FINASINĖJE APSKAITOJE NAUDOJAMO ATSARGŲ ĮKAINOJIMO METODO TAIKYMO PELNO MOKESČIUI APSKAIČIUOTI TVARKA
Buhalterineapskaita-atsargu metodas FIFO
TURINYS
Įvadas 3
Temos išdėstymas 4 -11
Praktinė užduotis 12
Literatūra 13
2
ĮVADAS
Atsargos yra turtas,laikomas parduoti, įprastoje verslo veikloje, gaminamasapardavimui ar esantis žaliavų ir medžiagųpavidalo, kurios bus suvartotos gamybos procese arba teikiantpaslaugas.
Atsargos apima prekes, įsigytas ir laikomasperparduoti, žemę ar kitą nuosavybę, skirtąperparduoti. Atsargos taip pat gali apimti įmonės pagamintąprodukciją arba nebaigtą įmonės gaminamąprodukciją, įskaitant žaliavas ir kitokias medžiagas,naudojamas gamybos procese. Paprastai atsargos įvertinamos vienuiš labiausiai paplitusių keturių metodų, kuriųkiekvienas pagrįstas skirtinga sutartine kainos judėjimonuostata: 1) konkrečių kainų metodas; 2) FIFO metodas;3) LIFO metodas; 4) vidutinių kainų metodas.
Atsargų įkainojimo metodai visada turibūti pasirenkami taip, kad jų kainų srautai atitiktųrealų pačių atsargųjudėjimą. Tačiau parenkant atsargų įvertinimobūdą reikia atsižvelgti ne tik į tų atsargųfizinį judėjimą, bet ir į universalaus matovieneto – pinigų, taip pat ir prekių kainų,kitimus. Atsargų įvertinimo metodo pasirinkimą lemiajo įtaka balansui, pelno (nuostolio) ataskaitai, mokėtiniemsmokesčiams, ir valdytojų primtiems sprendimams.
Taikant FIFO būdą,daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamosatsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – taireiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvovėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdąrekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti,kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
Tikslas: parodytiapskaitoje tikslų atsargų judėjimą.
Uždaviniai:1)tiksliai įvertinti įmonės sandėliuose esančiasatsargas;
2)sugebėti pasirinkti atsargų įvertinimo metodą
3
ATSARGŲAPSKAITA
Atsargomis laikomos visos įmonės turimosmaterialinės vertybės, kurias ji įsigijo perparduotiarba sunaudoti gamindama prekes ar užtikrindama normalųįmonės darbą.
Atsargos–trumpalaikis turtas(žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba,pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti),kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti pervienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
Prekybos įmonių atsargas paprastaisudaro perparduoti skirtos prekės, vyniojamasis popierius,maišeliai, įvairios nenaudotos kaceliarinės prekės,elektros lemputės ir kita. Gamybinėse įmonėse, beminėtų rūšių, atsargomis laikomos žaliovosir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, jau pagaminta bei darnebaigta gaminti produkcija, įrengimų atsarginėsdalys, degalai ir kita.
Atsargos savo įvairove dažniausiaipralenkia visas kitas įmonės turto rūšis, todėljų apskaitai ir reikia skirti daugiausiai laiko bei pasatngų.Tačiau ne visada detalią ir brangiai kainuojančiąapskaitą tvarkyti yra ekonomiškai naudinga. Todėlįmonė, įvertinusi savo poreikius ir finansinesgalimybes, kiekvienai atsargų rūšiaiturėtų pasirinkti geriausiai tinkamą apskaitos metodą.
Galimi du atsargų apskaitos būdai:
1) nuolat apskaitomų atsargų būdas,
2) periodiškai apskaitomų atsargų būdas.
Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą,apskaitos knygose fiksuojamas kiekvienas atsargų įsigijimo(pasigaminimo) ir pardavimo (sunaudojimo) faktas.
