Klimato kaita

KLIMATO KAITA

Mūsų planetos klimatas keičiasi nuo pat Žemės susikūrimo. Prieš atsirandant žmonėms, klimato kaitą įtakojo pati planeta ir jos natūralūs geologiniai procesai: planetos orbitos parametrų kaita, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoniniai plokščių dreifai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, Saulės aktyvumo ciklai. Maždaug iki pramonės perversmo, mūsų planetoje nebuvo pastebima katastrofiškai didelių klimato pokyčių. Per paskutinius 200 metų užfiksuoti klimato kaitos duomenys rodo aiškius pasikeitimus būtų planetoje ir pagrindinė šių pokyčių priežastis jau nebe žemėje vykstantys procesai, o žmonių veikla. Nuo industrializacijos pradžios žmogus pradėjo keisti klimatą išleisdamas vis daugiau kenksmingų dujų, kurių kilmės šaltinis yra pramonė, transportas ir žemės ūkis. Šitaip keisdamas atmosferos cheminę sudėtį žmogus stiprina šiltnamio efektą, dėl kurio klimatas ir keičiasi, t.y. šiltėja. Susikaupusios antropogeninės kilmės dujos praleidžia Saulės spindulius krentančius į žemę, tačiau sulaiko šilumą, kuri sklinda nuo žemės paviršiaus, to pasekoje susikaupusi šiluma kelia planetos paviršiau temperatūrą. Šiuo metų augant mūsų poreikiams, augant pramonei ir transporto srautams klimato šiltėjimas įgavo neregėtą pagreitį. Padarinius galime jausti jau dabar. Nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad klimato kaita yra sparčiai vykstantis procesas, vis dar yra nemaža dalis žmonių neigiančių šį faktą ir netikinčių moksliniais įrodymais. Didžioji žmonijos ekonomikos dalis yra paremta iškastiniu kuru, kuris šiuo metu ir yra pagrindinė klimato šiltėjimo priežastis, todėl šią pramonės šaką valdančios galingos įmonės investuoja didelius pinigus į akivaizdžios problemos neigimą. Pagrindinės klimato kaitos priežastys yra didelis CO2 kiekis atmosferoje, miškų kirtimas, vandenynų tarša. Šios problemos sukelia begalę pasekmių, kurios ir pateikia mums nenuginčijamus įrodymus, kad klimatas keičiasi.

Pagrindinis žmogaus sukurtas šiltnamio efektą sukeliantis dujų šaltinis yra iškastinio kuro deginimas ir naudojimas pramonėje. Anglies dvideginis, kuris daugiausia ir lemia klimato šiltėjimą, nespėja natūraliai suskilti atmosferoje, todėl jo koncentracija sparčiai didėja. Didžioji dalis pasaulio valstybių vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro, jis naudojamas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir t.t. Šiuo metu Kinija yra laikoma valstybe, kuri labiausiai teršia aplinką, išmesdama į orą kenksmingas dujas. Jos ne tik stiprina šiltnamio efektą, tačiau daro didelę žalą žmogaus organizmui ir sveikatai. Dėl intensyvios pramonės ir toksinių atliekų trečdalis tekančio vandens telkinių Kinijoje yra užteršti ir netinkami tiesiogiai naudoti. . Pasaulio Banko 2007 metais išleistoje ataskaitoje teigiama, jog dėl vandens ir oro užterštumo Kinijoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 760 000 žmonių, o valstybė dėl to praranda apie 5,8 % BVP. Šiuo metu Kinija turi nemažą aplinkosaugos įstatymų bei kitų teisinių reikalavimų bazę ir vis labiau vysto jų įgyvendinimu besirūpinančių institucijų plėtrą. Šalis yra pasirašiusi daugiau nei 60 tarptautinių aplinkosaugos sutarčių, o ekologiniai klausimai aktyviai keliami aukščiausiuose valdžios sluoksniuose bei aptarinėjami žiniasklaidoje (Aplinkosauga Kinijoje). Nors šalis aktyviau pradeda naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir palaipsniui atsisako iškastinio kuro, visos šalies oro teršimo mastai vis dar yra labai aukšti. Jeigu nebus imtasi didesnių pokyčių iki 2100 metų bendra planetos temperatūra gali pakilti net iki +4 laipsnių pagal Celsijų, o tai turėtų labai pražūtingų pasekmių.

