Paukščių rūšys

Turinys:Liepsnotoji pelėda;mormonas;didysis flamingas;kuoduotasis pingvinas;daugikalbis strazdas;grifinė višta;puošnioji fregata;rojaus paukščiai;kūjokas;šalmuotasis karuaras;gaidukas.

Liepsnotoji pelėdaBūrys: Pelėdiniai; Šeima: Liepsnotosios pelėdos; Rūšis: Tyto alba.Jos klausa puikiai išlavėjusi, todėl net visiškoje tamsoje ji atspėja aukos buvimo vietą.Kelios Europoje gyvenančios liepsnotosios pelėdos į veikė 10 000 km.Vystosi paukštiniu vystymosi būdu.Dydis: 33-39 cm.Svoris: 265-330 g.Laikosi pavieniui.Minta daugiausia graužikais – pelėmis, pelėnais, žiurkėmis, kirstukais, taip pat nedideliais paukščiais, šikšnosparniais, varlėmis, vabzdžiais.Skleidžia garsus primenančius slopų šnypštimą.Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie labai primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti. Snapas silpnokas, kojos ilgokos. Papilvė ryškiai balta. Nugarėlė, sparnai tamsiai geltoni.Gyvena apie 5-10 metų, bet maksimaliai jos yra išgyvenę iki 21 metų.Gyvena palei laukų pakraščius, šalia kelių, paupiuose ir aukštesnėmis žolėmis apaugusiuose miškų pakraščiuose. Ypač mėgsta gyventi kur yra ganyklos, laukai su nenupjautos žolės ruožais, Paplitusios visuose žemynuose, išskirus Antarktidą.Daugelyje šalių įrašytos į saugomų paukščių sąrašus.Ji yra Lietuvos raudonosios knygos sąraše.–MormonasIlgis: 30 cm.Svoris: patino 365 g, patelės 310-345 gŽiemą gyvena po vieną arba poromis, perėjimo metu – kolonijomis.Minta mažomis žuvelėmis ir jūros vėžiagyviais.Gyvena 10- 15 metų.Paplitę šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties salose. Daug laiko praleidžia atviroje jūroje. Pavasarį pakrantėje kasa urvus ant stačių, žole apaugusių šlaitų, karais rausia gilius tunelius tarp akmenų, uolų papėdėse.Paskelbtas nacionaliniu Islandijos paukščiu.Turi labai aukštą, smarkiai iš šonų suplotą snapą. Kūno forma panaši į pingviną. Tuoktuvių metu jo snapas tampa ypač įspūdingas ir išsiskiria iš kitų paukščių.

