Apskaita

706 0

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJA VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

  • APSKAITOS ISTORIJA LIETUVOJE

  • Specialybės kalbos pagrindų savarankiškas darbas

  • Dalykinės kalbos pristatymas

ĮVADAS

  • Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Buhalterinės apskaitos paskirtis – pranešti įmonės finansinę informaciją įvairiems suinteresuotiems asmenims.

  • Darbo objektas- buhalterinės apskaitos Istorija.

  • Darbo tikslas- pristatyti apskaitos raidą Lietuvoje.

  • Darbo uždaviniai- Apibendrinti Lietuvos skirtingų laikotarpių buhalterinės apskaitos sistemą.

Apskaita Lietuvoje atgavus nepriklausomybę (nuo 1990 m.)

  • Įmonės turėjo nusipirkti iš valstybės numeruotus griežtos attskaitomybės blankus. Biudžetinėms įmonėms buvo nurodyta kas mėnesį jų likučius inventorizuoti.

  • Visose, net ir labai mažose parduotuvėse, o vėliau – ir mikroautobusuose turėjo būti įrengti kasos aparatai.

  • Atsirado lietuviškos buhalterinės apskaitos programos.

Apskaita Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga (nuo 2004 m.)

  • Pagal ES reikalavimus Lietuva turėjo atsisakyti griežtos atskaitomybės (spaustuvėje sunumeruotų) blankų naudojimo (mokesčių surinkimui įtakos tai neturėjo).

IŠVADOS

  • Kaip tik žmogus suvokė galintis valdyti savo turtą, pradėjo vykti mainai, kurie vyksta ir iki šių dienų. Tokiems mainams yra butina buhalterinė apskaita ir nesvarbu kuriame laikotarpyje jie vyksta, nees neregistruojant kiekvienos operacijos, verslas gali virsti tikru chaosu ir žlugti.

Bibliografinis aprašas

Apskaita Lietuvoje iki įsigalint feodaliniams – baudžiaviniams santykiams

  • Apskaitos užuomazgas galima laikyti kilnojamo ir nekilnojamo turto ir žmonių surašymus. Vykdant surašymus buvo sudaromi literatūroje vadi
    inami inventoriai. Yra duomenų, kad inventorinė apskaita buvo vedama kai lietuviai dar nebuvo išsiskyrė iš aisčių. Tais laikais aisčiai keitė medų, vašką, kailius, gintarą į druską, geležį, audinius, įvairius ginklus.

Su laiku inventorinė apskaita vis tobulėjo, inventoriuose vis daugėjo informacijos ir apskaitos objektai pradėti grupuoti pagal tam tikrus požymius. Turto surašymai padažnėjo, daugėjo surašymo objektų.

  • Su laiku inventorinė apskaita vis tobulėjo, inventoriuose vis daugėjo informacijos ir apskaitos objektai pradėti grupuoti pagal tam tikrus požymius. Turto surašymai padažnėjo, daugėjo surašymo objektų.

  • Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo atliktas ir visų žmonių surašymas.

Inventorinė apskaita skirstoma į du etapus. Pradžioje inventoriai buvo surašomi epizodiškai. Vienkartiniai inventoriai surašomi žygių aprašymuose, nurodoma, kiek paimta grobio (žmonių, ginklų, arklių). Lietuvos Metrikose nurodoma, kiek koks sodžius davė dvarui medaus, kailių, pinigų, grudų. Taip pat buvoo surašomi sodžiuje esantys kiemai (dūmos).

  • Inventorinė apskaita skirstoma į du etapus. Pradžioje inventoriai buvo surašomi epizodiškai. Vienkartiniai inventoriai surašomi žygių aprašymuose, nurodoma, kiek paimta grobio (žmonių, ginklų, arklių). Lietuvos Metrikose nurodoma, kiek koks sodžius davė dvarui medaus, kailių, pinigų, grudų. Taip pat buvo surašomi sodžiuje esantys kiemai (dūmos).

Apskaita Lietuvoje įsigalėjus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams

  • Vis labiau įsigalint feodaliniams santykiams inventorinė apskaita pradėjo peraugti į ūkinę apskaitą. Vis dažniau turtas buvo apskaitomas pinigine išraiška.

Antrame etape labai svarbus dėmesys buvo skiriamas žemes ploto apskaitai.

  • Antrame etape laba
    ai svarbus dėmesys buvo skiriamas žemes ploto apskaitai.

  • Kiekvienoje kaimo bendruomenėje buvo vedama lažo knyga. Joje registruojama, kiek koks baudžiauninkas dirbo dienų feodalo žemėje. Kartais vietoj baudžiauninko pavardės ar vardo buvo įrašoma jo pravardė.

  • Feodalui labai rūpėjo ūkio renta, todėl labai svarbu buvo žinoti valstiečių kiemų skaičių ir žemės plotą. Turint tuos duomenis, iš anksto buvo bandoma apskaičiuoti rentos dydį.

Apskaita Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje

  • Dvaruose didėjo apskaitos knygų skaičius. Įvairiose knygose atskirai buvo registruojami gimimai, mirtys, pabėgę baudžiauninkai, skundai, ginčai.

  • Apskaitą tvarkė įmonės savininko giminaičiai ar patikimi žmonės. Apskaita buvo vedama tik rusų kalba. Vienodos apskaitos Lietuvoje nebuvo. Tuomet apskaitos metai buvo skaičiuojami nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d. Mažos įmonės ir amatininkai apskaitos visai nevedė.

Apskaita nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m.

  • Didelėse įmonėse paplito vokiečių ir prancūzų apskaitos forma. Buvo naudojamos daugiažurnalinės apskaitos formos. Tais laikais visa buhalterija buvo vedama rankiniu būdu.

  • Lietuvoje plačiausiai buvo paplitę trys apskaitos registrai:

  • Dienynas (Memorialas),

  • Kasos

  • Didžioji knyga.

  • Uncategorized

Join the Conversation