VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJAEkonomikos fakultetasVadybos katedra
VAIZDAS REKLAMOJE: fotografijos vaidmuoKursinis darbas
2005 Vilnius
Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………3 1. Reklama………………………………………………………………………………………….4
1.1 Reklamos raida…………………………………………………………………………..5
2. Fotografija……………………………………………………………………………………….7
2.1. Fotografija Lietuvoje…………………………………………………………………8
2.2. Fotografija reklamoje………………………………………………………………….8
3. Spalvų reikšmė…………………………………………………………………………………9
4. Tyrimas………………………………………………………………………………………….11
5. Išvados…………………………………………………………………………………………..13
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………14
Įvadas
Reklama – kas tai? Į šį klausimą mes visi atsakytume skirtingai. Tai informacija ir panašiai. Kada ji atsirado, kas jai davė pradžią ir padėjo išsiplėtoti? Tai ir bandysime aptarti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog reklama yra glaudžiai susijusi su daugeliu įvairių sričių. Tačiau mes aptarsime tik vieną, reklamai ypatingai svarbią sritį – fotografiją. Aptarsime jos atsiradimą, raidą bei jos naudą kuriant reklamą. Be to, aptarsime spalvų reikšmę, jų svarbumą. Patyrinėsime skirtingų metų reklamą dviejuose žurnaluose. Iš viso to bus galima pastebėti, kaip kinta reklama atsirandat vis tobulesniems vaizdo fiksavimo aparatams.
1. ReklamaReklamos šiuo metu yra visur, tai tiesiog mūsų gyvenimo dalis. Ji mums padeda sužinoti apie naujas prekes, paslaugas, ir kitus naujus dalykus. Taigi reklama tampa svarbi mūsų gyvenime. Jos pagrindinės funkcija yra skatinti vartotoją pirkti. Taigi ji padeda vartotojui išsirinkti tinkama prekę, tai pat padeda susiformuoti interesamas, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus. Ji dalyvauja kūltūriniame, politiniame, moraliniame ir estetiniame žmonių auklėjime. Apie reklamą galima daug kalbėti, bet nėra vieno konkretaus apibrėžimo, kuriuo būtų įmanoma ją apibūdinti. Skirtingi asmenys pabrėžia skirtingas reklamos savybes, jos tiklsus. Todėl norint suvokti reklamos esmę, reikia ją aptarti iš skirtingų pozicijų, remiantis ne vieno, o daugelio ją tiriančių žmonių nuomone, pastebėjimais. Todėl pateiksiu ne vieną, o kelis skirtingus apibrėžimus (D. Jokubauskas „Reklama ir jos poveikis vartotojui“ 7 psl.) : • Reklama – tai vaizduojamojo meno rūšis.
• Reklama – tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių
ruošimo, gaminimo, platinimo, tai pat reklaminės veiklos organizavimo.• Reklama – tai kontroliuojamas poveikis auditorijai masinėmis informacijos priemonėmis.
• Reklama – tai menas įsiūlyti vienintelį, labiausiai vykusį vartojimo motyvą kuo didesniam žmonių skaičiui.“ Taigi mėginant apibendrinti, reklama – tai informacijos šaltininis, padedantis apsispręsti. Reklama remiasi įvairiais reklamos veiksniais: kalba, tekstu, vaizdu, preke, nauda. Jos veiksmingumą didina ir tokie reklamos elementai: žodis, garsas, šviesa, forma, veiksmas. Kaip suprantame, reklamos tikslas yra ne tik sudominti vartotoją, bet ir paskatinti jį atlikti tam tikrą veismą, pvz. pirktų prekę, duotų kraujo ir panašiai. Kiti reklamos tikslai: supažindinti potencialų vartotoją su tam tikra preke, jos ženklu, savybėmis, jos kaina, pateikimo vieta ir panašiai. Be to, reklama turi priversti potencialų vartotoją galvoti apie prekės įsigijimą, parodydama, kad įsigijęs prekę vartotojas turės naudos. Ji priverčia potencialų vartotoją norėti tam tikros prekės, sukeldama svajones apie ją. Visa reklama yra skiriama vartotojui. Vartotojas – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą.