Atsargas apskaitant periodiškai, apskaitoje žymimas tikatsargų įsigijimas, o jų parduota ar sunaudota dalisnustatoma suskaičiavus atsargas laikotarpio pabaigoje ir gautąskaičių atėmus iš laikotarpio pradžiojebuvusių ir per laikotarpį naujai įsigytų atsargųsumos:
Atsargų likutis Pirkimai Atsargų likutis Parduotųprekių
Laikotarpio pradžioje + (žinomi) – laikotarpio pabaigoje = savikaina
(žinomas) (apskaičiuotas) reikia apskaičiuoti
ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE
Kad įmonė galėtų veikti, reikia turėtiatsargų. Atsargomis laikomis įmonės žiniojeesančios materialinės vertybės, kurias ji tikisiperduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėseišskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:
4
Žaliavos;
Komplektavimo gaminiai;
Nebaigta gamyba;
Pagaminta produkcija;
Prekės, skirtos perparduoti.
Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbtijas į gatavą produkciją. Gamybos ciklo metu finansinėsapskaitos požiūriu žaliavos pereina 3 stadijas.Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šiasžaliavas į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą,jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Iki galo nebaigiantgamybos susidaro nebaigtos gamybos likučiai. Visi šielikučiai parodomi balanso trumpalaikio turto skyriujeV-Trumpalaikis turtas.
ATSARGŲĮVERTINIMAS
Registruojantatsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, osudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo(pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte,atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.
ATSARGŲĮSIGIJIMO SAVIKAINA
Atsargųįsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguotaatlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidųsumomis. Pirkimo kainos koregavimai, atlikti po atsargų
užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargųnukainojimais ir nuolaidomis, apskaitoje parodomi taip:
jeigu atsargosparduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina,mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma;
jeiguatsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimosavikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma,tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padarytineįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingaineiškraipytų finansinės atskaitomybės,koreguojama parduotų prekių savikaina.
Nustatant atsargųįsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi supirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrustuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimonaudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimuišlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitosišlaidos
5
gali būtipripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patįlaikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
Į atsargųįsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtaspridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuosatvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jopripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomisreikšmingai iškraipytų įmonės veiklosrezultatus.
Atsargos,įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamospirkimodienągaliojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinėsvaliutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu.
Kaiatsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimosavikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomikiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeniniųkainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėjeprekybojevertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų,kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargųsavikaina nustatoma iš atsargų likučių,įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį,kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinįkiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.
ATSARGŲ(PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA
Pagamintų perataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainąsudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Tiesioginėsgamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymiųsąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai.Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomospagrindinių žaliavų (medžiagų),komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darboužmokesčio išlaidos.
Pagrindiniųžaliavų (medžiagų) išlaidos apimaprodukcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) arkomplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjįprodukcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtįir be žymių sąnaudų gali būti priskirtikonkretiems gaminiams ar jų grupėms.
Tiesioginio darboužmokesčio išlaidos apima darbuotojų,tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimųbei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymiųsąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams arjų grupėms.
Netiesioginėsgamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamybasusijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų(medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio,nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kuriųneįmanoma be žymių sąnaudų priskirtikonkretiems gaminiams ar jų grupėms.
Pagalbiniųžaliavų (medžiagų) išlaidos apimaprodukcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas),kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtįtiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio
6
sudedamojidalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būtipriskirtos prie pagrindinių.
Netiesioginio darboužmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijosgamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygasgamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimoįmokų sumas.
Kitos netiesioginėsgamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšyssu gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas.Apskaitoje jos pripažįstamos taikant paskirstymo būdus.
Konkrečiųgamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms arnetiesioginėms bei netiesioginių gamybos išlaidųpaskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama įgamybos specifiką. Apie tai, kokios išlaidų grupėsįtraukiamos į gaminamos produkcijos savikainą, turibūti atskleista aiškinamojo rašto bendrosiosepastabose.
Gamybos procesągali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau nei vienas gaminys(pavyzdžiui, kai gaminami sudėtiniai gaminiai arba vienasiš gaminių yra pagrindinis, o kitas – šalutinis).Kai išlaidos kiekvienam gaminiui negali būti nustatytosatskirai, jos turi būti racionaliai ir tinkamai paskirstomos.Išlaidų paskirstymas gali būti atliekamas remiantis,pavyzdžiui, galima kiekvieno gaminio pardavimo kaina tiek tamegamybos proceso etape, kuriame gaminiai tampa atskiri, tiek gamybaipasibaigus.
