Augalų ligų aprašymas

Liga |Ligos požymiai, jos sukėlėjas |Apsaugos priemonės | ||Lauko kultūrų ligos || Javų ligos ||Miežių dulk. Kūlės |Iš miežio varpos likęs tik stagarėlis. |Sėti atsparios ||(Ustilago nuda) |Vietoj žiedžvynių ir žiedų užuomazgų |veislės, sveiko || |juoda kuliasporių masė, kuri iš pradžių|sėklinio pasėlio, || |būna pridengta sidabriškai pilka |nedidelio daigumo || |plėvele, o šiai greit suirus, ima |beicuotą sėklą. || |delkėti. Kūliasporės šviesiai rudos, | || |rutuliškos. | ||Kviečių dulkančios |Iš kviečio varpos likęs tik stagarėlis,|Laikytis agrotechnikos||kūlės |varpažvynių liekanos apveltos |reikalavimų. Sėti ||(Ustilago tritici) |dulkančia, juoda, kuliasporių mase. |atsparių veislių, || |Kūliasporės šviesiai rusvos, rutuliškos|kokybišką, beicuotą || |arba kiek pailgos. |sėklą. ||Kviečių kietosios |Sergančios kviečių varpos nežymiai |Laikytis agrotechnikos||kūlės |tamsesnės už sveikąsias. Vietoj |reikalavimų. Sėti ||(Tilletia tritici) |normalių grūdų jose yra kuliagrūdžiai |atsparių veislių, || |(po grūdo luobele, vietoj endospermos |kokybišką, beicuotą || |masė juodų sporų). Kūliasporės turi |sėklą. || |specifinį silkių sūrymo kvapą | || |rutuliškos rudos, tinkliškai | || |kauburiuotu apvalkalėliu. | ||Miežių kietosios |Sergančiuose miežių carpose grūdų |Gerai išvalyti iš ||kūlės |luobelė sidabriškai pilkos slapvos, |sėklos sulipusius ||(Ustilago hordei) |sutrūkinėjusi, po ja yra tampriai |kūlgrūdžių gumulėlius.|| |suslipusi juoda kūliasporių masė. Tokių|Sėti beicuotą sėklą. || |varpų akuotai menkai išsivystę. |Svarbus pilnavertis jų|| |Kūliasporės kaštono rudumo, rutuliškos,|tręšimas. || |lygiu paviršiumi. | ||Avižų kietosios kūlės|Sergančių avižų šluotelėse |Sėti gerai ||(Ustilago levis) |varpažvyniai, kartais ir žiedažvyniai |išsivysčiusią gero || |lieka nesunaikinti. Pro juos |daigumo beicuotą || |prasišviečia juoda, sulipusių |sėklą. Vengti avižų || |kūliasporių masė, kuri ima dulkėti |sėklinių pasėlių || |avižų brendimo metu. Kūliasporės |kaimynystės su kitos || |rutuliškos, rudos, lygiu paviršiumi. |paskirties avižomis. || | |Sėti gero daigumo || | |beicuotą sėklą. ||Avižų Dulkančios |Ligos sunaikinta visa arba dalis avižos|Sėti gerai ||kūlės – Ustilago |šluotelės. Varpažvynių likučiai |išsivysčiusią gero ||avenae |apsivėlę juoda, dulkančia kūliasporių |daigumo beicuotą || |mase. Kūliasporės tamsiai rudos, |sėklą. Vengti avižų || |rutuliškos, nažymiai vagotos. |sėklinių pasėlių || | |kaimynystės su kitos || | |paskirties avižomis. || | |Sėti gero daigumo || | |beicuotą sėklą. ||Kukurūzų pūslėtosios |Ant kukurūzų lapų išilgai gyslų viena |Laikytis sėjomainos ||kūlės |arba keliomis eilėmis virtinėle |reikalavimų, sėti ||(Ustilago zeae) |išsidėsčiusios pilkšvai žalsvos, vėliau|beicuotą sėklą. || |paruduojančios 10×5 mm dydžio pūslelės.|Naikinti pirmąsias || |Jose tamsiai ruda (beveik juoda) |išaugas. || |kūliasporių masė, kuri iš pradžių | || |šlapia, vėliau dulka. Kūliasporės | || |rutuliškos. Kukurūzų burbuolėse ir | || |šluotelėse įvairaus dydžio pūslių | || |formos išaugos. Iš pradžių jos žalsvai | || |pilkos, vėliau paruduoja. Plėvelei | || |praplyšus, iš išaugų dulka tamsiai ruda| || |kūliasporių masė. | ||Rugių rudosios rūdys |Rugių lapų viršutinėj pusėje rusvos |Neuždelsti ražienų ||(Puccinia dispersa) |arba rudos, netvarkingai išsidėsčiusios|skutimo ir arimo. || |pūslelės (uredosorai), iš kurių vėliau |Naikinti godą ir || |dulka uredosporos. Jos vienaląstės, |godulį – nušienauti || |rutuliškos arba elipsiškos, rusvos, |palaukes, pagriovius || |dygliuotos. Apatinėje džiūstančių lapų |ir kitas vietas, kur || |pusėje juodos pakrikos pūslelės |auga šios piktžolės. || |(teleutosorai). Teleutosporos tamsiai |Išplaukėjusius rugius || |rudos, pailgos arba buožiškos, |purkšti fungicidu. || |dviląstės, su trumpu koteliu. Ligos | || |tarpininkai godas ir godulis. | ||Kviečių rudosios |Kviečių lapų viršutinėje pusėje 1-2mm |Javus sėti optimaliu ||rūdys |ilgio rudos, pakrikos pūslelės |laiku. Neuždelsti ||(Puccinia triticina) |(uredosorai). Uredosporos viernaląstės,|ražienų skutimo, || |rutuliškos arba elipsiškos, dygliuotos,|vengti vasarinių ir || |gelsvos. Apatinėje lapų pusėje ir ant |žieminių kviečių || |lapamakščių pailgos, pakrikos, ilgai |kaimynystės. || |pridengtos epidermio juodos pūslelės |Išplaukėjusius rugius || |(teleutosorai).teleutosporos pailgos |purkšti fungicidu. || |aba buožiškos, dviląstės, ties | || |pertvarėle įsmaugtos, su trumpu | || |koteliu. Ligos tarpininkai vingiriai. | ||Miežių smulkiosios |Miežių lapų abiejuose pusėse smulkios, |Laikytis agrotechnikos||rūdys |rusvos, tankiai išsidėsčiusios pūslelės|reikalavimų. ||(Puccinia simplex) |(uredosorai). Uredosporos rutuliškos | || |arba kiaušiniškos. Džiūstančių lapų | || |apatinėje pusėje ir an lapamakščių | || |smulkios, pakrikos, ilgai pridengtos | || |epidermio juodos pūslepės | || |(teleutosorai). Teleutosoros | || |vienaląstės, rečiau dviląstės, plačiai | || |buožiškos, tamsiai rudos, su trumpu | || |koteliu. | ||Avižų vainikuotosios |Avižų lapų abiejuose pusėse oranžinės, |Anksti sėti rajonuotų ||rūdys |smulkios, pailgos pūslelės |veislių avižas. ||(Puccinia coronifera)|(uredosorai). Uredosporos vienaląstės, |Naikinti netoli avižų || |rutuliškos arba kiaušiniškos, gelsvai |pasėlių augančias || |oranžinės, dygliuotos. Apatinėje lapų |šunobeles ir || |pusėje ir ant lapamakščių juodos |šaltekšnius. || |pūslelės (teleutosorai) ilgai | || |pridengtos epidermio. Teleutosporos | || |dviląstės, buožiškos, rusvos, viršūnėje| || |sukeliomis pirštiškomis išaugėlėmis, su| || |trumpu koteliu. Ligos tarpininkas | || |šunobelė. | ||Juodosios rūdys |Rudos, pailgos pūslelės (uredosorai) |Laikytis agrotechnikos||(Puccinia graminis) |apatinėje lapo pusėje, paprastai tik |reikalavimų. Naikinti || |pagrindinėje lapo dalyje, pereinančios |raugerkšnius. || |ant lapamakščio. Susilieję uredosorai | || |būna iki 10mm ilgio. Uredosporos | || |vainaląstės, elipsiškos, rudos, | || |dygliuotos. Juodi dryželiai | || |(teleutosorai) formuojasi uredosorų | || |vietose, nepridengti epidermiu, tik su | || |epidermio atplaišomis pakraščiuose. | || |Teleutosporos, dviląstės, verpstiškos | || |arba buožiskos, ties patvarėle | || |įsmaugtos rudos, su koteliu. Serga | || |rugiai, kviečiai, miežiai, avižos. | || |Ligos tarpininkai- raugerškis ir | || |mahonija. Vagelių pavidalo dryžiai apie| || |10mm ilgio, juodos spalvos | || |(teleutosorai). Pakraščiuose būna | || |epidarmio atplaišų. Pūslepės oranžinės | || |(uredosorai) arba juodos | || |(teleutosorai), išsidėsčiusios ant | || |žiedažvynių ir akuotų, pakrikos | ||Geltonosios rūdys |Citrinos geltonumo pūslelės |Sėti gerai išvalytą, ||(Puccinia glumarum) |(uredosorai) tvarkingomis eilėmis |beicuotą sėklą. || |išsidėsčiusios viršutinėje lapų pusėje.|Nesuvėluoti ražienų || |Lapamakštis uredosorų zonoje pageltęs |skutimo ir užarimo. || |dryžiais. Uredosporos rutuliškos arba |Jeigu javai purškiami || |elipsiškos, vienaląstės, šviesiai |fungicidais nuo kitų || |geltonos, dygliuotos. Juodos pūslelės |žalingesnių ligų, || |(teleutosorai) apatinėje lapų pusėje |naikinamas ir šios || |išsidėsčiusios netvarkingai, o ant |ligos sukėlėjas. || |lapamakščių – tvarkingomis eilėmis. | || |Teleutosporos rudos, dviląstės, su | || |trumpu koteliu, buožiškos arba | || |nesimetriškos, buka, susmailėjusia arba| || |lyg nukirsta viršūne. Serga kviečiai, | || |rečiau rugiai, avižos, miežiai. | || |Geltonos (uredosorai) arba juodos | || |(teleutosorai) pūslelės išsidėsčiusios | || |išilgai stiebo tvarkingomis eilėmis. | || |Pūslelės žiedažvynių viginėje pusėje,a | || |nt akuotų, kartais ir ant grūdų, | || |ovalios, smulkios, geltonos, vėliau | || |juodos, išsidėsčiusios tvarkingomis | || |eilėmis. | ||Miltligė |Valktis baltas, pilkas arba rudas, |Vengti varpinių javų ||(Erysiphe graminis) |dėmelėmis išsidėstęs, sudarytas iš |kaimynystės, tręšti || |papurusių grybienos hifų. Jame smulkūs,|padidintomis fosforo |

| |juodi, rutuliški kūneliai – |ir kalio trąšų || |kleistokarpiai, su rusvomis, trumpomis,|dozėmis. Anksti sėti || |gausiomis fulkromis. Viename aukšlyje 8|vasarinius javus ir || |arba 4 vienaląstės, bespalvės, |optimaliu laiku || |elipsiškos arba kiaušiniškos |žiemkenčius. || |aukšliasporės. Konidijos bespalvės, |Neuždelsti ražienų || |vienaląstės, pailgai ovalios, |skutimo ir rudeninio || |sukibusios grandinėlėmis. |arimo. ||Fuzariozė |Aukšlių stadijoje: Ant žiemkenčių daigų|Neuždelsti derliaus ||(Fusarium nivale) |lapų pavasarį balzganos arba rausvos |nuėmimo, sėti geros || |apnašos. Jose bespalvės, daugialąstės. |kokybės beicuotą || |Lenktos, nusmailėjančiais galais |sėklą. || |konidijos. Sergantys lapai sulipę, | || |pūva. | || |Atskiri žiedažvyniai aptraukti | || |rausvomis arba ryškiai raudonomis | || |apnašomis. Grūdai tarp tų žiedažvynių | || |arba visai neišsivysto, arba būna | || |smulkūs, taip pat padengti rasuvomis | || |apnašomis. Gali būti tuščiai visa | || |varpa. Konidijos piautuviškos, | || |bespalvės, su 3-5 skersmens | || |petvarėlėmis. Apatinė sporų ląstelė su | || |kojele. | ||Juodligė |Ant pageltusių lapų juodos, purios |Neuždelsti derliaus ||(Cladosporium |apnašos. Jos išsidėsčiusios mažytėmis, |nuėmimo, nes ||herbarum) |lyg taškeliais, grupelėmis. Konidijos |subrendusius javus || |rusvos, cilindriškos arba kiaušiniškos,|labiau puola juodligė.