balkone.

Pakelkite akis į debesis

Žvilgsnis, nukreiptas į dangaus žydrynę, 82 procentams žmonių leidžia pasijausti ramesniems, atgauti energiją, pailsėti. Jei dangus apniukęs – galite to paties efekto pasiekti 2 minutes žvelgdami į horizontą, sukoncentravę žvilgsnį į toliausiai esančius objektus.

Kalbėkite.

Įvardykite savo jausmus, pasistenkite kuo tiksliau suformuluoti tai, ką išgyvenate: ko bijote, kas kelia didžiausią nerimą. Nesakykite „Aš nerimauju“. Sakykite: „Man neramu, kad išėjus prieš auditoriją kaip reikiant apsikvailinsiu, prarasiu amą ir visi juoksis“. Ištarus balsu savo nuogąstavimus bus lengviau apgalvoti ir išeitis iš susidariusios situacijos. Šiuo atveju: „Na ir kas? Juk prieš akis galiu pasidėti konspektą. Žvilgtelėsiu – ir viską prisiminsiu“.

Išsimaudykite vonioje su keletu lašų raminamojo poveikio eterinio aliejaus (levandų, rožių, geranijų).

Pamasažuokite. Atlikite sau lengvą taškinį masažą: raskite skausmingą tašą nosies pradžioje, ties antakių susikirtimo linija, ir paspaudykite jį keletą kartų.

Išsirėkite. Idealus variantas – išsirėkite kur nors miške, kur jūsų niekas neišgirs. Svarbiausia – kad plaučiai išsivalytų, o kartu su garsu išlėktų ir emocijų perteklius.

Žolelių arbata. Galite pasitelkti į pagalbą ir seniai išbandytas priemones – valerijono šaknies ir paprastosios sukatžolės nuovirą. Dar galite užsiplikyti 2 arbatinius šaukštelius smulkintos vaistinės šventagaršvės šaknies stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti, perkošti ir išgerti mažais gurkšneliais.[10]

 

 

 

 

IŠVADOS

 

Stresą sukeliantys įvykiai žmogų silpnina, tačiau streso stiprumas ir poveikis organizmui priklauso nuo asmens būdo ir jį supančios aplinkos .

Patys įvykiai nėra stresiniai, kol mes jų nesuvokiame kaip stresorių. Daug ką lemia asmenybės objektyvus situacijos vertinimas ir adaptacija .

Dažnai pasikartojantis ar ilgalaikis stresas gali sukelti įvairias ligas bei atsirasti polinkis narkotinėms medžiagoms, alkoholiui.

Atsparumas stresui daugeliu atveju priklauso nuo žmogaus požiūrio į gyvenimą ir į save patį (savivertės), sugebėjimo pažvelgti į nemalonias situacijas iš teigiamos pusės, priimant tai ne kaip atsitiktines bausmes, o kaip postūmį vystytis bei tobulėti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 411p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Weigand V., (1998). Moterų stresai. Alma Littera: Vilnius. 18p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 414p.

Myers D. G., (2008). Psichologija. Poligrafijos ir informatikos leidykla: Kaunas. 596p.

Miglė Francaitė. Virškinamąją sistemą gali išderinti stresas. Internetinė prieiga: [Žiūrėta 2015-11-10]

Gintaras Aleknonis. Vėžys ir stresas. Internetinė prieiga: http://www.balsas.lt [Žiūrėta 2015-11-10]

Penkiolika būdų kaip įveikti nuolatinį stresą. Internetinė prieiga: http://sveikas.lt [Žiūrėta 2015-11-10]