–Kuoduotasis pingvinas Ilgis: 55-65 cm.Svoris: 2,5-4,5 kg.Minta sepijomis, vėžiagyviais, žuvimis.Peri kolonijomis, medžioja didelėmis grupėmis.Gyvenimo trukmė 15-20 metų.Gyvena pietinėje Atlanto ir Indijos vandenyno dalyje, subarktinės juostos salose.Kuoduotojo pingvino kūnas aptakios formos, kresnas, nedidelis. Turi trumpas kojas kurios yra užpakalinėje kūno dalyje, todėl puikiai plaukia, o sausuma juda laikydamasis vertikaliai. Tris priekinius pirštus jungia plaukiamoji plėvė, tarnaujanti kaip vairas. Ant kiekvienos letenos po 4 pirštus su ilgais nagais.Nuo sušalino saugo storas poodinis riebalų sluoksnis.Didžiąją metų dalį pingvinai praleidžia jūroje. Sausumoje laikosi tik tada, kai šeriasi, poruojasi, peri kiaušinius ir augina jauniklius.Plaukdami gali išvystyti iki 40 km/h greitį –Kuoduotasis pingvinas Ilgis: 55-65 cm.Svoris: 2,5-4,5 kg.Minta sepijomis, vėžiagyviais, žuvimis.Peri kolonijomis, medžioja didelėmis grupėmis.Gyvenimo trukmė 15-20 metų.Gyvena pietinėje Atlanto ir Indijos vandenyno dalyje, subarktinės juostos salose.Kuoduotojo pingvino kūnas aptakios formos, kresnas, nedidelis. Turi trumpas kojas kurios yra užpakalinėje kūno dalyje, todėl puikiai plaukia, o sausuma juda laikydamasis vertikaliai. Tris priekinius pirštus jungia plaukiamoji plėvė, tarnaujanti kaip vairas. Ant kiekvienos letenos po 4 pirštus su ilgais nagais.Nuo sušalino saugo storas poodinis riebalų sluoksnis.Didžiąją metų dalį pingvinai praleidžia jūroje. Sausumoje laikosi tik tada, kai šeriasi, poruojasi, peri kiaušinius ir augina jauniklius.Plaukdami gali išvystyti iki 40 km/h greitį –Puošnioji fregataIgis: 95-112 cm.Svoris: iki 1,5 kg.Gyvena pulkais.Minta medūzomis, moliuskais, vėželiais, stipena, atima laimiki iš kitų paukščių.Lengvai gaudo iš vandens šokinėjančias žuvis.Paplitusios Galapagų ir Žaliojo kyšulio salose, Karibų jūroje, rytiniame Vidurio Amerikos krante, palei pietų Amerikos pakrantę. Lizdus suka iš šakų, plunksnų ir kaulų žemuose medžiuose, krūmuos, rečiau lizdenasi ant žemės.
Patino plunksnos juodos su metalo atspalviu, būdingas ryškiai raudonas gerklinis maišas.Patelė už patiną didesnė, ant krūtinės turi baltą juostą.Puošniųjų fregatų patinai yra visiškai juodi, su skaisčiai raudonu gūžiu, kuris poravimosi sezono metu išpučiamas kaip balionas. Didelė šių paukščių kolonija poruojasi ir suka lizdus Šiaurės Simoro saloje. –Rojaus paukščiaiIlgis:kartu su uodega 15-120 cmVieniši, gyvena miškuose.Minta vaisiais, lapais, pumpurais, žiedais, bestuburiais, smulkiais žinduoliais.Paplitę Naujojoje Gvinėjoje, Molukų, Aru salose, Australijos Keip Jorko pusiasalyje.Tai vieni iš įspūdingiausių paukščių. Šios šeimos patinai pasižymi ypač gražiomis ir margomis plunksnomis, kurios demonstruojamos per vestuvinius ritualus. Kai kurių beveik visos plunksnos juodos, tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvomis. Kiti yra puikios mėlynos, raudonos ar geltonos spalvos. Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos, keistų formų plunksnos. Patelių plunksnos yra neryškios, rusvos spalvos.

Prieš 500 metų pirmą kartą pamatę šių paukščių plunksnas europiečiai pamanė, kad jos atgabentos iš rojaus. Iš to ir kilo šių paukščių pavadinimas.Šios šeimos paukščiai nevienodo dydžio, ypač skiriasi uodegos ilgis. Vienų rūšių snapas trumpas ir tiesus, kitų ilgas ir lenktas. Daugumos sparnai apvalūs, kojos ir pėdos stiprios.

Balsai labai įvairūs – nuo švelnių ištęstų šūksnių iki triukšmingų sprogstančių garsų, panašių į šautuvo šūvį.

Lizdą suka medžio išsišakojime dažniausiai iš lapų, paparčių, įvairių šakelių.Yra apie 46 rūšys, daugumai gresia visiškas išnykimas.–KūjokasKūno ilgis: 35-40 cm.Kojų ilgis: 18 cm.Svoris 170-200g.Gyvena nedidelėmis kolonijomis. Minta vabzdžiais ir lervomis.Skleidžia garsus primenančius šaižų „tiu-ji“ ir slopų karksėjimą.Gyvenimo trukmė 12 metųKojos palyginti su kūnu yra beveik ilgiausios iš visų paukščių (antras po flamingo).