|| |dviląstės, sukibusios grandinėmis ant |Gerai išdžiovinti || |ilgų, puokštėmis išaugusių, rusvų, |grūdus, užarti augalų || |daugialąsčių konidijakočių. Ant stiebų |liekanas. || |juodos, purios, mažomis į taškelius | || |panašiomis grupelėmis išsidėščiusios | || |apnašos. Visa varpa ir kito saugalo | || |dalys aptrauktos juodomis apnašomis. | || |Konidijakočiai puokštėmis išlenda pro | || |žioteles, todėl apnašos atrodo lyg | || |maži, purūs taškeliai. | ||Septoriozės |Dėmės šviesiai rusvos arba gelsvos, |Laikytis agrotechnikos||(Septoria nodorum) |neryškiais, lyg išsiliejančiais, |reikalavimų. Per || |tamsesniais kraštais, kartais su |gausiai netręšti azoto|| |temsesnėmis zonomis. Dėmėse juodi |trąšomis. Litingu oru || |taškeliai – piknidžiai. |išplaukėjusius || | |kviečius apipurkšti || | |fungicidu. ||Skalsės |Rugių (rečiau kitų javų) varpose |Sėti išvalytą, be ||(Claviceps purpurea) |atskirų grūdų vietose ištįsę, |skalsia grūdžių sėklą.|| |violetiškai pilki, vėliau |Šalia rugių sėklinių || |pajuoduojantys, ragelių pavidalo |pasėlių dažniau || |skleročiai. Prieš susidarant |nušienauti varpines || |skleročiams, tose vietose sunkiasi |žoles. || |skysčio lašeliai, kuriuose daug | || |bespalvių, elipsiškų konidijų. | ||Javaklūpė |Šaknies kaklelis ir šaknys pajuodę, |Sėti gerai ||(Ophiobolus graminis)|pūva. Ant šaknies kaklelio iš pradžių |išsivysčiusią beicuotą|| |būna tamsios apnašos, o vėliau ant |sėklą. Laikytis || |ražienų susiformuoja juodų taškelių |sėjomainos || |pavidalo periteciai. Aukšliasporės |reikalavimų. || |juose ilgos, šviesiai pilkšvos, su 2-8 | || |pertvarėlėmis, varpos būna tuščios. | ||Cerkosporeliozė |Didžiausią žalą padaro žieminiams |Laikytis agrotechnikos||(Cerkosporella |kviečiams. Ant sergančių augalų stiebų,|reikalavimų, ypač ||herpotrichoides) |dažniausiai tarp apatinių tarpubamblių,|tinkamos sėjomainos, || |atsiranda šviesių pailgų, apjuostų |jaigu kviečiai || |tamsesniu apvadu dėmių.dėmės gali būti |purškaimi nuo kitų, || |ir lapamakštyje. Dėmėse išauga vos |žalingesnių ligų, || |įžiūrimos pilkšvos apnašos – grybo |naikinamas ir šios || |konidijakočiai su konidijomis. |ligos sukėlėjas. || |Konidijos bespalvės, į vieną galą | || |plonėjančios, padarytos 5-7 skersinės | || |pertvarėlės. Ligo sukėlėjas sudaro | || |vidinę ir išorinę grybieną. Kiek vėliau| || |iš išorinės grybienos susiformuoja | || |juodi smulkūs kūneliai- grybo | || |mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos | || |pažeistose vietose priauga daugybė | || |šviesiai pilkšvos, senstant | || |paruduojančios grybienos. Tokie stiebai| || |per pažeistą vietą išlinksta, suklumpa | || |arba nulūžta. | ||Miežių Dryžligė |Ant miežių lapų iš pradžių vienas, |Laikytis agrotechnikos||(Helmintosporium |vėliau 6-7 gelsvi arba rudi išilginiai |reikalavimų, auginti ||graminearum) |dryžiai. Lapai nuo viršūnės išilgai |atsparių veislių || |suplyšta. Vėliau dryžiai pasidaro |miežius, beicuoti || |pilki, pasidengia apnašomis. Konidijos |sėklą. Plaukėjančius || |tiesios arba truputį kreivos, |miežius purkšti || |cilindriškos, bukais galais, gelsvai |fungicidu, sumažėja || |rusvos , su 1-7 pertvarėlėmis. |sergamumas ir šia || | |liga. ||Miežių tinkliškoji |Dėmės tik viršutinėje lapo dalyje, |Laikytis agrotechnikos||dryžligė |rudos, susidariusios iš skersinių ir |reikalavimų, auginti ||(Helmintosporiums |išilginių dryželių, susiliejusios, |atsparių veislių ||teres) |ovalios, lapamakštis nuo viršūnės |miežius, beicuoti || |gelsta. Dėmėse negausios apnašos. |sėklą. Plaukėjančius || |Konidijos stambios, gelsvai rudos, |miežius purkšti || |cilindriškos, su 1-10 skersinių |fungicidu, sumažėja || |pertvarėlių. |sergamumas ir šia || | |liga. ||Ankštinių augalų ligos ||23. Žirnių miltligė |Ant lapų baltas, pilkas arba rausvas |Vengti per tankių, ||(Erysiphe communis) |valktis. Pradžioje jis lyg miltuotas, |vešlių pasėlių. Rudenį|| |vėliau lygus, su juodais, smulkiais, |giliai užarti augalų || |rutuliškais kūneliais – |liekanas. || |kleistokarpiais. Konidijos bespalvės, | || |elipsiškos, bukais galais, | || |grandinėlėmis sukibusios, aukšliasporės| || |po 4-6 viename aukšlyje, bespalvės, | || |plačiai elipsiškos. Ankštys aptrauktos | || |baltu, pilku arba rusvu grybienos | || |valkčiu, kuris iš pradžių lyg | || |miltuotas, o vėliau su juodais, | || |smulkiais rutuliškais kūneliais – | || |kleistokarpiais. | ||Ž. Askochitozė |Dėmės stambokos, apskritos arba pailgai|Sėti sveiko pasėlio, ||(Ascochyta pisi) |apskritos, gelsvos, su rudu apvadu. |beicuotą sėklą. Rudenį|| |Dėmių centras šviesesnis, su tamsiai |giliai užarti augalų || |rudais, smulkiais taškeliais – |liekanas. || |piknidžiais. Piknosporos bespalvės, | || |cilindriškos, bukais galais, dažnai | || |nelygiašonės, šiek tiek lenktos, | || |dviląstės, tiek pertvarėle kirk | || |įsmaugtos, su aliejaus lašeliais. | ||Ž. Rūdys |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapo |Vengti šių rūdžių ||(Technini pisi) |pusėje stambios, apskritos, rusvos, |paratuojamų augalų || |dulkingos pūslelės – uredosorai, o |kaimynystės. Naikinti || |vėliau – juodi dulkingi, lyg aksominiai|karpažoles, rudenį || |teleutosorai. Uredosporos apskritos, |giliai užarti augalų || |vienalątės, rusvos, retai dygliuotu |liekanas. || |apvalkalėliu. Teleutosporos tamsiai | || |rudos, elipsiškos arba kiaušiniškos, su| || |mažyčiu speneliu viršūnėje, su | || |neryškiu, trumpu, besparlviu koteliu, | || |tankai dygliuotu apvalkalėliu. Ligos | || |tarpininkas karpažolės. | ||Pupų cerkosporiozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkos, su |Rudenį giliai užarti ||(Cercospora fabae) |tamsiai raudonu apvadu, susiliejančios.|augalų liekanas. || |Abiejuose lapo pusėse dėmes dengia | || |rudos, kauburėliais susitelkiančios | || |apnašos. Konidijos atvirkščiai | || |buožiškos, su 7-9 skersmens | || |pertvarėlėmis, bespalvės. | ||P. Askochitozė |Dėmės apskritos arba pailgai apskritos,|Sėti geros kokybės ||(Ascochyta fabae) |rusvos, koncentriškai reivėtos, su |beicuotą sėklą. || |šviesesniu centru ir tamsiai raudonu |Sėklinius pasėlius || |apvadu. Centre daug smulkių, juodų |sėti kuo toliau nuo || |taškelių – piknidžių. Piknosporos |kitų pupų pasėlių. Iš || |cilindriškos, tiesios arba kiek |mažų sėklinių pasėlių || |lenktos, bespalvės, su 1-2 |šalinti vos sudygusius|| |pertvarėlėmis. Dėmės dtambios, |ir jau sergančiu || |įdubusios, apskritos, rusvos, |augalus. || |koncentriškai rievėtos, su tamsiai | || |raudonu apvadu ir juodais taškeliais – | || |piknidžiais centre. | ||P. Rudoji dėmėtligė |Dėmės smulkios, apskritos, iš pradžių |Laikytis agrotechnikos||(Botrytis fabae) |rudos, vėliau pilkšvai rusvos su |reikalavimų, tręšti || |raudonai rudu, iškilusiu apvadu. |padidinta kalio trąšų || |Apnašos aksomiškos, pilkšvos, abiejuose|doze. || |lapo pusėse. Konidijos apskritos arba | || |kiaušiniškos, sutelktos kekėse, | || |bespalvės arba dūmų spalvos. | ||P. Rūdys |Abiejuose lapų pusėse smulkios geltonos|Laikytis agrotechnikos|
|(Uromyces fabae) |arba rusvos, dulkingos (uredosorai), |reikalavimų. || |vėliau juodo, nedulkingos | || |(teleutosorai) pūslelės. Uredosporos | || |rusvos, rutuliškos, dygliuotu | || |apvalkalėliu. Teleutosporos rudos, | || |lygiu, storu apvalkalėliu, su ilgu | || |koteliu ir bespalviu speneliu | || |viršūnėje, vienaląstė. | ||Lubinų miltligė |Lapai ištisai arba atskiromis salelėmis|Vengti kultūrinių ir ||(Erysiphe communis) |aptraukti baltu, lyg miltuotu valkčiu. |laukinių lubinų || |Jame juodi, rutuliški vaisiakūniai – |kaimynystės. || |klistokarpiai. Aukšlisporės po 2-6 |Nesuvėlinti sėjos, || |viename aukšlyje, gelsvos, elipsiškos. |sėti platesniais || | |tarpueiliais. Nuėmus || | |derlių, giliai užarti || | |augalų liekanas. ||L. Septoriozė |Dėmės apskritos arba netaisyklingos, iš|Beicuoti sėklą. Nuėmus||(Septoria lupini) |pradžių rudos, vėliau rusvos, su |derlių giliai aparti || |tamsiai rudu apvadu, kartais rievėtos, |liekanas. Plintant || |su daugybe juodų taškelių – piknidžių. |ligoms, sėklinius || |Piknosporos bespalvės, siūliškos, |lubinus purkšti || |tiesios arba kiek lenktos, bukais |fungicidais. || |galais, dažniausiai su 2-4 neryškiomis | || |pertvarėlėmis, kartais vienaląstės. | ||L. Cerotoforozė |Ant jaunų lapų dėmės rudų taškelių |Sėti kuo ankščiau ||(Ceratophorum |pavidalo, apjuostos gelsvai žalsvu |išvalytą ir išbeicuotą||setosum) |apvadu. Ant suaugusių lapų dėmės pilkai|sėklą. Plintant || |arba raudonai rudos, netaisyklingos, |rudmargei, sėklinius || |susiliejančios, padengtos juodomis |pasėlius purkšti || |apnašomis. Konidijos cilindriškos, |fungicidais. Rudenį || |smailiais galais, su 2-7 skersinėmis |giliai užarti || |pertvarėlėmis, ties jomis įsmaugtos, |liekanas. || |rudos, viršūnėje su 3-5siūliškomis | || |ataugėlėmis, su šviesesnėmis galinėmis | || |ląstelėmis. | ||Pašarinių žolių ligos ||Dobilių sklerotinis |Dobilo stiebas prie žemės ir šaknies |Laikytis sėjomainos ||puvinys (Vėžys) |kaklelis pūva. Pūvančio augalo dalys |reikalavimų. Gerai ||(Sklerotinia |padengtos balta lyg vata grybiena, iš |išvalyti sėklą. ||trifoliorum) |kurios vėliau susidaro juodi |Auginti atsparias || |skleročiai. Lapai paruduoja, sudžiūva, |veislias. Sunaikinti || |augalas žūva. |sergančių augalų || | |židinius. ||D. Deguliai |Ant dobilų stiebų dėmės tamsiai rudos, |Išvalyti ir išbeicuoti||(Gloeosporium |vėliau rusvos, elipsiškos, įdubusios, |sėklą. Apsikrėtusius ||caulivorum) |tamsesniais kraštais, su rausvais |pasėlius ankščiau || |kauburėliais – acervuliais – centre. |nušienauti. || |Konidijos bespalvės, vienaląstės, | || |tiesios arba pjautuviškai lenktos, | || |bukais galais. Dobilų žiedų galvutės | || |darosi mėlynai violetinės, staiga | || |paruduoja ir nulinksta. | ||Lapų rudosios |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Gerai išvalyti ir ||dėmėtligės |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|išbeicuoti sėklą. ||(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |Palankiais ligai ||trifolii) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |plisti metais anksčiau|| |Ant dobilų lapų apoteciuose |nušienauti dobilus. || |aukšliasporės kiaušiniškos, bespalvės, |Sudžiūvusį šieną || |vianaląstės, tiesios arba kiek lenktos.