Lietuvos baltųjų kiaulių veislės būklė ir jos tobulinimas uždarų populiacijų metodu.

14 0

Turinys

1.Įvadas 2

2. Lietuvos baltųjų kiaulių veislės būklė ir jos tobulinimas uždarų populiacijų metodu 3

3. Priemonės Lietuvos baltųjų kiaulėms toliau tobulinti 7

3.1. Prielaidos įdiegti naujus efektyvesnius veislininkystės darbo metodus Lietuvos baltosiosms kiaulėms tobulinti 7

3.2. Mišrinimo deriniai 8

4. Lietuvos baltųjų veislės kaiulių reprodukcinių savybių selekciniai – genetiniai parametrai 10

5. Išvados 15

6. Naudota literatūra 161. Įvadas.

Paskutiniame dešimtmetyje kiaulininkystė sparčiai industrializuojama. Tad gerėja visi kiaulienos gamybos ekonominiai rodikliai: didėja darbo našumas, mažėja pašarų sąnaudos produkcijos vienetui, savikaina, iš esmės keičiasi žmonių darbo pobūdis ir sąlygos. Visa tai sudaro realias prielaidas sėkmingai įgyvendinti p

pagrindinius reikalavimus: “Daugiau dėmesio skirti toliasniam kiaulininkystės, kaip greitai rezultatus duodančios gyvulininkystės šakos, vystymui. Padidinti kiaulininkystės efektyvumą”.

Pramoninė technologija kelia naujus, didesnius, griežtesnius reikalavimus kiaulių produktyvumo ir veislinėms ypatybėms. Šiai technologijai tinkamų kiaulių linijų, tipų ir veislių spartus tobulinimas ir naujų kūrimas tampa vienu iš pagrindinių kiaulių veislininkystės uždavinių. Artimiausiu metu respublikoje sparčiau didinti mėsos gamybą galima tik plečiant ir intensyvinant kiaulininkystę.

Lietuvos baltųjų veislės kiaulės sudaro 98 % visų veisiamų respublikoje veislinių kiaulių. Lietuvos baltųjų veislės kiaulės iš kitų veislių išsiskiria g
geromis bekoninėmis savybėmis, dideliu vislumu, stipria konstitucija, gerai tinkančia auginti kompleksuose.

Svarbiausias naminių gyvulių evoliucijos veiksnys yra žmogaus kūrybinė veikla. Tad žiūrint į veislę kaip į žmogaus darbo produktą, veislės formavimąsi tenka sieti su gamybinių jėgų vystymusi.

Tobulindamas Lietuvos baltąsias kiaules daug n
nuveikė D. Aleksandravičius, organizavęs respublikoje pirmąją kiaulių penėjimo stotį ir vadovavęs jai. Gerindami Lietuvos baltųjų kiaulių savybes, daug padirbėjo Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo instituto moksliniai bendradarbiai: žemės ūkio mokslų daktaras J. Šveistys bei žemės ūkio mokslų kandidatai I. Varkalienė ir Vl. Džiugys. Lietuvos baltųjų kiaulių tobulinimo priemonėse aktyviai dalyvavo Lietuvos veterinarijos akademijos docentė, žemės ūkio mokslų kandidatė S. Kalpokienė.(2)2. Lietuvos baltųjų kiaulių veislės būklė ir jos tobulinimas uždarų populiacijų metodu.

Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, kaip savarankiška, patvirtinta 1967 m. Šiuo metu šios veislės struktūrą sudaro 3 tipai: grynaveislės Lietuvos baltosios, Lietuvos baltųjų veislės mėsinis tipas (LM-M1) ir Lietuvos baltųjų veislės bekoninis tipas (LB-B1).

Lietuvos baltųjų veislei susiformuoti didelę įtaką turėjo didžiųjų baltųjų veislės kiaulės (jorkšyrai), Lietuvos baltųjų veislės mėsinis tipas sukurtas panaudojant Vokietijos l
landrasų, o kuriant Lietuvos baltųjų veislės bekoninį tipą – panaudota Švedijos ir Suomijos jorkšyrų kiaulių genofondas.