Oro temperatūros kilimas didžiausią įtaką daro pasaulio ledynams. Per paskutinį šimtmetį dauguma ledynų traukiasi, beveik neabejojama, kad tai – bendro klimato šiltėjimo padarinys. Tirpdamas ledas patamsėja, todėl atspindi mažiau saulės spindulių, jie yra sugeriami ir dar labiau paspartina ledynų tirpimą. Jeigu ledynų tirpimo mastas nesumažės arba netgi padidės, spėjama jog iki 2040 metų bus galima perplaukti Arkties vandenyną, o Grenlandijos iš vis nebeliks. 80proc saulės spindulių kurie tenka ledynų masyvams yra atspindima, jeigu jų nebeliks, visus saulės spindulius sugers pasaulinis vandenynas, todėl jo temperatūra gerokai išaugs, to padariniai būtų katastrofiški. Padidės sausros ir potvyniai, pasikeis vėjų kryptis, atsiras neįprasti reiškiniai vietose, kuriuose jie niekada nebuvo užfiksuoti. Ištirpus Grenlandijos ledo skydui, okeanų vandens lygis pakiltų apie 7,5m, didžiausi pasaulio miestai atsidurtų po vandeniu. Būtų lemta išnykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai, Melburnui, Tokijui. Kiekvienas žemynas prarastų ištisas teritorijas, todėl gyventojams reikėtų ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Prasidėtų karai dėl vietos, teritorijų,  geriamojo vandens, padaugėtų pabėgėlių ir jų sukeliamų problemų. Staigus klimato šiltėjimas daro didžiulę įtaką ir jau esamiems vandens turtams. Dėl ledynų tirpsmo pasaulio vandens druskingumas mažėja, dėl to kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys nyksta. Šiuo metu didžiausią grėsmė patiria koraliniai rifai, kurie mums gamina didžiulį kiekį deguonies ir sugeria trečdalį CO2. Šiltėjantis vanduo sparčiai naikina koralus visame pasaulyje. Nuo pernelyg šilto vandens koralai blunka. 1998 ir 2004 m. dėl El Ninjo poveikio pakilus tropinių vandenų temperatūrai, koralai daug kur išbluko arba net žuvo. Koralai išblunka dėl to, kad nuo šiluminio šoko polipai išstumia į paviršių zooksanteles, kurios pablykšta arba tampa visai baltos. Greta temperatūros didėjimo nurodomos ir kitos rifų blukimo priežastys – badavimas dėl zooplanktono trūkumo; radiacijos padidėjimas; cheminės vandens sudėties pokyčiai, patogeninės bakterijos (Koralinis rifas). Mažėjant rifams ir jų gaminamam deguoniui klimato šiltėjimas taip pat spartėja.

Pasaulyje yra trys dideli tropinių miškų masyvai: Amazonės miškai Pietų Amerikoje, Kongo miškai vidurio Afrikoje ir tropiniai miškai Indonezijoje. Šie miškų masyvai pagaminą didžiąją dalį planetos deguonies ir sunaudoja CO2. Visi tropiniai miškų masyvai susiduria su opia naikinimo problema. Miškai kertami dėl daugybės priežasčių, medienos poreikio, urbanizacijos didėjimo, derlingų  plotų žemės ūkiui didinimui. Pastaroji yra opiausia Indonezijoje, kur 80proc miškų yra sunaikinta palmių plantacijoms didinti. Miškai yra sąmoningai deginami, kad sukurtų laisvos žemės plantacijoms. Palmių aliejus yra pigus ir šiandieniniame pasaulyje naudojamas beveik visuose namuose. Iš jo plačiai gaminama kosmetika, gaminamas maistas, jis naudojamas pramonėje ir t.t. Tokiais mastais naikinant miškus mes patys padidiname CO2 kiekį atmosferoje ir prisidedame prie klimato šiltėjimo.

Daugelis mokslininkų jau nebeneigia klimato kaitos problemos, ji yra viešai skleidžiama ir bandoma į tai atkreipti dėmesį. Peržvelgus oro taršos priežastis matome,jog iškastinis kuras ir jo deginimas labiausiai kenkia atmosferai ir mums patiems, todėl pasaulis raginamas pereiti prie atsinaujinančios energijos, nors tai vyksta ir lėtais tempais, tačiau pokytis yra daromas. Ledynai tirpsta neregėtais mastais ir netolimoje ateityje pakilus vandens lygiui ne tik prarasime savo namus, bet ir susidursime su vandens karų ir kitomis problemomis. Grenlandijos gali nebelikti ir tai atsilieptų katastrofiškais klimato pokyčiais ir padariniais. CO2 kiekio didėjimas pasaulyje dėl spartaus miškų kirtimo ir koralinių rifų naikinimo didina šiltnamio efektą, o jis yra pagrindinis rodiklis klimato šiltėjime. Visi šie rodikliai nenuginčijami ir yra neatsakingos žmonių veiklos pasekmės, jeigu nesiimsime atitinkamų veiksmų klimato šiltėjimui stabdyti,  vėliau gali būti ir per vėlu.

NAUDOTA LITERATŪRA

Klimato kaita http://www.meteo.lt/lt/klimato-kaita   [Žiūrėta: 2017-05-22]

Klimato kaitos švelninimas https://www.eea.europa.eu/lt/themes/climate/intro [Žiūrėta: 2017-05-22]

Aplinkosauga Kinijoje https://lt.wikipedia.org/wiki/Aplinkosauga_Kinijoje [Žiūrėta: 2017-05-22]

Koralinis rifas https://lt.wikipedia.org/wiki/Koralinis_rifas [Žiūrėta: 2017-05-23]

Ice Cap Melting Facts http://www.theworldcounts.com/stories/Ice-Cap-Melting-Facts [Žiūrėta: 2017-05-23]

Before the Flood rež. Fisher Stevens (2016)