|švariai išgrėbti, kad || | |nuo lapų liekanų || | |neapsikrėstų atolas. ||Lapų juodosios |Apatinėje dobilų lapų pusėje juodos, |Gerai išvalyti sėklą. ||dėmėtligės |netaisyklingos, lyg išsiliejančios, |Laikytis sėjomainos ||(Dothidella trifolli)|aksomiškos dėmelės. Konidijos kriaušės |reikalavimų. Juodosios|| |formos, rusvos, iš pradžių vienaląstės,|dėmėtligės smarkiai || |vėliau dviląstės. |apniktus pasėlius || | |ankščiau nušienauti. ||37. D Miltligė |Lapai aptraukti baltu, vėliau rusvu |Gerai išvalyti sėklą, ||(Erysiphe communis) |grybienos valkčiu, kuris ryškesnis |kad neliktų jokių || |viršutinėje pusėje. Valktyje juodi, |priemaišų. Sėklos || |rutuliški kleistokarpiai. |beicavimas nuo || |Ant dobilų lapų aukšliasporės |miltligės neapsaugo, || |bespalvės, ovalios, vienaląstės. |bet beicuoti reikia || | |apsaugai nuo kitų || | |ligų, kurios gali || | |plisti su sėkla. Kad || | |liga smarkiai || | |neišplistų , ankščiau || | |pradėti šienapjūtę. ||D. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Laikytis sėjomainos ||(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti ||pratensis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|dobilų sėklą. Ligai || |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |plintant, anksčiau || |Ant dobilų lapų konidijos ovalios, |pradėti šienauti || |vienaląstės, gelsvos. |dobilus, nes kuo || | |labiau dėmėti lapai, || | |tuo prastesnis šienas.||D. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Beicuoti sėklą. ||(Ascochyta trifolii) |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Apsikrėtusias || |tamsėjančios, kartais koncentriškai |dobilienas anksčiau || |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |nušienauti. || |kraštuose ir rudais taškeliais – | || |piknidžiais centre. | || |Ant dobilų lapų piknosporos bespalvės, | || |išsiveržia iš piknidžių juostele, | || |vienaląstės arba su 1-2 skersinėmis | || |pertvarėlėmis, cilindriškos, bukais | || |galais. | ||D. Rūdys |Ant lapų dažniausiai apatinėje pusėje, |Rūdėtas dobilienas ||(Uromyces trifolli) |rudos, smulkios, dulkingos pūslelės – |anksti ir žemai || |uredosorai, vėliau juodos pūslelės – |nušienauti || |teleutosorai. | || |Ant dobilų lapų uredosporos rutuliškos | || |arba ovalios, gelsvai rudos, dygliuotu | || |apvalkalėliu. Teleutosporos pailgos, | || |lygiu, rusvu apvalkalėliu, su trumpu | || |bespalviu koteliu. Tarpininko neturi. | ||Dobilinis brantas |Brantas- vidaus karantininis objektas, |Laikytis sėjomainos ||(Cuscuta trifolli) |parazituojantis dobilus ir liucernas. |reikalavimų. Neauginti|| |Parazitas- neturi nei šaknų nei lapų. |greta dobilų ir || |Dobilinio branto siūliški stiebai būna |liucernų. Sėklą || |rausvos spalvos, iki 1mm storio, lygūs,|išvalyti || |pliki, labai šakoti. Apsivyniojęs |elektromagnetine || |aplink dobilo stiebus, brantas įleidžia|mašina. Naikinti || |į juos haustorijas ir siurbia jomis iš |branto židinius || |augalo maitintojo vandenį bei organines|dobilienose. Nepalikti|| |maisto medžiagas. Ant branto stiebų |sėklai branto užpultų || |išsidėsčiusios rausvos purios žiedų |dobilų pasėlių. || |galvutes. Sėklos apskritos, kartasi | || |elipsiškos, rudos, jos gali išlikti | || |daigios iki 10 m. bet dirvoje išlieka | || |gyvybingos 3 metus. Sudygsta pavasarį, | || |tada branto stiebeliai, spirališkai | || |raitydamiesi, apsivynioja apie dobilų | || |stiebus. Vegetacijos metus brantas gali| || |daugintis ir stiebų ir atplaišomis. | || |Dobilienose brantas plinta židiniais. | || |Smarkiau išplitęs jis labai sumažina | || |dobilų žolės bei šieno derlių. Jei | || |dobiluose būna daug brantų, žole | || |apsinuodija gyvuliai. | ||Liucernų lap |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Sėti gerai išvalytą ||rud.dėmėtligė |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|sėkla. Sėkliniuose ||(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |pasėliuose palikti ||medicaginis) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |platesnius || |Ant liucernos lapų aukšliasporės |tarpueilius. Užkrėstą || |bespalvės, kiaušiniškos arba ovalios, |lauką anksčiau || |bukais galais, tiesios arba kiek |nušienauti. Tręšti || |lenktos. |fosforo ir kalio || | |trąšomis. Sėkliniuose || | |pasėliuose pastebėjus || | |sergančių augalų || | |purkšti fungicidais. ||L. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Sėti optimaliu laiku ||(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |ir beicuotą sėklą. ||Aestivalis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|Sergančias liucernas || |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |anksčiau nušienauti. || |Ant liucernos lapų konidijos rusvos, |Sėkliniuose pasėliuose|| |plačiai elipsiškos, vienaląstės. |palikti platesnius || | |tarpeilius, purkšti || | |juos fungicidais. ||L. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Sėti beicuotą sėklą. ||(Ascochyta |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Maišyti su kitų ||imperfecta) |tamsėjančios, kartais koncentriškai |ankštinių arba || |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |varpinių žolių || |kraštuose ir rudais taškeliais – |sėklomis. Sergančias || |piknidžiais centre. |liucernas anksčiau ir || |Ant liucernos lapų piknosporos |dažniau šienauti. || |bespalvės, cilindriškos arba pailgai | || |ovalios, tiesios arba kiek lenktos, | || |vienaląstės arba dviląstės, ties | |
| |pertvarėle įsmaugtos. | ||Varpinių žolių |Ant stiebų 2-8sm pločio makštis |Nelaikyti varpinių ||smauglys |(stroma), apjuosianti stiebą aplink. Iš|žolių nusenusių ||(Epicholoe typhina) |pradžių ji balta, vėliu paruduoja. |pasėlių. || |Makštis iš pradžių atrodo lyg | || |miltuota, jos paviršiuje yra bespalvių,| || |kiaušiniškų, vienaląsčių konidijų. | || |Vėliau makštyje susiformuoja juodų | || |taškelių pavidalo periteciai. | || |Aukšliasporės bespalvės, siūliškos, su | || |daugeliu aliejaus lašelių, vienaląstės | ||Skalsės |Varpose arba šluotelėse vienas arba |Sėti išvalytą, be ||(Claviceps purpurea) |keli violetiškai juodi, ragelio |skalsiagrūdžių sėklą. || |pavidalo, smulkūs arba stambūs |Šalia rugių sėklinių || |skelročiai (skalsiagrūdžiai). |pasėlių dažniau || | |nušienauti varpines || | |žoles. ||Juodosios rūdys |Ant stiebų pailgos, rudos, dulkingos |Laikytis agrotechnikos||(Puccinia graminis) |pūslės – uredosorai, vėliau juodos |reikalavimų. Naikinti || |pūslelės – teleutosorai. Uredosporos |raugerškius || |elipsiškos, gelsvai rusvos, dygliuotos.| || |Teleutosporos pailgos, lygiu | || |paviršiumi, dviląstės, ties pertvarėle | || |įsmaugtis, viršūnėje sustorėjusiu | || |apvalkalėliu, rudos, su ilgu rusvu | || |koteliu. | ||Techninių augalų ligos ||Bulvių ligos ||48. Vėžys |Tai vidaus karantininis objektas. Puola|Auginti vėžiui ||(Synchytrium |bulves bulvinis rauplis. Vėžiu serga |atsparių veislių ||endobioticum) |bulvių gumbai, stolonai, stiebai ir |bulves. Laikytis || |lapai. Ant visų apsikrėtusių organų |augalų karantino || |susidaro įvairaus dydžio išaugos. Ant |reikalavimų. || |stiebų ir lapų jos būna žalios spalvos,| || |nedidelės. Liga aptinka per bulviakasį.| || |Vėžinės išaugos iš pradžių šviesios, | || |lygiu paviršiumi, vėliau paruduoja, | || |pajuosta, susiraukšlėja. Ant išaugų | || |nebūna kamštinio audinio, todėl | || |drėgnoje dirvoje jos greitai supūva. | || |Bulves apkrečia zoosporos, kurios gali | || |įsiskverbti į gumbo vidų per sveiką | || |peridermą. Jos yra bespalvės, apskritos| || |arba kiaušiniškos, su 1 žiūželiu. Per | || |vasarą gali išsivystyti 12-14 zoosporų | || |generacijų. Gumbams apsikrėtus ir | || |susiformavus išaugoms, jose vystosi | || |aukso geltonumo spalvos sus toru | || |trisluoksniu tamsiai rudu apvalkalėliu | || |apskritos žiemojančios ilgalaikės | || |sporos (cistos). | ||Maras |Dėmės stambios, apskritos arba pusiau |Auginti marui atsparių||(Phytophtora |apskritos, rudos, lapų pakraščiuose. |veislių bulves, ||infestans) |Drėgname ore apatinėje lapų pusėje |sodinti sveikus || |dėmės apjuosia baltų, purių apnašų |beicuotus gumbus. || |ratas. Konidijos vitrinos formos, |Purkšti fungicidais. || |vienaląstės, bespalvės. Gumbai dėmėti | || |lygiomis arba kiek įdubusiomis, | || |stambiomis netaisyklingos formos, be | || |jokios fruktifikacijos, švino pilkumo | || |dėmėmis. Po dėmelėmis bulvės audiniai | || |būna parudavę. | ||Paprastosios rauplės |Ant gumbų nedidelės, apskritos, kiek |Laikytis sėjomainos ||(Actinomyces scabies)|iškilusios, rudos, spinduliškai |reikalavimų. Netrešti || |sutrūkinėjančios, sukamštėjusio audinio|šviežiu mėšlu. Prieš || |dėmelės, kurios gali susilieti ir |sodinant bulves || |apimti žymią gumbo dalį. |perrinkti ir || | |išbeicuoti. ||Dulkingosios rauplės |Gumbai daubuoti. Keliu mm skersmens ir |Laikytis sėjomainos ||(Spongospora |gylio įdubimai užpildyti juoda |reikalavimų. Netrešti ||subterranea) |ilgalaikių sporų mase. Jos apskritai |šviežiu mėšlu. Prieš || |kampuotos, rusvos, su tamsiai rudu |sodinant bulves || |apvalkalėliu, tarpusavyje susikibusios.