Lietuvos kiaulių veislynuose ir veislininkystės (sėklinimo) įmonėse 2000 01 01 buvo laikomi 240 Lietuvos baltųjų veislės kuiliai (grynaveislių LB – 94, LB – M1 tipo – 42, LB-B1 tipo – 68). Grynaveislius LB kuilius laikė 16 kiaulių veislynų ir 6 veislininkystės įmonės, LB-M1 tipo kuilius – 4 kiaulių veislynai ir 1 veislininkystės įmonė, o LB-B1 tipo kuilius – 19 kiaulių veislynų ir 1 veislininkystės įmonė.

Grynaveislių L
LB kuilių genealoginę struktūrą sudarė 8 linijų kuiliai (Baravyko linijos 22,3 %, Imperatoriaus – 22,3 %, Jaurio – 16 %, Maršalo – 10,7 %, Bijūno – 8,5 %, Karaliaus – 8,5 %, Bajano – 6,4 % ir Gintaro – 5,3 %).

LB-M1 tipo kuilių genealoginę struktūrą sudarė 9 linijų kuiliai (Lapo linijos 19 %, Dobilo – 17 %, Ąžuolo – 14,2 %, Perlo – 14,2 %, Tigro – 14,2 %, Gongo – 7,1 %, Jurgino – 7,1 %, Erelio – 4,8 % ir Ryto – 2,4 %).

LB-B1 tipo kuilių genealoginę struktūrą sudarė 12 linijų kuiliai (Jakobo linijos 19 %, Nero – 14,7 %, Spurgo – 14,7 %, Gniso – 10,3 %, Greno – 10,3 %, Šakalo – 5,9 %, Vesto – 5,9 %, Jampo – 4,4 %, Naso – 4,4 %, Savo – 4,4 %, Jolo – 3 % ir Paches – 3 %).

2001 01 01 grynaveislių Lietuvos baltųjų paršavedžių buvo laikoma 1930, jas veisė 19-a kiaulių veislynų. Genealoginę struktūrą sudarė 17 šeimų paršavedės (Drąsuolės šeimos 18,6 %, Liūtės – 17,6 %, Dobilės – 15,8 %, Rūtos – 12,7 %, Rozetos – 7,8 %, Aušros – 6,9 %, Smilgos – 5,3 %, Baltutės – 2,9 %, Kregždės – 2,8 %, Vijoklinos –
– 2,6 %, Šarkos – 2,2 %, Gurguolės – 2 %, Liepos – 1,5 %, Gerutės 0,5 %, Mažiukės – 0,5 %, Trumpasnukės 0,3 % ir Ilgasnukės – 0,05 %), tačiau tik 48 % jų panaudotos grynajam veisimui, o tai rodo, kad yra realus pavojus tolesniam egzistavimui, nes šios veislės kiaulių skaičius kasmet mažėja.

Ištyrus kuilių išsivystymą ir raumeningumą (1 lentelė) didelių skirtumų nenustatyta, tačiau 12 mėn. Amžiaus šiek tiek didesnis buvo grynaveislių LB kuilių. LB-B1 tipo kuilių buvo didesnis kūno ilgis bei raumeningumas. 24 mėn. amžiaus didžiausiu svoriu ir raumeningumu pasižymėjo LB-M1 tipo kuiliai, o didžiausiu kūno ilgiu – grynaveisliai LB. 36 mėn. amžiaus LB-B1 tipo kuiliai išsiskyrė didžiausiu svoriu, kūno ilgiu ir raumeningumu.

1 lentelė. Skirtingų tipų Lietuvos baltųjų kuilių išsivystymas ir raumeningumas.

Tipas n Svoris kg Kūno ilgis cm Raumeningumas %

12 mėnesių

Grynaveisliai LB 91 187,6 159,5 52

LB-M1 9 184,2 157 53

LB-B1 89 184,7 159,9 53,7

24 mėnesių

Grynaveisliai LB 72 280,7 177,9 51,7

LB-M1 9 281 172,1 53,3

LB-B1 44 277 176,4 53

36 mėnesių

Grynaveisliai LB 36 288,4 177,7 50,9

LB-M1 1 295 181 55

LB-B1 13 288,7 179,5 53,8

Tiriant paršavedžių išsivystymą ir produktyvumą (2 lentelė) nustatyta, kad didžiausias kūno ilgis, raumeningumas ir vislumas yra LB-B1 tipo paršavedžių, o pieningumas visų tipų paršavedžių nesiskiria.