Patino juodų sparnų apatinės plunksnos baltos. Pavasarį ir vasarą baltą paukščio galvą puošia juoda „kepuraitė“. Kojos neproporcingai ilgos, ryškios. Snapas ilgas, juodas ir tiesus.Patelės visos spalvos blankesnės už patino.Daugiausia laiko praleidžia vandenyje.Mėgsta negilius užutekius ir vengia tų jūros pakrančių, kur dažni ir stiprūs potvyniai.Moka plaukti.Paplitę Europos pietuose, Kinijoje, Indijoje ir Centrinėje Afrikoje. –Šalmuotasis kazuaras arba Australijos strutisAukštis: iki 150 cm. Patelė stambesnė už patiną.Svoris: 45-80 kg. Patelė sunkesnėLaikosi po vieną arba poromis.Minta vaisiais, sėklomis, uogomis, vabzdžiais, ir bestuburiais.Skleidžia garsus panašius į „čiung-čiung“.Gyvena iki 50 metų.Paplitę Naujosios Gvinėjos, Keipjorko pusiasalio Šiaurės Kvinslande (Australijoje) ir Aru bei Seramo salų džiunglėse.Labai reti paukščiai. Manoma, jog dabar gyvena tik apie 1500 sparnuočių.Plunksnos panašios į plaukus, juodos, blizgančios. Iki 4 metų paukščių plunksnos būna pilkos. Sparnai neišsivystę. Negali skraidyti.Ant galvos turi raginę skiauterę, panašią į šalmą. Manoma, kad juo iš žemės išsikapsto maisto.Labai baigštūs Garsėja agresyviu ir ūmiu būdu. Ant kiekvienos kojos po 3 pirštus.GaidukasIlgis: patinėlio 26-30 cm Patelės 20-24cm.Svoris: patinėlio 130-230 g,Patelės 70-150 g.Gyvena būriais, veiklūs dieną, poruojasi su keliomis patelėmis.Minta vandeniniais vabzdžiais, moliuskais, sraigėmis, sėklomis.Gyvenimo trukmė iki 11 metų.Gaidukai peri teritorijoje, esančioje nuo Europos šiaurės iki rytinės Sibiro dalies. Dauguma žiemoja Afrikoje į pietus nuo Sacharos.Vasarą patinėliams užauga ant galvos plunksnų kuokštai ir didžiulė „apykaklė“ ant kaklo. Kiekvieno patinėlio plunksnų spalva skirtinga, gali būti baltos, rusvos, rausvos, rudos, violetinės ir žalios. Paukščiai gali pakelti ir nuleisti gražiąsias plunksnas. Žiemos pradžioje puošnus apdaras pakeičiamas kuklesniu. Ir patelės, ir patinėliai ant ilgų sparnų turi batas siauras juosteles ir baltas žymes ant uodegų. Galva nedidelė, besilaikanti ant ilgo kaklo.
Patelė marga, jos plunksnos visus metus išlieka pilkai rudos.–Didysis flamingasAukštis: 125-15 cmSvoris:3 kg. Minta smulkiais bestuburiais, vabzdžiais, varliagyviais, moliuskais ir kirmėlėmis. Didieji flamingai maitinasi ir vabzdžių lervomis, kurių per dieną sulesa daugiau kaip 50 tūkstančių.Skleidžia kimius garsus, jie panašūs į žąsų gagenimą.Laisvėje išgyvena apie 20 metų, o nelaisvėje iki 50 metų.Paplitę pietų Europoje, Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, Afrikoje, Antilų ir Galapagų salose.Įsikuria negiliose seklumose, sūraus vandens pripildytose įlankose. Lizdus įrengia didelių užpelkėjusių ežerų pakrantėse. Dauguma gyvena sėsliai, savo buveines palieka ištikus stichinei nelaimei.Skraido netvarkingais būriais, išsidėstę trikampiu arba vienas paskui kitą.Plunksnos purpuriškai baltos, sparnuose raudonos, vairuojamosios plunksnos juodos. Snapas pilkas, galiukas juodas. Kojos ilgos.–Daugiakalbis strazdasIlgis: 23-28 cm.Laikosi pavieniui, tuoktuvių metu – poromis.Minta vabzdžiais ir vaisiais.Paukštis mėgdžioja visus įmanomus garsus nuo kitų pukščių balsų iki automobilio skleidžiamų garsų ir žmogaus balso.Daugiausia gieda mėnesėtomis dienomis. Jo atliekama svetima melodija visiškai atitinka originalą.Paplitę JAV, Meksikoje, Vest Indijoje.Gyvena miškuose, dykynėse, miesto parkuose ir soduose.Šis paukštis net 5 JAV valstijose paskelbtas nacionaliniu paukščiu.Savo teritoriją ženklina giesmėmis.Turi ilgas kojas ir uodegą. Viršutinė dalis yra pilkos spalvos, o apatinė dalis yra baltos arba balkšvos pilkos spalvos.–Grifinė vištaIlgis:46-62 cm.Svoris: 1,1-1,6 kg.Draugiškos, gyvena sausumoje.Minta augalų dalimis, vaisiais, vabzdžiais, vorais, sraigėmis.Gali virškinti kietas augalo dalis.Ieškodamos sėklų žarsto smėlį. Turi labai storą snapą kuriuo iš žemės traukia vabzdžius ir kitus bestuburius.Joms nereikia daug vandens, nes pakankamai drėgmės gauna su maistu.Jos neleidžia jokių garsų.Gerai prisitaikė pusdykumių krūmynuose. Ji gyvena upių dalijamų kalnų rajonuose.
Plunksnos blizgios, šviesiai violetinės, juodos ir baltos spalvos.

Naudota literatūra:„Gyvunijos pasaulyje“