|perrinkti ir || | |išbeicuoti. ||Šašai |Ant gumbų dažnai akučių vietose, |Laikytis sėjomainos ||(Rhiractonia solani) |plokšti, nedideli, juodi, tarpusavyje |reikalavimų. Beicuoti || |susilieję arba pavieniai skleročiai. |gumbus. Tinkamai || | |prižiūrėti bulves, nes|| | |čia liga apsikrečia || | |silpni skurstantys || | |augalai. ||Baltoji kojelė |Žemutinė stiebo dalis ir šaknies |Laikytis sėjomainos ||(Hypochnus solani) |kaklelis padengti baltomis, vėliau |reikalavimų. Beicuoti || |paruduojančiomis, lyg veltininėmis |gumbus. Tinkamai || |apnašomis, pūva. Apnašos sudarytos iš |prižiūrėti bulves, nes|| |storų hifų su bazidėmis. Bazidiosporos |čia liga apsikrečia || |bespalvės, vienaląstės, ovalios. |silpni skurstantys || | |augalai. ||Fuzariozė(saus.puvin)|Daugiausiai žalos padaro sandėliuose. |Stengtis nesužaloti ||(Fusarium solani) |Gumbų paviršiuje atsiranda |bulvių gumbų. Kad || |netaisyklingos formos pilkšvai rudų |gumbų žaizdos greitai || |truputi įdubusių raukšlėtų dėmių. |užgytų, laikymo || |Bulvės minkštimas po dėmėmis pasidaro |pradžioje 2-3 savaitės|| |purus, ruduoja. Vėliau viduje atsiranda|sandėliuose turi būti || |ertmė, pakraščiuose apsitraukusi balta |+13-18 temperatūra, || |arba gelsva grybienos plėvele. Grybo |90-95proc santykinis || |hifai iš bulvės vidaus prasiveržę į |oro drėgnumas ir gera || |odelės paviršių, sudaro pilkšvai |ventiliacija. || |baltas, gelsvas arba rausvas karputes. | || |Jose būna bespalvės lenktos ilgos su | || |1-5 skersinėmis pertvarėlėmis | || |konidijos. Grybas greitai suardo grybo | || |audinius, ir gumbas pasidaro lengvas. | || |Sandėliuos eiki kitų metų grybas | || |išsilaiko mumijomis viršutiniuose | || |gumbuose. | ||Lapų sausligė |Dėmes stambios arba vidutinio dydžio, |Laikytis sėjomainos ||(Macrosporium solani)|tamsiai rudos, apskritos arba |reikalavimų. Sodinti || |kampuotos, koncentriškai rievėtos, su |sveikus beicuotus || |neryškiu tamsiai rudu apnašu. Konidijos|gumbus. Prieš || |buožiškos, dūminės spalvos, su 7-10 |bulviakasį pašalinti || |skersinių ir 1- išilginėmis |bulvienojus. || |pertvarėlėmis, su ilga ataugėle. |Dezinfekuoti || | |sandėlius. ||Juodoji kojelė |Žemutinė stiebo dalis iš šaknies |Sodinti perrinktas ||(Pectobacterium |kaklelis pajuodę, apipuvę. Augalas |beicuotas bulves ||phytophtorum) |silpnai auga, lapai smulkūs, gelsta. |lengvesnėse, tinkamai || |Gumbo pjūvyje matomas pajuodęs arba |patreštose dirvose. || |išpuvęs centras. |Insekticidais naikinti|| | |kenkėjus. Žiemai || | |laikyti sveikus || | |padžiovinus gumbus, || | |laikymo metu pašalinti|| | |atsiradusius šlapiojo || | |puvinio židinius. ||Žiedinė bakteriozė |Gumbo pjūvyje matomas ištisinis arba iš|Laikytis agrotechnikos||(Corynebacterium |atskirų taškelių sudarytas parudusių |reikalavimų. Sodinti ||sepedonicum) |vandens indų ratas (žiedas). Nuo |beicuotas bulves. || |vandens indų iš gumbo vidaus prasideda |Prieš bulviakasį || |šlapias puvinys. |pašalinti bulvienojus.|| | |Sandeliuose reguliuoti|| | |ventiliaciją, || | |temperatūrą ir drėgmę ||Paprastoji mozaika |Dėmės mozaikiškos, žalsvai gelsvos, |Auginti bulves iš ||(Solanom virus 1) |neryškios. Vėliau jų vietoje atsiranda |meristemos. || |tamsiai rudos, netaisyklingos formos, |Vegetacijos metu || |kiek iškilusios, raukšlėtos, nekrozinės|insekticidais naikinti|| |dėmelės, netvarkingai išsimėčiusios |kenkėjus. 2-3 kartus || |lapalakštyje. |patikrinti augalus ir || | |išrauti sergančius || | |virusinėmis ligomis. ||59. Dryžuotoji |Apatinėje lapų pusėje ištisai arba |Auginti bulves iš ||mozaika |atskirais fragmentais parudavusios lapų|meristemos. || |gyslos. Lapalakštis šiek tiek |Insekticidais naikinti|| |garbanojasi. |kenkėjus. 2-3 kartus || | |per vegetaciją || | |patikrinti augalus ir || | |pašalinti sergančius || | |virusinėmis ligomis. ||Runkelių ligos ||Daigų juodšaknė |Ligoti lapai, jų šaknies kaklelis |Organines trąšas ||(Phoma betae) |pajuodęs, įsismaugęs, dėl to daigai |įterpti rudenį arba || |nuvysta, sudžiūsta. |patręšti runkelių || |Šaknies kaklelis padengtas baltu |priešsėlį. Sėti || |valkčiu. Hifai, zoosporangės pavienės |beicuotą sėklą. || |arba grandinėmis susikibusios. | ||Netikroji miltligė |Sergantys lapai smulkūs, trapūs, |Rudenį giliai užarti ||(Peronospora |šviesiai žalsvi, smarkiai pastorėjusiu |runkelių liekanas. ||shachtii) |lapalakščiu, kartais į apačia |Pasodus parengti tik || |užriestais kraštais. Tik apatinėje lapų|iš sveikų pasėlių. || |pusėje violetiškai pilkšvos (vėliau |Neauginti sėklojų arti|| |paruduojančios), tankios lyg veltinis |pirmamečių runkelių. || |apnašos, apimančios dalį arba visą |Sergančius sėklojus || |lapalakštį. Konidijos kiaušiniškos, |šalinti iš lauko, || |pilkšvos, vienaląstės, ant |likusius purkšti || |dichotomiškai šakotų konidijakočių. |fungicidais. Beicuoti || | |sėklą. ||Miltligė |Abiejuose lapų pusėse (ryškiau |Rudenį giliai užarti ||(Erysiphe communis) |viršutinėje) baltas, voratinkliškas, |runkelių liekanas. || |atskiromis salelėmis išsidėstęs |Neauginti sėklojų arti|| |valktis. Jame juodi, rutuliški |pirmamečių runkelių. || |viasiakūniai – kleistokarpiai. |Auginti miltligei || |Aukšliasporės po 3-6 viename aukšlyje, |atsparias veisles ar |
| |bespalvės, vienaląstės, ovalios. |hibridus. Purkšti || | |fungicidais ||Lapų bakteriozė | | ||( | | ||Lapų baltuliai |Dėmės apskritos, susiliejančios, |Sėti beicuotą sėklą. ||(Rumularia betae) |nedidelės, iš pradžių žalsvos, vėliau |Ligai plintant || |nešvariai baltos, su raudonai rudu |runkelių sėklojus || |apvadu. Abiejuose lapų pusėse |purkšti fungicidais. || |krūvelėmis susitelkusios balzganos |Rudenį giliai užarti || |apnašos. Konidijos cilindriškos, |runkelių liekanas. || |vienaląstės arba dviląstės, bespalvės, | || |bukais galais. | ||Rudmargė |Dėmės nedidelės, apskritos, rudos arba |Laikytis sėjomainos ir||(Cercospora beticola)|pilkšvos su raudonai rudu apvadu. |agrotechnikos || |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti || |pusėje dėmės padengtos pilkšvomis |sėklą. Ligos plitimo || |apnašomis. Konidojos bespalvės, adatos |metais pirmamečius || |formos, su daugybe skersinių |runkelius ir || |pertvarėlių. |sergančius sėklojus || | |purkšti fungicidais. || | |Rudenį giliai užarti || | |runkelių liekanas. ||Fomozė |Dėmės stambios, apskritos arba ovalios,|Laikytis agrotechnikos||(Phoma betae) |rusvos, koncentriškai rievėtos, su |reikalavimų. Tręšti || |tamsiai rudu apvadu ir juodais |dirvą boro trąšomis. || |taškeliais – piknidžiais – viršutinėje |Beicuoti sėklą. || |lapų pusėje. |Purkšti fungicidais. || | |Rudenį giliai užarti || | |derliaus liekanas. ||Rūdys |Dažniausiai apatinėj lapų pusėje |Rudenį giliai užarti ||(Uromyces betae) |(kartais abiejuose), smulkios, rudos |runkelių liekanas. || |pūslelės – uredosorai, vėliau irjuodos |Beicuoti pasodus ir || |pūslelės – teleutosorai, išsidėstę |sėklas. Purkšti || |pakrikai arba ratukais. Uredosporos |fungicidais. || |rutuliškos arba kiaušiniškos, su | || |dygliuotu apvalkalėliu, gelsvos. | || |Teleutosporos rutuliškos arba | || |kiaušiniškos, su koteliu, rusvos, lygiu| || |apvalkalėliu. | ||Šaknų gumbas |Ant šakniavaisių įvairaus dydžio |Laikytis sėjomainos ir||(Pseudomonas |išaugos. Jis pradžioje minkštas, |agrotechnikos ||tumefaciens) |rusvos, vėliau tamsėja, kietėja, jų |reikalavimų. Nuėmus || |paviršius raukšlėjasi. |derliu atrinkti ir || | |sunaikinti gumbuotus || | |runkelius. ||69. Paprastosios |Šakniavaisių luobelė dėmėta iškiliomis,|Laikytis agrotechnikos||rauplės |tamsiai rudomis, apskritomis arba |reikalavimų. Laikytis ||(Actinomyces scabies)|netaisyklingomis, sukamštėjusio |sėjomainos || |audinio, spinduliškai sutrūkinėjusiomis|reikalavimų. || |dėmelėmis. | ||Linų ligos ||Vytulys |Įvairaus amžiaus linų viršūnėlės |Laikytis sėjomainos ir||(Fusarium lini) |palinksta, gelsta. Šaknies kaklelis ir |kitų agrotechnikos || |šaknys pūva. Drėgname ore ant žemutinės|reikalavimų. Tręšti || |stiebo dalies ir šaknies kaklelio būna |linus kalio ir boro || |rausvos, krūvelėmis susitelkusios |trąšomis. Sėti gerai || |apnašos. Konidijos bespalvės, pjautuvo |išvalytą, beicuotą || |formos, su 2-3 pertvarėlėmis. |sėklą. Rudenį giliai || | |užarti augalų || | |liekanas. ||Antraknozė |Ant lapų apskritos, balzganos, |Laikytis sėjomainos ir||(Colletotrichum lini)|raudonais pakraščiais dėmės. Jose |kitų agrotechnikos || |drėgname ore susidaro oranžiniai |reikalavimų. Sėti || |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |beicuotą sėklą. || |cilindriškos, tiesios arba kiek |Papildomai tręšti || |lenktos, bespalvės. Ant stiebų rausvai |kalio ir mikroelementų|| |rudos, įdubusios, netaisyklingos formos|turinčiomis trąšomis. || |dėmės, dėl kurių stiebai atrodo lyg |Rudenį giliai užarti || |marmuriniai. |linų liekanas. ||Stiebalūžė |Ant jaunų lapelių tamsiai rudos, |Laikytis sėjomainos ir||(Polyspora lini) |smulkios dėmelės, kurios vėliau |kitų agrotechnikos || |susilieja, ir lapai ištisai paruduoja, |reikalavimų. Tręšti || |nulinksta ir nudžiūva. Drėgnu metu ant |linus kalio ir || |ligotų lapų susidaro šviesiai pilkšvi, |mikroelementų || |lyg drebučiai, kauburėliai – |turinčiomis trąšomis. || |ecervuliai. Konidijos bespalvės, |Sėti sveiko pasėlio || |vienaląstės, cilindriškos arba ovalios,|gerai išbeicuotą || |bukais galais. Ant stiebų rudos, tartum|sėklą. Plintant || |išsiliejančios, stiebą aplink |stiebalūžei eglutės || |apjuosiančios dėmelės. Kartasi jo |fazėje linus purkšti || |išsilieja, ir atskiro stiebo dalys |fungicidais. || |ištisai paruduoja. | ||Rūdys (svylarūdė) |Iš pradžių ant lapų stambios, |Linus sėti optimaliu ||(Melampsora lini) |dulkingos, oranžinės pūslelės – |laiku. Per gausiai || |uredosorai, vėliau linams nokstant, |netręšti azoto || |pailgi, juodi, blizgantys šašeliai – |trąšomis. Neklojėti || |teleutosorai. Uredosporos rutuliškos, |linų sėjomainos || |dygliuotos, šviesiai rudos. |laukuose. Purkšti || |Teleutosporos šonais ankštai viena prie|fungicidais. Sėti || |kitos prigludusios, vienaląstės, |svylarūdei atsparių || |prizmės formos, viršūnėje sustorėjusiu |veislių linus. Rudenį || |apvalkalėliu, rusvos. Ant pageltusių |giliai užarti augalų || |stiebų juodi, pailgi, blizgantys, kiek |liekanas. || |iškilę, šašeliai – teleutosorai. Ant | || |vaiskočių (žiedkočių) oranžinės, | || |dulkančios pūslelės (uredosorai) arba | || |juodi, pailgi šašeliai – teleutosorai. | ||Miltligė |Lapai aptraukti baltu, lyg miltuotu, |Linus sėti ir rauti ||(Oidium erysiphoides)|grybienos valkčiu. Konidijos |optimaliausiu laiku. || |elipsiškos, bespalvės, po 2-3 |Ligai plintant galima || |sukibusios grandinėlėmis. |purkšti fungicidais. || | |Rudenį giliai aparti || | |linų liekanas. ||Šlakuotumas |Ligos požymiai matomi tik ant daigų. – |Sėti gerai išvalyta, ||(Fungus terilis) |išryškėja daiginant sėklas drėgnoje |išbeicuotą, daigią || |terpėje. Ant sėklaskilčių ir šaknies |sėklą. Net ir labai || |kaklelio atsiranda plytų raudonumo |šlakuotumu || |dėmių ir dryžių, kurie vietomis |apsikrėtusius sėmenis,|| |susilieja. Audiniai tose vietose |jeigu kiti sėklos || |pasidaro permatomi, pavandenija, pūva. |kokybės duomenys || |Drėgnu oru apie stipriai pažeistus |atitinka kondicijos || |daigus gali susidaryti purvinai baltos |reikalavimus, || |spalvos grybiena. Grybas sporų |rūpestingai išbeicavus|| |nesudaro. Ligos sukėlėjas plinta kartu |galima naudoti sėklai.|| |su sėkla, bet kai kada užsikrečia ir |Nesuvėlinti ir || |sėmenys. |neuždelsti linarovio. ||76. Lininis brantas |Lininis brantas yra žiedinis |Profilaktikos ||(Cuscuta epilinum) |parazitinis augalas. Neturi nei šaknų, |priemonės. Laikytis || |nei lapų, tik ilgą siūlišką nelabai |agrotechnikos ir || |šakotą žalsvai gelsvą stiebą. Branto |sėjomainos || |stiebas turi siurbtukus,kuriais jis ima|reikalavimų. Valyti || |maisto medžiagas iš augalo šeimininko. |sėklą. Ranto židinius || |Žydi balzganais smulkiais žiedeliais, |naikinti anksti || |susitelkusiais tankiose rutuliškose |nušienauti , kol jis || |kekėse. Užlupti linai labai nusilpsta. |neišaugino sėklų, ir || |Žiemoja branto sėklos dirvos paviršiuje|nupjautą masę || |arba įsimaišiusios tarp sėmenų. |sudeginti. Galima || |Pavasarį prasikalę branto daigai, |naikinti herbicidais. || |išlindę į žemės paviršių, pradeda | || |raitysi ieškodamas atramos. | ||Rapsų ligos ||Rapsų diegavirtė |Sergančių daigų šaknies kaklelis |Laikytis agrotechnikos||(Olpidium brassicae) |pajuosta arba paruduoja, pūva, |reikalavimų. Kalkinti || |įsismaugia, kartais būna apsitraukęs |rūgščias dirvas, || |apnašomis. Vėliau puvinys apima ir |beicuoti dėklą. Daigų || |šaknis. Ligotų augalų skilčialapiai ir |fazėje purenti dirvą. || |lapai gelsta, laipsniškai džiūsta , | || |daigai išvirsta. Runkelinis | || |diegavirtis pažeistą šaknies kaklelį | || |aptraukia baltomis tankiomis apnašomis.| || |Jis plinta zoozporomis, kurios būna | || |inksto formos , su dviem žiuželiais, | || |išaugusiais sporos įdubusioje dalyje. | || |Zoosporengės pavienės arba | || |išsidėsčiusios grandinėlėmis, ant | || |kotelių. Žiemoja bespalvės lygiu | || |paviršiumi oosporos. | ||Šaknų gumbas |Ant apsikrėtusių augalų šaknų po 9-10 |Laikytis sėjomainos ||(Plasmodiophora |dienų atsiranda įvairaus dydžio išaugų.|reikalavimų. Rapsus ||brassicae) |O šakniaplaukių būna mažai, todėl |auginti neutralios || |augalas nespėja apsirūpinti vandeniu ir|reakcijos arba silpnai|| |maisto medžiagomis, nes jų daug |šarminėse dirvose. || |sunaudoja išaugų ląstelėse. Iš pradžių |Neauginti greta jokių || |išaugos būna normalios šaknų spalvos ir|kryžmažiedžių || |konsistencijos, o baigiantis vasarai |daržovių, naikinti || |jos paruduoja, pūva ir visai sutęžta.. |piktžoles. || |Puvimą paprastai sukelia bakterijos | || |patenkančios į išaugas per įvairių | || |kenkėjų padarytas žaizdeles. Tokie | |
| |augalai skurta, lėtai vystosi. Judrios | || |zoosporos. Zoosporos vienaląstės, | || |bespalvės, kriaušės formos su dviem | || |žiuželiais bukajame gale. Į audinius | || |jos patenka per daigų arba suaugusių | || |augalų šakniaplaukius. Susidariusiuose | || |šaknų išaugose išsivysto plazmodžiai, | || |pilni smulkių rutuliškų bespalvių | || |sporų. Supuvus išaugoms, sporos patenka| || |į dirvą kur gali išlikti gyvybingos 4-6| || |metus. | ||Netikroji miltligė |Pažeidžia rapsų lapus, stiebus ir |Laikytis agrotechnikos||(Peronospora |ankštaras. Kartais ant žieminių rapsų |reikalavimų. Beicuoti ||brassicae) |ji pradeda vystytis jau rudenį ir |sėklą. Sėklojus || |parazituoja augalus iki vegetacijos |purkšti fungicidais. || |pabaigos. Lapų viršutinėj pusėj |Auginti atsparias || |atsiranda gelsvų išsiliejančių arba |veisles. Naikinti || |kampuotų dėmių, o apatinėje – balzganai|piktžoles. || |pilkšvų apnašų. Susiliejusios dėmės | || |apima didelę dalį lapo asimiliacinio | || |paviršiaus, todėl pažeisti lapai | || |džiūna, susisuka ir nukrita. | || |Ant stiebų ir ankštarų taip pat būna | || |pilkšvų apnašų, sudarytų iš | || |konidijakočių ir konidijų. | ||Fomozė |Pažeidžia lapus, stiebus, kartais ir |Laikytis agrotechnikos||(Phoma lingam) |ankštaras. Išryškėja staiga. |reikalavimų, beicuoti,|| |Dažniausiai pradeda sirgti 2-3 sav. Iki|purkšti fungicidais || |derliaus nuėmimo. Sergančių augalų | || |stiebai paruduoja, kartais žemutinėje | || |stiebo daly atsiranda žaisdų. Tokie | || |augalai nuo stipresnio vėjo nulūžta. | || |Ant lapų atsiranda gelsvai rusvų dėmių | || |su tamsesniu apvadu ir tamsiais rudais| || |taškeliais – piknidžiais centre. Dėmėti| || |būna ir lapkočiai. Lie palūžta. | || |Ankštaras gelsta. Piknosporos | || |vienaląstės, bespalvės, elipsiškos. | || |Liga plinta su sėklomis. | ||Alternariozė |Plinta užėjus lietingiems orams. |Laikytis agrotechnikos||(Alternaria |Pažeidžia lapus, stiebus, ankštaras. |reikalavimų, beicuoti,||brassicae) |Ant antžeminių augalo dalių atsiranda |purkšti fungicidais || |nedidelių,truputį iškilių tamsiai rudų | || |dėmelių,padengtų tamkiomis žalsvai | || |juodomis apnašomis. Apnašos sudarytos | || |iš tiesių vienaląsčių arba daugialąsčių| || |konidijakočių ir buožiukų rusvų | || |smailiomis viršūnėmis konidijų. | || |Ilgainiui dėmės didėja, susilieja, ant | || |lapų jų centrai pašviesėja. Ankštaras | || |susiraukšlėja, kartais deformuojasi, | || |sėklos išauga smulkios, apsikrėtusios. | ||Sklerotinis puvinys |Vėlyvą pavasarį atsiranda, gelsta |Laikytis agrotechnikos||(Sclerotinia |lapai, vysta augalų židiniai. Sitebai |reikalavimų, beicuoti,||sclerotiorum) |vietomis būna apjuosti kelių cm pločio |purkšti fungicidais, || |baltos grybienos juosta. Stiebo |naikinti pikžoles || |audiniai po grybiena pūva, epidermis | || |lupasi. Stiebo viduje, kartais ir | || |paviršiuje susidaro skleročiai juodi. | ||Kekerinis puvinys |Gali susirgti bet kuriuo vegetacijos |Laikytis agrotechnikos||(Botrytis cinerea) |laikotarpiu. Ryškūs ligos požymiai ant |reikalavimų, beicuoti,|| |įvairių antžeminių augalo dalių, |purkšti fungicidais, || |paprastai atsiranda iki brendimo. |naikinti pikžoles || |Sergantys augalai gelsta, vysta, jų | || |stiebai ties žeme pūva, būna apsitraukę| || |pilku, vešliu, tartum dulkėmis pelėsiu.