2 lentelė. Skirtingų tipų Lietuvos baltųjų paršavedžių išsivystymas ir produktyvumas.

Tipas n Amžius mėn. Kūno ilgis cm Vislumas Pieningu-mas kg Raumeningumas %

n %

Grynaveislės LB 323 31 161,7 11,1 59,1 115 52,5

LB-M1 68 38 162,2 11,2 59,1 2 55,7

LB-B1 156 34 164,7 11,6 59,1 80 54,5

Lietuvos baltųjų veislės palikuonių penėjimosi savybės (3 lentelė) yra labai panašios. Įšiek tiek geriau penėjosi LB-B1 tipo palikuonys, kurie 100 kg svorį pasiekė per 190 dienų ir per parą p

priaugdavo 732 g.

3 lentelė. Skirtingų tipų Lietuvos baltųjų palikuonių penėjimosi savybės.

Tipas n Amžius dienomis, pasiekus 100kg svorį Vidutinis priesvoris per p.arą g 1 kg priesvorio sunaudota paš. Vnt.

Grynaveisliai LB 2485 193 715 3,7

LB-M1 602 192 718 3,62

LB-B1 1502 190 732 3,66

Mėsinės savybės (4 lentelė) geresnės yra LB-M1 ir LB-B1 tipų palikuonių, kadangi šie tipai buvo sukurti panaudojant atitinkamai Vokietijos landrasų bei Švedijos ir Suomijo jorkšyrų veislės kuilius.

4 lentelė. Skrtingų tipų Lietuvos baltųjų palikuonių mėsinės savybės.

Tipas Grynaveisliai LB LB-M1 LB-B1

n 2485 602 1502

Skerdienos puselės ilgis cm 96,7 98,5 99

Bekono puselės ilgis cm 79,3 81,3 81,2

Lašinių storis ties 6-7 krūtinės slanksteliu mm 29,4 26,9 26,8

Lašinių vidutinis storumas mm 30,3 27,8 27,7

Ilgiausiojo nugaros raumens plotas cm² 30,0 31,2 31,7

Kumpio svoris kg 10,6 10,7 10,6

Ištyrus kiaulių mėsingumą ultragarso aparatu Piglog 105 (5 lentelė), nustatyta, kad LB-M1 tipo palikuonių buvo ploniausi lašiniai FAT – 1 ir FAT – 2 taškuose (atitinkamai 20,2 mm ir 20,5 mm), bei didžiausias ilgiausiojo nugaros raumens storis ir raumeningumas (atitinkamai 43,9 mm ir 50 %).

5 lentelė. Skirtingų tipų Lietuvos baltųjų kiaulių mėsingumas.

Tipas n Lašinių storis mm Ilgiausiojo nugaros raumens storis mm Raumeningumas %

FAT – 1 FAT – 2

Grynaveislės LB 78 20,7 21,8 40,7 48,5

LB-M1 38 20,2 20,5 43,9 50

LB-B1 148 20,4 21,5 40,3 48,8

Halotono testo pagalba ištyrus kiaulių jautrumą stresams (6 lentelė) nustatyta, kad grynaveislių Lietuvos baltųjų paršelių jautrių yra 11,3 %, LB-B1 tipo – 10,8 %. Abiejų tipų kuiliukai yra jautresni negu kiaulaitės.

6 lentelė. Skirtingų tipų Lietuvos baltųjų kiaulių reakcija į halotono testą.

Tipas Atsparūs % Abejingi % Jautrūs %

Kuiliukai Kiaulaitės Viso Kuiliukai Kiaulaitės Viso Kuiliukai Kiaulaitės Viso

Grynaveislės (n=427) 80,3 82,0 81,0 5,7 10,0 7,7 14,0 8,0 11,3

LB-B1 (n=102) 80,0 83,0 81,4 7,4 8,5 7,8 12,7 8,5 10,8

Lyginant Lietuvos baltąsias su kitų veislių kiaulėmis viesiamomis Lietuvoje pagal jautrumą . . .

Komentuokite!