AIDS

“XX amiaus maras” – tai globalinė problema, tai kol kas neigydoma liga, kurios prieastis yra IV ( mogaus imunodeficito virusas ) arba vėlesnė ligos stadija AIDS ( akvizitinis imuniteto deficito sindromas ). IV – tai interląstelinis parazitas, sugebantis savo genetinę informaciją integruoti į mogaus audinių ląstelių genetinį kodą ( DNR ). Iki iol nėra igydomas ir infekuotasis anksčiau ar vėliau mirta. Pirmą kartą IV virusas buvo aptiktas 1981 metais. Manoma, kad is imunoparazitas “susikūrė” bedionės kraujyje, nes mokslininkai nustatė, kad iuo metu bedionių organizmas yra daug atsparesnis AIDS, o tai leidia daryti ivadas, kad bedionių imuninė sistema surado būdą kaip kovoti su virusu, o tam reikėjo daugybės laiko. IV usikrėtęs mogus gyvena 2 – 4 metus. inomi atvejai, kai infekuotasis igyveno 10 metų. Paaikėjo, kad būdingiausia pirmųjų AIDS susirgusių monių savybė – jų homoseksualumas, todėl mokslininkai ligos prieasčių pirmiausia ieko monių gyvenimo būde. Tačiau tai, kad AIDS vis labiau plito tarp monių turinčių daug lytinių partnerių ir sergančių lytikai plintančiomis ligomis, paskatino sukurti teoriją, kad monės isekina savo imuninę sistemą ir jos veikla sutrinka. Grieta mirtis ateina dėl visiko imuntetinės sistemos isekinimo : IV virusas umua, sunaikina visus leukocitus, kurie organizme atlieka kovotojų su bakterijomis vaidmenį, todėl net menkiausias virusas ar bakterija gali langvai sukelti infekciją mogaus kūne. Tai kas vis dėlto yra IV infekcijos sukėlėjas ? Pasauliui jau buvo nemaai inoma apie retrovirusus, kuriems priklauso ir AIDS sukeliantis virusas. JAV mokslininkai atrado viruso pagrindinį fermentą – atvirktinę transkriptazę. Sukurti reikiamą antivirusinį antibiotiką prie IV yra labai sudėtinga, nes nuo pradinės stadijos ( kai virusas pirmą kartą patenka į kraują ), jo pradinė struktūra pasikeičia madaug 8-10%. Dauguma sergančiųjų – jauni, darbingi asmenys. Nuo AIDS epidemijos pradios t.y. 1981 m. IV usikrėtė 20 milijonų suaugusiųjų ir daugiau nei milijonas vaikų. Per 18 infekcijos egzistavimo metų ligos perdavimo būdai , ( lytiniai santykiai, intraveniniai narkotikai, kraujas, IV perdavimas kūdikiui per motiną ) nepasikeitė, tačiau skirtumas toks, kad ankčiau infekcijos atvejai būdavo daniau registruojami tarp homoseksualių (79%), odabar tarp heteroseksualių (60%) asmenų. Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo AIDS – lytinė abstinencija, tačiau asmenys gyvenantys pilnavertį seksualinį gyvenimą kaip apsisaugojimo priemonę turėtų naudoti prezervatyvą. IV virusas neperduodamas per buitį (indus, stalo įrankius, ukas, dantų epetėlį, drabuius), sveikinantis (rankos paspaudimas, apsikabinimas) ar per seiles, nebent burnos ertmėje būtų aizdelė. Nepaisant didelių mokslininkų pasiekimų medicinos srityje, IV virusas vis dar lieka maai itirtas. Jis yra didelė ryktė monių sveikatai ir valstybių biudetams, nes vieno AIDS sergančio asmens antivirusinis gydymas gali kainuoti apie 85000 dolerių per metus. Tuo tarpu Lietuvoje AIDS viruso neiotojo diagnozavimas, stebėjimas, gydymas, infekciją lydinčių ligų diagnozavimas, medicinos personalo darbo umokestis, apmokėjimas u konsultacijas apseina madaug 100.000 litų. Dėl IV infekuoto asmens darbingumo maėjimo ir ankstyvos mirties, nesukurtas Bendras Vidinis Produktas (BVP) – 58000-93000 litų.FAKTAI

N Kas 15 sekundių vienas mogus usikrečia IV . N Kas 3 min. uregistruojamas naujas AIDS sergantis ligonis. N Virusas mutuoja, todėl sunku surasti veiksmingą antibiotiką. N Jau usikrėtę 20 mln. suaugusių ir beveik 2 mln. vaikų.KOKIAIS BŪDAIS VIRUSAS NEPLINTA? aidziant, liečiant vienas kitą, kosėjant, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar verkiant, valgant usikrėtusiojo paruotą maistą, įkandus kraują siurbiantiems vabzdiams. NEUSIKRĖSITE BENDRAI NAUDODAMIESI: Tuoletu, vonia, duu, sauna, baseinu, indais ir stalo įrankiais, suolais, raymo priemonėmis, knygomis. Sporto irankiais ir irenginiais. Tyrimai parodė, kad net eimos nariai, gyvenantys su infekuotu mogumi, neusikrecia IV. Viruso neplatina gyvūnai ir paukčiai. KAIP PERDUODAMAS IV? Usikreciama tik tuo atveju, jei usikrėtusio asmens kraujas, sperma ar makties iskyros patenka į sveiko mogaus kraują. Kraujyje ir spermoje būna didiausia viruso koncentracija. IV PLITIMO BŪDAI: 1 Per lytinius santykius 2 Bendru virkstų ir adatų naudojimas 3 Viruso perdavimas i motinos vaikui 4 Perpilant usikrėtusio mogaus kraują ar kraujo preparatus. KUR GYVENA VIRUSAS? Didiąją mūsų organizmo dalį sudaro skysčiai. IV egzistuoja infekuotų asmenų organizmo skysčiuose. Jo aptinkama kraujyje, spermoje, makties isskirose, per menstruacijas isiskiriančiame kraujyje ir motinos piene. Jei kuris nors is minėtu organizmo skysčių patenka į kito mogaus organizmą, drauge su juo gali patekti ir virusas.