Jei gaminantprodukciją atsiranda atliekų ar kitų šalutiniųproduktų, kurių vertė nereikšminga, tačiau
juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimorealizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindiniogaminio savikainos.
Kai atsargų(produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitiniulaikotarpiu traukti į apskaitą faktine pasigaminimosavikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomikiti įvertinimo būdai, pavyzdžiui, normatyvinėssavikainos būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu gaunamiskaičiavimai yra artimi savikainai. Taikant šį būdą,įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų,darbo, įrengimų našumo ir pajėgumųnaudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vienetosavikaina. Ji yra reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia,keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas.
Kai atsargų(produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniulaikotarpiu įtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimosavikaina, ypač mažos gamybos apimties laikotarpiais(palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslosąlygomis) dalis netiesioginių gamybos išlaidųnepriskiriamos pagamintų atsargų savikainai, o yra iškarto pripažįstamos veiklos sąnaudomis. Tai daromatam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikainareikšmingai nesiskirtų.
Neatsižvelgiantį tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti,finansinėje atskaitomybėje atsargų (produkcijos)likučiai įvertinami faktine savikaina arba grynąjagalimo realizavimo verte.
7
GRYNOJIGALIMO REALIZAVIMO VERTĖ
Atsargųsavikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnėuž jų grynąją galimo realizavimo vertę,jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš daliespaseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintosgamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Atsargųnukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamastam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos,kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šįturtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.
Atsargos paprastainukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagalkiekvieną atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais galibūti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargųvienetus (pavyzdžiui, kai tai pačiai gaminių grupeipriklausantys panašios paskirties ar naudojimo atsargųvienetai yra pagaminti ir pateikiami į rinką toje pačiojegeografinėje zonoje ir atskirai juos įvertinti praktiškaineįmanoma). Atsargos negali būti nukainojamos tokiomisgrupėmis kaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arbavisos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakaiar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.
Grynoji galimorealizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais,kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos.Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, įvertinamiir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susiję suįvykiais, kurie vyksta pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ikifinansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinaataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas.
Nustatant grynąjągalimo realizavimo vertę, reikia atsižvelgti į tikslą,dėl kurio atsargos laikomos. Pavyzdžiui, atsargų,laikomų pardavimo ar paslaugų sutartims vykdyti, grynojigalimo realizavimo vertė pagrįsta sutartine kaina, numatytapasirašytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatytimažesni atsargų kiekiai, perviršio grynoji galimorealizavimo vertė nustatoma remiantis vidutine pardavimo kainaarba palyginamąja rinkos kaina.
Žaliavos irkitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti, negali būtinukainojamos žemiau negu jų savikaina, jeigu produkciją,kurią gaminant jos naudojamos, tikimasi parduoti užsavikainą ar didesne kaina, nebent įmonė turi didelįperteklinį šių žaliavų ar kitųmedžiagų kiekį, palyginti su reikiamu įprastinėmisįmonės veiklos sąlygomis.
Tuo atveju, kaižaliavų kainų kritimas parodo, kad iš jųpagamintos produkcijos savikaina viršys grynąjągalimo realizavimo vertę (pavyzdžiui, kai mažėjapaklausa tiek konkrečiai pagamintai produkcijai, tiek žaliavoms,naudojamoms jos gamyboje), žaliavos nukainojamos iki grynosiosgalimo realizavimo vertės. Tokiomis aplinkybėmistiksliausias grynosios galimo realizavimo vertės matas gali būtivertė, už kurią galima įsigyti tokias patžaliavas.
8
Kai pasikeičiaaplinkybės, dėl kurių atsargos turėjo būtinukainotos žemiau negu savikaina, nukainojimo suma atstatomataip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi atsargųįsigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajaigalimo realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri išjų mažesnė. Tačiau atstatytoji atsargų vertėnegali būti didesnė už atsargų įsigijimo(pasigaminimo) savikainą.
Visų atsargųnukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visiatsargų nuostoliai turi būti pripažįstami tolaikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir (ar) susidarėnuostoliai, veiklos sąnaudomis.