| || |Apsikrėtę lapai nuo kraštų ruduoja, | || |džiūsta, apsitraukia pilkomis | || |apnašomis. Jų gali būti ir ant | || |žiedkočių, o vėliau – ant ankštarų. | || |Tokios ankštaras dažnai deformuojasi. | || |Jose išauga smulkios sėklos arba jų | || |visai nebūna. | ||81. Baltoios rūdys |Rapsai šia liga serga bet kuriuo |Laikytis sėjomainos ||(Albumo candida) |vegetacijos periodo metu. Lapų |reikalavimų. Beicuoti || |viršutinėje pusėje atsiranda šviesiai |sėklą. Naikinti || |gelsvų apskritų arba netaisyklingų |kryžmažiedis || |dėmelių. Apatinėje lapų pusėje susidaro|piktžoles. Sėklojus || |iškilios baltos žvilgančiu paviršiumi |purkšti fungicidais. || |karputės, ryškiai iškrintančios žaliame|Užarti augalų || |fone. Jei augalai tankiai auga ir |liekanas. || |trūksta šviesos, žemutiniai lapai | || |greitai pradeda gelsti. Palankiomis | || |grybui vystytis sąlygomis karputės | || |susidaro ir ant stiebų bei ankštarų. | ||Daržovių ligos ||Kopūstų ir kitų kryžmažiedžių ligos ||Juodšaknė | | ||( | | ||Šaknų gumbas |Ant pagrindinės ir šoninių šaknų |Dezinfekuoti inspektų ||(Plasmodiophora |įvairaus dyžop, šviesios išaugos. Jose |rėmus ir žemę arba ||brasicae) |yra plazmodžiai, kurie subyra į daugybę|pakeisti jos paviršinį|| |vienaląsčių, bespalvių arba gelsvų, |sluoksnį. Nekalkinamas|| |rutuliškų ilgalaikių sporų. Sergantys |rūgščias dirvas galima|| |augalai blogai auga, lapai gelsta, |pakalkinti. Taikyti || |gūžės būna minkštos arba visai |sėjomainą || |nesusidaro. | ||Juodoji dėmėtligė |Dėmės juodos, apskritos arba | ||(Alternaria brasicae)|netaisyklingos, iš pradžių nedidelės, | || |vėliau stambios, padengtos juodomis | || |apnašomis. Konidijos rudos, ovalios | || |arba buožiškos, su skersinėmis ir | || |išilginėmis pertvarėlėmis. | ||Netikroji miltligė |Dėmės gelsvos arba pilkšvos, |Sėti šiluminiu būdu ||(Peronospora |netaisyklingos. Apatinėje lapų pusėje |beicuotą sėklą. ||brasicea) |dėmes dengia purios, baltos arba |Reguliuoti daigų || |pilkšvos apnašos. Konidijos bespalvės, |laistymą ir tankumą. || |apskritos, vienaląstės ant dvišakų arba|Papildomai tręšti || |trišakų konidijakočių. |kalio ir fosforo || | |trąšomis. Sandėliuose || | |šalinti sergančių || | |kopūstų lapus. ||Miltligė |Ant lapų baltas, miltuotas valktis, |Taisyklinga ||(Erysiphe communis) |ryškesnis viršutinėje lapų pusėje. |agrotechnika || |Konidijos ovalios, vienaląstės, | || |bespalvės, grandinėlėmis sukibusios. | || |Vėliau valktyje susidaro juodi, | || |rutuliški kleistokarpiai. | ||87. Baltosios rūdys |Liga pažeidžia sėklojų lapus, |Naikinti piktžoles. ||(Albumo candida) |lapkočius, stiebus, ankštaras. Jose |Pastebėjus pirmuosius || |sėklos nesubręsta. Ant sergančio augalo|ligos simptomus, || |dalių susiformuoja tanki balta |purkšti sėklojus || |grybiena, kurios paviršiuje būna trumpų|fungicidais. Giliai || |konidijakočių ir grandinėlėmis |užarti augalų || |sukibusių konidijų. |liekanas. ||Pomidorų ligos ||Lapų šviesmargė |Dėmės iš pradžių rudos, apskritos, |Neauginti toje pačioje||(Septoria |vėliau pilkšvai valtos, su tamsiai rudu|vietoje kelis metus iš||lycopersici) |apvadu ir juodais taškeliais – |eilės ar toje pačioje || |piknidžiais viršutinėje lapų pusėje. |žemėje. Pikuojant || |Piknosporos bespalvės, cilindriškos, su|pašalinti sergančius || |3 ir daugiau pertvarėlių. |lapus. Naudoti || | |fungicidus. Tinkamai || | |patręšti laukus || | |naudojant saikingai || | |azotines trąšas. || | |Naikinti augalų || | |liekanas. Dirvą rudenį|| | |giliai suarti. ||Sausligė |Dėmės stambios, rudos, koncentriškai | ||(Macrosporium solani)|rievėtos, apskritos arba kampuotai | || |apskritos, su nerškiomis juodomis | || |apnašomis. Konidojos tamsiai rudos, | || |daugialąstė, su skersinėmis ir | || |išilginėmis pertvarėlėmis, atvirkščiai | || |buožiškos. | ||Rudoji dėmėtligė |Apatinėje lapų pusėje iš pradžių |Dezinfekuoti tuščius ||(Cladosporium fulvum)|šviesiai pilkšvos, vėliau rudos, |šiltnamius. Pastebėjus|| |dėmėmis išsidėsčiusios apnašos. |pirmuosius sergančius || |Viršutinėje pusėje gali būti |lapus pašalinti ir || |netaisyklingos, žalsvos, geltonos, |pradėti purkšti || |vėliau paruduojančios dėmės. Konidijos |fungicidais. Žemę || |ovalios, rusvos, su pertvarėlėmis. Liga|laistyti saikingai, || |plinta šiltnamiuose kartais ir lauke. |nesušlapinant || | |antžeminių augalo || | |dalių. Patręšti. || | |Šalinti ir naikinti || | |augalų liekanas. ||Mozaika |Dėmės žalsvos arba gelsvos, |Taikyti įvairių kovos ||(Nicotiana virus 1) |netaisyklingos, lyg išsiliejančios. |priemonių kompleksą. || |Mozaikiškos, be jokių vaisiakūnio ir be|Dezinfekuoti, sėklą || |apnašų. |rinkti tik sveiką ir || | |beicuotą. Naikinti || | |pirmuosius virusine || | |liga susirgusius || | |augalus. Priežiūros || | |metu laikytis || | |sanitarinių || | |reikalavimų, tinkamai || | |tręšti, naikinti || | |piktžoles, kenkėjus, || | |augalų liekanas. || | |Laikytis sėjomainos. ||Vaisių juodasis |Puvinys dažniausiai prasideda nuo |Atrinkti sėklai tik ||puvinys |vaiskočio ir plinta tik į vieną pusę. |sveikus vaisius. Sėklą||(Macrosporium solani)|Puvinio dėmė netaisyklingai apskrita, |beicuoti sausuoju || |įdubusi, iš pradžių tamsiai ruda, greit|šiluminiu ir cheminiu || |pajuoduoja nuo juodų, aksiomiškų |būdu. Kt. – kaip prieš|| |apnašų. |šviesmargę. ||Vaisių rudasis |Ruda sauso puvinio dėmė nuo vaiskočio |Tinkamai prižiūrėti |
|puvinys |plinta į visas puses vienodai. Jos |pomidorus. Nesužaloti ||(Phoma destructiva) |paviršius iškilnotas smulkių, rudų |vaisių, taikyti || |spuogelių – piknidžių. Piknosporos |sėjomainą, gerai || |vienaląstės, bespalvės, cilindriškos. |tręšti, purkšti || |Apsikrečia žali vaisiai. |fungicidais. ||Maras |Rudos, netaisyklingos, lyg |Auginti toliau nuo ||(Phytophtora |išsiliejančios puvinio dėmės apima visą|bulvių pasėlių, ||infestans) |vaisių ( paviršiuje ir viduje). Serga |šalinti ir naikinti || |tik žali vaisiai, o apsikrėtusieji |sergančius pomidorų || |greičiau prinoksta. |vaisius. Šalinti || | |liekanas, giliai || | |suarti dirvą rudenį. || | |Laikytis sėjomainos. ||Juodoji bakterinė |Vaisiai dėmėti smulkiomis, juodomis, | ||dėmetligė |apskritomis dėmelėmis, aplink kurias | ||(Xantomonas |žalsvas, lyg vandeningas, vėliau | ||vesicatoria) |gelsvas ratas. | ||Vaisių viršūninis |Šia liga pomidorai serga šiltnamiuose, |Sėti beicuotą sėklą, ||puvinys |o sausais metais ir lauke. Viršūniniu |augalus saikingai ||(Bacterium |puviniu suserga tik žali, dažniausiai |tręšti ir pakankamai ||lycopersici) |patys pirmieji vaisia. Viršutinėje |laistyti, reguliuoti || |vaisiaus dalyje susidaro pavandenijusi |oro temperatūrą. Kai || |tamsiai žalia dėmė. Audiniai toje |ji per aukšta – || |vietoje greitai įdumba, patamsėja ir |apipurkšti vandeniu. || |sukietėja. Likusi nepažeista vaisiaus |Rinkti ir naikinti || |dalis greitai parausta. |sergančius vaisius. ||Stiebų sklerotinis | | ||puvinys | | ||( | | ||Šaknų anatraknozė | | ||( | | ||99. Pomidorų ligos |Nepažeisti agrotechnikos. Inspektuose | ||lauke bei |arba šiltnamiuose pomidorų daigų | ||šiltadaržiuose ir |neauginti kelis metus iš eilės toje | ||kovos priemonės nuo |pačioje žemėje: ją pakeisti nauja arba | ||jų specifika. |dezinfekuoti. Pikuojant daigus, | || |pašalinti sergančius lapus. Likus 1-2 | || |savaitėm iki daigų išsodinimo į lauką, | || |apipurkšti juos fungicidais. | || |Pakartotinai purkšti 10 dienų | || |šiltadaržiuose ir 14 dienų lauke. | || |Pomidorų auginimui išskirti plotus, | || |kurie nesiriboja su praėjusių metų | || |pomidorų laukais, ir tinkamai juos | || |patręšti, saikingai naudojant azotines | || |trąšas. Sėklas beicuoti. Sodinti ligom | || |atsparias veisles. | ||Agurkų ligos ||Rauplės |Dėmės kampuotai apskritos, įvairaus |Efektyvių priemonių ||(Cladosporium |dydžio, rudos, vėliau šviesiai rusvos, |nėra. Sėjomaina, ||cucumerinum) |su žaliai juodomis, aksiomiškomis |beicuoti, dezinfekuoti|| |apnašomis. Konidijos pailgai |šiltnamius, prižiūrėti|| |kiaušiniškos, žalsvai rusvos, |temperatūrą, naikinti || |vienaląstės arba dviląstė. |ligotas dalis. ||Miltligė |Lapai aptraukti baltu arba pilkšvu, |Dezinfekuoti ||(Erysiphe communis) |atskiromis salelėmis išsidėsčiusiu, |šiltnamius, naikinti || |vėliau susiliejančių grybienos valkčiu.|susirgusių augalų || |Konidijos grandinėlėse, cilindriškos, |pirmuosius lapus, || |bespalvės. |fungicidai, naikinti || | |liekanas, jei lauke – || | |giliai aparti. ||Bakteriozė |Dėmės kampuotos, rudos, vėliau šviesiai|Fungicidai, skinti ||(Pseudomonas |rusvos, kartais su balzgana, |agurkus sausu oru, ||lachrymans) |sutrūkinėjusia plėvele apatinėje lapų |sėjomaina, naikinti || |pusėje, iškrintančios. |liekanas, || | |dezinfekuoti. ||Sausligė |Dėmės stambios, kampuotai apskritos, |Dezinfekuoti žemę, ||(Corynespora melonis)|pilkai žalsvos, su neryškiomis tamsiai |beicuoti sėklą, || |rudomis apnašomis, vėliau baltais |fungicidai, naikinti || |rusvos, sutrūkinėjančios. Konidijos |liekanas, vėdinti. || |cilindriškos, šiek tiek | || |nusmailėjančiais galais, rudos su | || |skersinėmis pertvarėlėmis. | ||Mozaika |Jauni viršūniniai lapai žalsvai |Sveika ir išlaikyta 2 ||(Cucumis virus 1) |gelsvomis dėmelėmis, lyg |metus sėkla turi būti,|| |prasišviečiančiomis, mozaikiškomis |šalinti pirmuosius || |dėmėmis, šiek tiek garbanoti. |susirgusius augalus, || | |naikinti piktžoles ir || | |kenkėjus. || | | ||Askochitozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkšvai | ||(Ascochyta melonis) |baltos, su gausiais juodais taškeliais | || |– piknidžiais viršutinėje lapų pusėje. | || |Piknosporos bespalvės, dviląstė, | || |elipsiškos. | ||Kekerinis puvinys |Dažniausiai jauni ( neužaugę iki |Vėdinti, neleist ||(Botrytis cinerea) |normalaus dydžio) vaisiai nuo viršūnės |susikaupti drėgmei, || |pūva, pasidengia vešliomis, pilkomis |nesodinti per tankiai,|| |apnašomis, kurios vėliau pajuoduoja. |naikinti sergančias || |Tarp apnašų gali būti ir juodi, |dalis, dezinfekuoti. || |nedideli skleročiai. Konidijos | || |apvalios, vienaląstės. | ||Sklerotinis puvinys |Pūvančių vaisių paviršiuje balta, lyg | ||(Sclerotinia |vata grybiena, iš kurios išsiskiria | ||sclerotiorum) |skysčio lašai, juodi skleročiai. | ||108. Priemonės nuo |Parinkti nesunkias dirvas, gerai | ||agurkų ligų |įdirbti ir patręšti. Išdezinfekuoti iš | ||šiltadaržiuose ir |anksto žemę ir pačius šiltnamius. Sėti | ||lauke. |2-3 metus iš laikytą, šiluminiu ir | || |cheminiu būdu beicuotą sėklą. Sodinimui| || |parinkti sveikus ir gerai | || |išsivysčiusius augalus, prieš juos | || |sodinant apipurkšti fungicidais. | || |Šalinti susirgusius ar ligos pažeistus | || |lapus. Nuėmus derlių, augalų liekanas | || |sudeginti, divas giliai suarti. | ||Svogūnų ligos ||Netikroji miltligė |Apnašos violetiškai pilkos, po jomis |Laikymui atrinkti ||(Peronospora |vėliau atsiranda gelsvos, lyg |tiksveikus, ||schleidenii) |išsiliejančios dėmės. Konidijakočiai |mechaniškai || |dichotomiškai šakoti, Konidijos |nesužalotus svogūnus. || |stambios, kiaušiniškos, pilkšvos, |Terminiu būdu || |vienaląstės. |sunaikinti ligos || | |sukėlėją. Sudeginti ir|| | |pašalinti augalų || | |liekanas, dirvą giliai|| | |suarti, laikytis || | |sėjomainos, sodinti || | |ligoms atsparias || | |veisles. ||Rūdys |Ant lapų gelsvai rudos, dulkingos |Rudenį naikinti augalų||(Puccinia allii) |pūslelės – uredosorai ir juodos, ilgai |liekanas. || |epidermiu pridengtos pūslelės – | || |teleusorai. | ||Kekerinis puvinys |Svogūnai pūva, palaipsniui jų turinys |Gausiai tręšti kalio ||(Botrytis allii) |traukiasi, sudžiūva, o lukštų |ir fosforo trąšomis. || |paviršiuje susidaro purios, pilkšvos |Netręšti per gausiai || |apnašos, vėliau ir juodi, smulkūs |organinėmis trąšomis. || |skleročiai. Konidijos kiaušiniškos arba|Šalinti, arti, || |ovalios, bespalvės, vienaląstės. |sėjomaina, atsparios || | |veislės. ||Morkų ligos ||Sklerotinis puvinys |Šakniavaisiai pūva šlapiu puviniu, |Naudoti ||(Sclerotinia |kurio paviršiuje balta lyg vata |fungicidus,beicuoti, ||sclerotiorum) |grybiena ir stambūs juodi skleročiai. |naudoti sveikus || | |šakniavaisius sėklai. || | |Rūsiuose laikyti || | |sveikas, dirva || | |nerūgšti, patręšti || | |fosforu ir kaliu. || | |Sėjomaina, liekanos. ||Juodasis puvinys |Ant šakniavaisių juodos, apskritos, | ||(Alternaria radicina)|įdubusios, sauso puvinio dėmės, | || |plintančios šakniavaisio paviršiuje ir | || |viduje. Jos padengtos juodų, aksiomiškų| || |apnašų. | ||Rizoktoniozė |Artėjant vegetacijos pabaigai, ant |Laikytis sėjomainos ir||(Rhizoctonia |šakniavaisių susidaro švininės spalvos |kalkinti rūgščias ||violacea) |dėmės. Jų paviršius apauga tamsiai |dirvas. || |violetine grybiena, kuriai nykstant, | || |formuojasi labai smulkūs, juodi | || |skleročiai. Sergantys šakniavaisiai | || |vysta, sutrūkinėja, kartais pūva. Tokių| || |morkų lapai gelsta ir nudžiūsta. Liga | || |dažniausiai pasireiškia atskirais | || |lopais. Ligos plitimo židinius sudaro | || |sirgusių augalų liekanos ir iš | || |rizoktiniozės pažeistų pasodų išaugę | || |sėklojai. | ||Pupelių ligos ||Bakteriozė |Dėmės iš pradžių tamsiai žalios, lyg | ||(Xantomonas phaleosi)|riebalingos, vėliau rudos, kampuotos, | || |apjuostos gelsvu arba žalsvu plačiu | || |apvadu. | ||Deguliai |Apatinėje lapų pusėje protarpiais |Sėti sveiką sėklą, ||(Colletotrichum |parudavusios lapų gyslos. Vėliau, |beicuoti, rinktis ||lindemuthinum) |viršutinėje lapų pusėje atsiranda |veisles, saulėta || |smulkios, kampuotai apskritos, rudos, |vieta, sudeginti || |su raudonai rudu apvadu dėmelės. Jose |augalų liekanas. || |būna balzgani arba kreminės spalvos | || |kauburėliai – acervuliai. Konidijos | || |vienaląstės, cilindriškos, bukais | || |galais, kiek lenktos, bespalvės. | ||117. Sklerotinis |Ant ankščių balta, į dribsnius panaši | ||puvinys |grybiena ir juodi rutuliški skleročiai.| ||(Sclerotinia |Ligotos ankštys pūva. | ||sclerotiorum) | | ||Vaismedžių ir vaiskrūmių ligos ||Obelų ligos ||Paprastasis vėžys |Žaizdos atviros, gilios, nelygiais, |Medžius gerai ||(Neotria galligena) |rumbuotais kraštais ir aplink |prižiūrėti, || |koncentriškais ratais sutrūkinėjusia |nesužaloti. Kamienus || |žieve. Plyšeliuose arba ant žievės |balinti kalkėmis, nes || |tamsiai raudoni kauburėliai – |tada žievė || |periteciai. Aukšliasporės bespalvės |nesutrūkinėja. || |arba šviesiai gelsvos, dviląstė, ties |Atsargiai įdirbti žemę|| |pertvarėle įsmaugos, po 8 kiekviename |sode. Pastebėtas |
| |aukštyje. |žaisdas dezinfekuoti. || | |Vėžio pažeistas medžio|| | |šakas išoperuoti. ||Juodasis vėžys |Pajuodusi šaknų ir kamienų žievė labai |Rudenį pašalinti ir ||(Sphaeropsis malorum)|tankiai, netvarkingai iškilnota juodų, |sudeginti nudžiūvusias|| |smulkių spuogelių – piknidžių. |šakas ir medžius. || |Piknosporos ovalios, iš pradžių |Kamienus ir šakas || |bespalvės, vienaląstės, vėliau rusvos, |nubalinti kalkėmis. || |pagaliau tamsiai rudos,skersai |Naudoti fungicidus. || |padalytos, retais atvejais 2-3 |Vėžio pakenktas šakas || |pertvarėlėmis. |išoperuoti, pašalinant|| | |žievę ir 0,5-1 cm || | |pločio medienos || | |sluoksnį, || | |dezinfekuoti. Saugoti || | |nuo sužalojimų. ||Citosporozė |Parudavusi, nudžiūvusi žievė iškilnota |Naudoti fungicidus. ||(Cytospora schulzeri)|apskritų, kartais elipsiškų kauburėlių.|Išgenėti nudžiūvusias || |Jų centre iškilęs spuogematinis diskas.|šakas. || |Stromoje daug piknidžių lizdų, kurie | || |sueina į 2-5 išvedamuosius kanalus. | || |Piknosporos nešvariai baltos, | || |cilindriškos, daugiau ar mažiau | || |lenktos. Konidijokočiai siūliška, | || |pundeliuose. | ||Rauplės |Sumedėję ūgliai kauburiuoti ir lyg |Lapų naikinimas, ||(Fusicladium |pastorėję. Kauburėliai rudi, apskriti, |fungicidai, rauplėtus ||dentriticum) |virš jų periderma sutrūkinėja ir |vaisius realizuoti, || |plyšeliuose matyti žalsvai juodomis |bet nelaikyti jų. || |apnašomis aptrauktos stromos. Konidijos| || |kriaušės pavidalo, vienaląstės, kartais| || |dviląstė, bespalvės, vėliau rudos. | ||Filoskitozė |Dėmės apskritos arba nežymiai | ||(Phyllosticta mali) |kampuotos, iš pradžiū rusos, vėliau | || |pilkšvos su siauru, keik iškilusiu | || |tamsiai rudu apvadu. Viršutinėje lapų | || |pusėje juodi taškeliai – piknidžiais. | || |Piknosporos kiaušiniškos arba | || |elipsiškos, bespalvės su 2-3 aliejaus | || |lašeliais, vienaląstės. | ||Miltligė |Jaunų obelaičių žali ūgliai aptraukti |Laiku negenėti ligos ||(Podosphaera |pilkšvai baltu, vėliau rusvu grybienos |pažeistus ūglius. ||leucotricha) |valkčiu. Pradžioje jis lyg miltuotas, |Obelis purkšti || |su bespalvėmis, elipsiškomis, |fungicidais. || |vienaląstėmis, grandinėlėmis | || |sukibusiomis konidijomis. Vėliau | || |susidaro negausūs, juodi, rutuliški | || |kleistokarpiai. Aukšlys vienas. | || |Aukšliasporės aštuonios, vienaląstės, | || |bespalvės. Plačiai ovalinės. | ||Vaisių rudasis |Ant puvinio apimto vaisiaus |Profilaktika, žiedynų ||puvinys |koncentriškai arba pakrikai |ir ūglių, mumijų ||(Mobilia fructigena) |išsidėsčiusios pilkšvai gelsvos, |naikinimas, parinkti || |dulkingos karputės su bespalvėmis, |sklypą aukštesnėje || |pailgai ovaliomis, vienaląstėmis, |vietoje. || |grandinėlėmis sukibusiomis konidijomis.| || |Supuvę vaisiai gali virsti mumijomis. | || |Sandėliuose šis puvinys juodas, be | || |karpučių. | ||Šaknų gumbas |Ant pagrindinės ir šoninių šaknų |Prenkant vietą ||(Peudomonas |pradžioje smulkios, minkštos, gelsvos |atkreipti dėmesį į ||tumefaciens) |išaugos, kurios vėliau didėja, |priešdėlį: ten kur || |sukietėja, paruduoja, susiraukšlėja. |augo pomidorai, || |Medeliai silpnai auga, skursta. |kopūstai, burokėliai || | |ar runkėliai obelaičių|| | |sodinti negalima. || | |Medelyne atrinkti || | |sveiką sodinamąją || | |medžiagą. Kovoti prieš|| | |vaismedžių šaknų || | |kenkėjus. ||Baltasis puvinys |Obuolio paviršiuje atsiranda nedidelė, |Sandėliuose laikyti ||(Gloeosporium album) |apvali, ruda, šiek tiek įdubusi, |tik sveikus, || |puvinio dėmelė. Puviniui plečiantis, |neapdaužytus vaisius, || |dėmėje iškyla rudi spuogeliai – |sandėlius dezinfekuoti|| |acervuliai, išsidėstę koncentriškais |ir juose palaikyti nuo|| |ratais. Išsiveržus konidijomis, jei |-0,5 iki +1 || |pasidaro panašūs į baltas, dulkingas |temperatūrą ir 85-95 || |karputes. Konidijos cilindriškos, keik |proc. santykinę || |lenktos, bukais galais, vienaląstės, |drėgmę. || |bespalvės. | ||Kartusis puvinys |Įpuvusioje dėmėje ratu išsidėstę, | ||(Gloeosporium |juodi, smulkūs spuogeliai – acervuliai.| ||fructigenum) |Atsiradus konidijomis, jie darosi | || |rausvai miltuoti, primena karputes. | || |Konidijos cilindriškos, vienaląstės, | || |bespalvės. Puvinys kartaus skonio. | ||Galveninis puvinys | | ||( | | ||130. Pelėjūninis |Virš rusvos, vandeningos, vėliau |Kaip prieš baltąjį ||puvinys |raukšlėtos puvinio dėmės žalsvais |puvinį. ||(Penicilium glaucum) |melsvos karputės. Konidijos rutuliškos,| || |bespalvės, vienaląstės, sukibusios | || |grandinėmis. Konidijakočiai ilgi, | || |viršūnėje šakoti. | ||Kriaušių ligos ||Rauplės |* suaugusių kriaušių plonų šakų, o |Purkšti fungicidais. ||(Fusicladium pirinum)|jaunų ir liemenėlių žievė smarkiai |Priemonės tokios || |supleišėjusi, atplaišų kraštai atšokę |pačios kaip prieš || |nuo medienos ir užsirietę į viršų. |obelų rauples. || |Tokios šakos atrodo žymiai storesnės už| || |sveikąsias. Žievės plyšeliuose žalsvai | || |juodomis apnašomis aptrauktos stromos. | || |Konidijos kriaušės pavidalo, žalsvai | || |rusvos, vienaląstės arba dviląstė. | || |* ant ūglių rudos, apvalios, keik | || |iškilusios dėmelės kuriose žievė | || |trūkinėja ir atsidengia stromos, | || |aptrauktos žalsvai juodomis | || |aksiomiškomis apnašomis. | ||Degligė |Dėmelės iš pradžių raudonai rudos, |Parinkti pralaidesnę ||(Entomosporium |vėliau tamsiai rudos, labai smulkios, |vandeniui vietą, ||maculatum) |gausios, susiliejančios. Žaliame |lengvesnę. Sėjinukus || |lapalakštyje ir dėmėse viršutinėje lapų|purkšti || |pusėje smulkūs, blizgantys, juodi |profilaktiškai. || |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |Sugrėbti ir sudeginti || |bespalvės, su daugeliu aliejaus |nukritusius lapus. || |lašelių, keturląstės kryžmai |Tarp kriaušių eilių || |išsidėsčiusios, trys iš jų viršūnėse |įterpti obelų ar || |užsibaigia šereliais. |kaulavaisinių eiles, || | |nes jos sulaiko ligas.