Pasirinkimai

Aš turiu problemą. Nemoku nuspręsti. Nesugebu rinktis. Stoviu kryžkelėje kiaurai permirkusi darganoje ir nežinau į kurią pusę pasukti. Arba restorane skaitau meniu visą pusvalandį, bet galiausiai vis tiek lieku nepatenkinta savo pasirinkimu. Išsimatavusi krūvą megztinių išpardavimų spūstyje neapsisprendžiu – mėlyną ar geltoną. Nenusiperku nė vieno. Dabar man šiurpsta oda. Nes turiu daryti tai, ko nemoku. … Read more Pasirinkimai

Laiškai atostogoms

Na ir kas, kad kiaurą dieną lyja, o kai pavargsta lyti – sninga. Na ir kas, kad ryte, ant šaligtvio užšalusių balučių nenoriai demonstruoju dailiojo čiuožimo figūras, o po pietų klampoju po purvą. Mano batai seniai su manim nebesikalba, paltas, vardu Pūkutis, savo svoriu mane tiesiog priploja prie žemės. Žiemos saulė tikra apgavikė: vos mirktelėjusi, … Read more Laiškai atostogoms

Ką slepia dėžutė šokolado?

Jau tūkstantį kartų sakiau sau, kad būsiu gera ir valgysiu tik salotas. Na, gerai, gal ne visai tik salotas, leisiu sau ir dar šį tą. O tie žiaurūs dietų žinovų pasisakymai, kad vienas šokolado gabalėlis paverčia niekais pusdienio vargą spoto klube, man skamba lyg nuosprendis. Bet juk nežino dietologai, kad visa mano diena buvo nelaimių … Read more Ką slepia dėžutė šokolado?

Pabaigoms

Turbūt pastebėjot. Jau keletą savaičių gyvenu pabaigos nuotaikomis. Neišvengiamai kažką atgaivinu, kad galėčiau užbaigti iš naujo. Ir dar kartą. Ir dar. Bandau pradėti, bet jausmas, kad viskas tik neišvengiamas ėjimas prie dar vieno galo. Varčiau savo senus dienoraščius. Leidau sau pagyventi praeities šešėliais. Pasidalinsiu su jumis. Iš praeito rudens, kai eilinį kartą skyrėmės. Įspėjimas vienai … Read more Pabaigoms

Pusvalandis reanimavimo

Galiu mėnesiais, metais save įtikinėti, jog viskas pasikeitė. Aš nebe ta, kuo buvau praėjusią žiemą. Aš nebesu naivi, nebesu bejėgė, nebesu tavo. Tūkstantį kartų dvejojusi galiausiai nusprendžiau – esu pakankamai stipri kovoti ir nugalėti. Užgniaužti savo silpnybes, kurios visada reiškia jausmus. Vakar stovėjai prieš mane. Neišvengiami pasimatymai po visko. Reikia atsidalinti daiktus, baigti buvusius bendrus … Read more Pusvalandis reanimavimo

Išmintis

Kas yra išmintis? Kokį žmogų galime vadinti išmintingu? Dabar daug mąstau apie tai. Mąstytoja. O kažkada buvau svajotoja. Mane išmokė, kad išmintingas žmogus ne tas pats, kas išsilavinęs intelektualas. Kad sugebėjimas gražiai dėlioti žodžius ir keli diplomai stalčiuje nesuteiks to gilaus žinojimo, kas teisinga ir kaip turėčiau elgtis. Išmintis – kažkas gamtiško. Šiek tiek įgimto, … Read more Išmintis

Švininė gėlė

Ant muzikinio centro stiklinė nudaužtu kraštu. Vandens du trečdaliai. O joje sodriai raudonas rožės žiedas. Ant labai trumpo koto. Žvelgiu į ją nuo savo darbo stalo. Apatiniai žiedlapiai susirangę, lyg jau nusidėvėję. Pakraščiais raudonumas ryškus, net juodas. Žiedo viduje lapeliai tankiai susiglaudę vienas su kitu, apglėbę kažką slaptingo viduje. Švininė rožė. Nekvepia. Pirmo pasimatymo gėlė. … Read more Švininė gėlė

Mažos baimės akytės

Yra toks posakis – „baimės akys didelės“. Bet šiandien aš susiduriu su kitokia baime. Mažomis kaip kiauliuko akytėmis. Tai baimė, kuri neverčia imtis staigių veiksmų, desperatiškai ieškoti išeities ar slėptis šalto prakaito klane. Ne. Tai tik sąstingis su sūraus nerimo prieskoniu. Sąmoningai nesuvoktas išgąstis. Žvelgia į mane pavojingai mažomis nereikšmingomis akytėmis. Ir pasireiškia ta baimė … Read more Mažos baimės akytės

Dievas Mane ne darbui sutvėrė

Šįkart mano dienoraščio pavadinimas pasiskolintas. Užtat nuotaika originali. Linkėjimai princesei Rūtelei. Pamąstykim apie darbą. Visokį. Nuo aštuonių iki penkių (valstybės tarnautojai), nuo aštuonių iki.. paryčių (auditoriai), neribotą (menininkai), slenkantį grafiką (mergaitės banke). Dar, pavyzdžiui, būna darbas Gariūnuose nuo ketvirtos ryto iki pietų. Dar yra namų šeimininkės, auginančios pyplius, darbas. Prigalvoti galiu visokių. Ir išbandyti. Aš … Read more Dievas Mane ne darbui sutvėrė

Hauso fenomenas

Pasibaigus „Sopranams“ ir atsisveikinus su Kere „Sekse ir mieste“ man aiškiai pradėjo trūkti serialo. Ne bet kokio. Stipraus ir prikaustančio. Tokio, kurio laukčiau visą savaitę, kuris taptų mano aistra, pasaldintų žiemos vakarus ir kirbėtų mintyse. Palyginčiau su poezijos knyga prie lovos, šokoladiniu saldainiu rankinuke ar pirmadienio vakarų daina – mažas džiaugsmas didelių dienų labirintuose. Aš … Read more Hauso fenomenas