Bet kokio atsargųnukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimorealizavimo vertės augimo, suma turi būti mažinamos to
laikotarpio veiklos sąnaudos.
Atsargos, kuriųgrynoji galimo realizavimo vertė nustatyta užsieniovaliuta, turi būti parodytos taikant grynosios galimorealizavimo vertės nustatymo metu galiojantį oficialųvaliutos keitimo kursą ar santykį.
PASLAUGŲTEIKĖJO ATSARGŲ SAVIKAINA
Jeigu pagal įmonėsveiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjaigali kaupti su paslaugų teikimu susijusias išlaidasatsargose. Paslaugų teikėjo atsargų savikainądažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugųteikimu susijusios išlaidos bei joms priskiriamosnetiesioginės išlaidos.
ATSARGŲĮKAINOJIMO BŪDAI
Apskaičiuodamasunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą,įmonė gali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą,kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos arpagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kadpirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintosatsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio, konkrečiųkainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus,atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėjebei kitas sąlygas.
Taikant FIFO būdą,daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamosatsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – taireiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvovėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdąrekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti,kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
LIFO būdasgali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiaiparduodamos arba sunaudojamos vėliausiai įsigytos arpagamintos atsargos, – tai reiškia, kad laikotarpiopabaigoje liekančios atsargos
9
yrapirmiausiai įsigytos ar pagamintos.
Jeigu atsargossumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos arpagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikantsvertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą,atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetųlaikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytųar pagamintų panašių atsargų vienetų kainųsvertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamasperiodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargųpartiją (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje,atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).
Konkrečiamtikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų,prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būtinustatoma taikant konkrečių kainų būdą.Taikant šį būdą, konkretūs atsargųvienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečiųkainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektamsskirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daugatsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiamivieni kitais.
ATSARGŲĮVERTINIMO METODAS PAGAL PASKUTINIŲ PIRKIMŲ KAINAS(FIFO)
Šismetodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekėsper ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos),o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kadanksčiausiai pirktų prekių kainos priskiriamospirmiausia parduotų prekių savikainai (FIFO, angl.first-in,first-out,liet. pirmasį, primas iš).Iš to matyti,kad ataskaitinio lakotarpio pabaigoje likusiųprekių savikainai priskiriamos paskutinių pirkimųkainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiaipirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos)anksčiausiai. Taigi šių (anksčiausiai pirktų)atsargų (todėl ir jų kainų) ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiainebelieka. Šis metodas gali būti taikomas daugelyjeskirtingų įmonių, nes dažniausiai pirmiausiaparduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nupirktos atsargos.FIFO metodas labiausiai tinka balansui sudaryti, nes likusiosneparduotos prekės įvertinamos artimiausiomis balansosudarymo momentu esančioms kainoms, todėl parodama realesnėįmonės turto būklė.
Šiamepavyzdyje pritaikius FIFO metodą, prekių likutis mėnesiopabaigoje būtų įvertintas342 Lt, o parduotų prekių savikaina – 248 Lt:
20X3m.gegužės 31 d. prekių atsargos ir per kovo mėnesįparduotų prekių savikaina (FIFO periodiškai apskaitomų atsargų metodas)
Prekiųatsargos gegužės mėnesio pabaigoje:
80 vnt. po 1,15 Ltiš gegužės 15 d. pirkimo 92Lt
100 vnt. po 1,20 Ltiš gegužės 29 d. pirkimo 120 Lt
10
130vnt. po 1,00Lt iš gegužės 7 d. pirkimo 130 Lt
Likučiogegužės 31 d. vertė (310 vnt.) 342 Lt
20X3m. gegužės mėnesį parduoti skirtų prekiųsavikaina 590 Lt
Atimama: atsargųlikutis mėnesio pabaigoje 342 Lt
Permėnesį parduotų prekių savikaina 248 Lt
FIFO metodas gerastodėl, kad juo gana tiksliai įvertinamos įmonėssandėliuose esančios atsargos. Kadangi šiuo atvejudaroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos (ar sunaudojamos)anksčiausiai pirktos prekės, vadinasi, atsargose liekavėliausiomis kainomis įvertintos atsargos.