||Gleivėrūdė |Viršutinėje lapų pusėje apskritos arba | ||(Gymnosporangium |ovališkos, geltonai oranžinės arba | ||sabinae) |raudonos dėmės su juodais taškeliais – | || |spermogonėmis centre. Apatinėje lapų | || |pusėje dėmėse oranžinės spalvos, | || |buteliukų formos ecidžių krūvelės. | || |Ecidiosporos netaisyklingai apskritos | || |arba kampuotos, rudos, smulkiai ir | || |tankiai karpotos. Augalas tarpininkas –| || |kazokinis kadagys. | ||Šviesmargė |Dėmės apskritos, smulkios, nešvariai |Tos pačios kaip prieš ||(Septoria piricola) |baltos arba pilkšvos su tamsiai rudu |rauples. || |apvadu. Abiejose lapų pusėse dėmelėse | || |tamsūs taškeliai – piknidžiais. | || |Piknosporos siūliškos, lenktos, | || |bespalvės, su 1-2 pertvarėlėmis. | ||Slyvų ligos ||Sidabraligė |Atskirų šakų lapai balzgani, sidabrinio|Nesužaloti medžių, ||(Stereum purpureum) |arba švininio žvilgesio, be apnašų ir |lapų,medžių naikinimas|| |be vaisiakūnio. |senų, genėti, || | |atsparios veislės. || | |Gausiau pakalkinti || | |dirvą. ||Šratligė |Dėmės tamsiai arba šviesiai rudos, | ||(Clasterosporium |apskritos, su raudonai ru apvadu, | ||carpophilum) |iškrintančios. Apatinėje lapų pusėje | || |dėmėse kartais susidaro juodos, | || |krūvelėmis pasiskirsčiusios apnašos, su| || |šviesiai rudomis, pailgai | || |kiaušiniškomis arba buožiškomis su 3 | || |konidijomis. | ||Rūdys |Viršutinėje lapų pusėje labai smulkios,|Naikinti lapus ||(Tranzschelia |apskritos, gelsvos dėmelės. Apatinėje |nukritusius, ||pruni-spinosae) |lapų pusėje dėmelio vietose rudi |fungicidai. || |dulkingi spuogeliai – uredosorai, o | || |vėliau apatinėje lapų pusėje susidaro | || |juodi, lyg aksiomiški teleusorai. | || |Uredosporos kiaušiniškos, elipsiškos, | || |šviesiai rudos. Tarpininkas – | || |geltonžiedė plūkė. | ||Vyžos | Vaisiai deformuoti, raukšlėtu |Fungicidai, šalinti ||(Taphirina pruni) |paviršiumi, pablokšti, ištįsę, be |šakutes su || |kauliukų, aptrukti tartum vaško balsvu |nenormaliais vaisiais,|| |sluoksneliu, sudarytu iš grybo aukšlių.|rinkti vaisius || |Aukšliasporės beveik rutuliškos, |ligotus. || |bespalvės. | ||139. Citosporozė |Nudžiūvusi žievė iškilnota iškilusiu |Pjauti serg. Šakas, ||(Cytospora |disku apjuostų spuogelių, kurie po 2-3 |saugoti nuo ||leucostoma) |susitelkę grupėmis, kartais susilieję. |sužalojimų, || |Poperiderminis diskas baltas. Stroma |fungicidai, balinti || |elipsiška, su daugeliu piknidžių lizdų,|kamienus. || |susieinančių į vieną bendrą išvedamąjį | || |kanalą. Piknosporos bespalvės, lenktos,| || |išsiveržiančios raudonų lašelių | || |pavidalu. Konidijakočiai išaugę | || |puokštėmis, siūliška. | ||Vyšnių ligos ||Moniliozė |Žiedai ir žiedkočiai parudavę, |Nupjauti ir sudeginti ||(Mobilia laxa) |nudžiūvę, nuo šakučių nenukrinta. |sergančius ūglius. || |Parudavę ir susisukę lapai. Kartais |Purkšti fungicidais. || |parudavusių žiedų ir lapų būna | |
| |pilkšvos, dulkingos karputės. Konidijos| || |grandinėlėmis sukibusios, rutuliškos | || |arba citrinos formos, bespalvės. | ||Kokomikozė |Dėmės raudonai rudos, apskritos, |Nukritusius vyšnių ||(Cocomyces hiemalis) |nedidelės, susiejančios. Apatinėje lapų|lapus giliai įterpti į|| |pusėje dėmėse iš pradžių rudi, vėliau |žemę arba sugrėbti ir || |balzgani arba šviesiai rausvi |sudeginti. Pašalinti || |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |nudžiūvusius medžius. || |bespalvės, siūliškos, lenktos, vienu |Cheminės priemonės. || |nusmailėjusiu, kitu buku galu, | || |vienaląstės arba su 1-2 pertvarėlem. | ||Raganų šluotos |Plonos šakutės ant kai kurių šakų |Nupjaustyti rudenį ||(Tapharina cerasi) |lygiagrečiai išaugusios iš vienos |susidariusias raganų || |vietos ir sudaro puokštes. Jų lapai |šluotas. || |smulkesni už normalius, užsirietusiais | || |į apačią, parudavusiais kraštais. | || |Apatinė lapų pusė aptraukta šviesiai | || |pilkšvu aptraukalu, sudarytu iš | || |aukšlių. Aukšliasporės bespalvės, | || |elipsiškos. | ||Agrastų ir serbentų ligos ||Valktis |Ūgliai aptraukti baltu lyg miltuotu |Pjaustyti ir deginti ||(Spaerotheca mors – |grybienos valkčiu, kuris vėliau |pažeistus ūglius. ||uvae) |paruduoja, pasidaro tankus lyg |Naikinti lapus ir || |veltinis. Valtyje iš pradžių |uogas, fungicidai, || |vienaląstės bespalvės, elipsiškos, |veislės, dirvos || |grandinėlėmis sukibusios Konidijos, o |priežiūra, tręšti, || |vėliau – juodi kleistokarpiai su vienu |retinti krūmus. || |aukšliu ir 8 aukšliasporėmis jame. | ||Deguliai |Dėmelėms susiliejus lapalakštis nuo |Lapų naikinimas, ||(Gloeosporium ribis) |pakraščių paruduoja. |fungicidai. ||Šviesmargė |Dėmelės apskritos arba kampuotos, iš |Lapų naikinimas, ||(Septoria ribis) |pradžių rudos, vėliau jų centras |fungicidai. || |pabąla, o pakraščiuose lieka siauras | || |rudas, kiek iškilęs apvadas. | || |Viršutinėje lapų pusėje, dėmelių | || |centre, negausūs tamsiai rudi taškeliai| || |– piknidžiais. Piknosporos siūliškos, | || |kiek lenktos, bespalvės, su -4 | || |pertvarėlėm. | ||Viksvinės rūdys |Viršutinėje lapų pusėje geltonai |Nesodinti žemose ||(Puccinia ribesii – |oranžinės apskritos dėmės su juodais |vietose, naikinti ||caricis) |taškeliais – spermogonėmis centre. |kaimynystėje augančias|| |Apatinėje pusėje ir ant lapkočių |viksvas, fungicidai. || |oranžiniai, korėti spuogeliai – stromos| || |su ecidėmis. Ecidiosporos oranžinės, | || |rutuliškos, karpotu paviršiumi, | || |vienaląstės. Ligos tarpininkai įvairios| || |viksvos. | ||Veimutrūdė |Apatinėje j. Serbentų lapų pusėje |Nesodinti arti ||(Cronartium ribicola)|oranžiškai geltoni, dulkingi spuogeliai|veimutinių pušų, || |– uredosorai. Uredosporos geltonos, |fungicidai. || |ovališkos, vienaląstės. Viršutinėje | || |lapų pusėje virš uredosorų kartais | || |atsiranda gelsvos, kampuotos, | || |susiliejančios, smulkios dėmelės. | || |Baigiantis vasarai, apatinėje lapų | || |pusėje atsiranda šerelių pavidalo, | || |puokštėmis išaugę, rusvi, vėliau | || |tamsiai rudi teleusorai. Ligos | || |tarpininkas – veimutinė pušis. | ||148. Juodųjų serbentų|J. serbentų žiedai deformuoti, panašūs | ||pilnavidurė |į pilnavidurius, nes taurėlapiai ir | ||(Ribes virus 1) |kuokeliai pavirtę siūliukais | || |vainiklapiais, tik jie ryškiai | || |violetiniai, o normalūs vainiklapiai | || |gelsvai žali. Dažniausiai deformuotų | || |žiedų kekės nudžiūsta ir ilgą laiką | || |nenukrinta. | ||Aviečių ligos ||Deguliai |Dėmės ant stiebų ir ūglių iš pradžių |Išpjaustyti ir ||(Gloeosporium |smulkios, apskritos arba ovalios, kiek |sudeginti ligotus ||venetum) |iškilusios, raudonai rudos, vėliau jų |stiebus bei ūglius, || |centras įdumba, pasidaro gelsvas arba |lapų naikinimas, || |pilkšvai baltas, o pakraščiuose – |fungicidai, patręšti || |platus, rudai raudonas arba raudonai |kalio trąšomis. || |juodas, kiek iškilęs apvadas. Dėmėse | || |šviesūs arba tamsūs kauburėliai – | || |acervuliai. Konidijos cilindriškos arba| || |elipsiškos, vienaląstės, bespalvės. | ||Žievėplaiša |Ant žalių stiebų violetiškai juodos, |ligotus stiebus bei ||(Dydimella applanata)|išsiliejančios, stiebą aplink |ūglius, lapų || |apjuosiančios dėmės. Ant sumedėjusių |naikinimas, fungicidai|| |stiebų dėmės pašviesėja, periderma | || |sutrūkinėja, ir išlenda į paviršių rudi| || |piknidžiais. Piknosporos vienaląstės, | || |ovalios, bespalvės. | ||Rūdys |Viršutinėje lapų pusėje gelsvi, iškilūs|Lapų naikinimas. ||(Phragmidium rubi – |spuogeliai – ecidės. Ecidiosporos | ||idaei) |vienaląstės, oranžinės, elipsiškos arba| || |kiaušiniškos. Vėliau apatinėje lapų | || |pusėje daug nedidelių šviesiai rudų, | || |dulkingų spuogelių – uredosorų. | || |Uredosporos vienaląstės, oranžinės, | || |elipsiškos, dygliuotos. Dar vėliau tarp| || |uredosorų atsiranda juodi sporų | || |telkiniai – teleusorai, ir lapo apačia | || |atrodo kaip apnašomis aptraukta. | || |Teleusporos tamsiai rudos, su 5-9 | || |pertvarėlėmis, storu, lygiu | || |apvalkalėliu. | ||Šviesmargė |Dėmelės smulkios, iš pradžių rusvos, |Lapų naikinimas, ||(Septoria rubi) |vėliau nešvariai baltos, su raudonu |išpjaustyti dėmėtus || |apvadu. Viršutinėje lapų pusėje |stiebus, chemija. || |dėmelėse juodi taškeliai – piknidžiais.| || |Piknosporos bespalvės, siūliškos, | || |lenktos, su 1-3 ir daugiau neryškių | || |pertvarėlių | ||Mozaika | | ||( | | ||Braškių ir žemuogių ligos ||Šviesmargė |Ūgliai, lapkočiai ir žiedkočiai dėmėti.|Netręšti per gausiai ||(Mycosphaerella |Dėmės pailgos, iš pradžių rudos, vėliau|mėšlu, lapų ||fragariae) |nešvariai baltu centru, aptrauktu |naikinimas, || |balsvomis apnašomis. Konidijos |fungicidai. || |bespalvės, cilindriškos, vienaląstės | || |arba su 1-2 pertvarėlėmis. Dėmių | || |vietose pažeisti lapkočiai suplonėja ir| || |palūžta. | ||Rudoji dėmėtligė |Dėmės stambios tartum išsiliejančios, |Netręšti per gausiai ||(Marssonina |violetiškai rudos, vėliau juodos, su |mėšlu, lapų ||potentillae) |juodais, blizgančiais acervuliai |naikinimas, fungicidai|| |viršutinėje lapo pusėje. Konidijos | || |dviląstės, ties pertvarėle įsmaugtos, | || |bespalvės. | ||156. Vaisių kekerinis|Ant uogų rudos puvinio dėmės, kurios |Po kerais pakloti ||puvinys |greit plinta apimdamos visą uogą. |susmulkintų šiaudų, ||(Botrytis cinerea) |Puvinio paviršius greit apsitraukia |samanų ar kitokių || |pilka, tankia, puria, dulkinga veja. |izoliuojančių || | |medžiagų, kad uogos || | |negulėtų ant žemės. || | |Tankiai suaugusius || | |kerus praretinti, || | |fungicidai. |