FIFO METODOPRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI
Svarbiausiasšio metodo pranašumas yra tas, kad jis susieja fiziškai(tikrovėje) parduotų prekių įsigijimo savikainą
su pajamomis, gautomis pardavus šias prekes, todėlapskritai FIFO atsargų apskaitos metodas dažniausiaileidžia tiksliai parodyti apskaitoje atsargų judėjimą.
Kitaslabai svarbus FIFO metodo taikymo argumentas – balanse matytitikslus atsargų likučio įkainojimas. FIFO metodulaikotarpio pabaigoje likusias prekių atsargas galima įvertintipaskutinių pirkimų kainomis, t.y. artimiausiomisatskaitomybės sudarymo momentu esančioms kainoms. Dėlto balansas geriau ir tiksliau rodo įmonės būklęataskaitinio laikotarpio pabaigoje(per balanso sudarymą). LIFO ir vidutinės kainos metodaisįvertintų atsargų savikaina balanse daugiau iškreipta,ypač kai atsargos įkainojamos LIFO metodu – visadapirmiausia nurašant vėliausiai pirktas atsargas.
Daugįmonių renkasi FIFO atsargų įvertinimo metodą,kad finansinėje atskaitomybėje galėtų parodytikuo didesnį uždirbtą pelną, kuris svarbus įmonėsakcininkams, kreditoriams ir visiems, kas domisi įmonėsveiklos rezultatais. FIFO metodu atspindėjus atsargas, pelno(nuostolio) ataskaitoje išvedamas optimistiškas veiklosrezultatas. Tačiau nuo didesnio pelno įmonė turimokėti ir didesnius mokesčius valdžiai. Jeigu jiemokami nuo tikrai uždirbto pelno (šiuoatveju jeigu atsargos tikrai juda FIFO metodu), kiekvienasverslininkas tai turi priimti kaip normalias valdžios nustatytastaisykles.
11
PRAKTINĖUŽDUOTIS
Duomenys apieatsargų pirkimus ir pardavimus
20X3m. vasario mėnesį (fifonuolat apskaitomų atsargų metodas)
|
Data
20X3 m.
|
Pirkimai
|
Pardavimai
|
Atsargų likutis
|
||||||
|
kiekis
|
kaina
|
suma
|
kiekis
|
kaina
|
suma
|
kiekis
|
kaina
|
suma
|
|
|
02 01
|
|
|
|
|
|
|
8
|
105
|
840
|
|
02 10
|
|
|
|
3
|
105
|
315
|
5
|
105
|
525
|
|
02 12
|
6
|
112
|
672
|
|
|
|
5
6
|
105
112
|
525
672
|
|
02 14
|
3
|
135
|
405
|
|
|
|
5
6
3
|
105
112
135
|
525
672
405
|
|
02 17
|
|
|
|
4
|
105
|
420
|
1
6
3
|
105
112
135
|
105
672
405
|
|
02 22
|
|
|
|
1
5
|
105
112
|
105
560
|
1
3
|
112
135
|
112
405
|
|
Iš viso:
|
9
|
|
1077
|
13
|
|
1400
|
4
|
|
517
|
|
02 29
|
|
|
|
|
|
|
|
112
135
|
112
405
|
TaikantFIFOmetodą daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arbasunaudojamos anksčiau pirktos prekės. Tuomet laikotarpiopabaigos atsargoms priskiriamos vėliausiai pirktos prekės.Tokiu principu parduodami arba suvartojami, pvz., maisto produktai,vaistai ir kiti greitai gendantys gaminiai.
Taigiįvertinant FIFO metodu atsargų likutis laikotarpio pabaiojesudaro 517Lt.
12
LITERATŪROSSĄRAŠAS
“Mokesčių žinios”
“AAM aktualijos”
“Pirminiai apskaitos dokumentai” Vilnius. Leidykla “Pačiolis”, 1999m.
internetas
Gediminas Kalčinskas “Buhalterinės apskaitos pagrindai”
“2002 metų atskaitomybė: aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai”. Leidykla “Pačiolis”, 2003m.
13