1.1. REKLAMOS RAIDA
Reklama – tai mūsų kalboje vartojamas žodis, panašus pracūzų kalboje vartojamą terminą reclame; šie žodžiai kilę iš lotynų kalbos žodžio reclamo – rėkti, šaukti. Anglų kalboje advert (advertising, advertise – reklamuoti, skelbti, pranešti ) šis žodis siejamas su lotynų kalbos žodžiu advertere – nukreipti, sukoncentruoti. O vokiečių kalbos žodis werbung reiškia agitaciją, verbavimą. Įvairiais laikotarpiais šio žodžio reikšmė išliko maždaug ta pati: pranešti, informuoti vartotoją apie tam tikrus dalykus. Šis žodis reklama pirmą kart pavartotas biblijoje 1655 metais.
Pirmiausiai žmonės išmoko kalbėti, o tai reiškia, kad viena iš seniausių reklamos priemonių yra garsinė reklama (gatvės pirkliai, šaukliai šūkaudami reklamuodavo savo prekę). Ši reklamos šaka ištobulėjo per šimtmečius ir yra naudojama net ir dabar. Bet to neužteko. Buvo poreikis kaip nors visas mintis žymėti ir perduoti ženklais. Taip atsirado raštas, jis nuėjo ilgą kelią kol buvo ištobulintas nuo daitaraščio, mazgaraščio, lazdoraščio, vaizdaraščio, iki fonetinio rašto – visada buvo ieškoma kažko paprasto, lengvai išmokstamo ir suprantamo. Šis raštas tapo tarpkomerciniu, bet jis ir buvo tobulinamas kol atsirado lotynų alfabetas. Taigi visokie užrašai, piešiniai nusako apie pardavimų skatinimą jau tada. Taip pat nemokantiems skaityti buvo kuriamos iškabos, nurodančios kas ką parduoda, pvz: smuklė, batsiuvys, kepėjas ir taip toliau. Taip atsirado lauko reklama ir prekės ženklas. Atsirado konkurencija, kurio ženklas patrauklesnis, gražesnis ir panašiai. Bėgant laikui reklama tobulėjo, bet gana lėtai. Labiausiai tobulėjo garsinė reklama, bet ji visų poreikių negalėjo patenkinti. Dėl to dar ilgai buvo gaminamos iškabos ir vis dažniau naudojamas raštas ir iliustracijos. Ši ankstyvoji komercinė reklama apėmė daugiau informacijos pateikimą apie prekę o ne įtikinėjimą ją pirkti.
Reklamoje pasikeitimai prasidėjo išradus spausdinimo mašiną: atsirado galimybė masinėms komunikacijoms, tai yra, greičiau spausdinti laikraščius, knygas, plakatus. Jie, žinoma, buvo labiau skirti aukštuomenei. Pirmosios reklamos pasirodė maldaknygėse (1 pav.) Spausdintinėje reklamoje atsirado reklaminiai piešiniai; juos pirmasis panaudojo amerikietis B. Franklinas.
Vienas is didžiausių technikos pasiekimų XIX – ojo amžiaus pradžioje buvo fotografija. ji leido užfiksuoti vaizdą, o tai akivaizdžiai padidino reklamos efektyvumą. Nes vaizdas buvo geresnis nei pieštas.
2. Fotografija
Fotografija, kaip minėjau, atsirado XIX amžiaus pradžioje. Terminas Fotografija (gr. phos (photos) – „šviesa” ir grapho – „rašau” ) pradėtas vartoti 1839 metais vasario mėnesį anglų ir vokiečių kalboje. Jau graikų mokslininkui ir filosofui Aristoteliui (384-322 m. pr. m. e.) buvo žinomas kamera-obskuras (tamsus kambarys) ir jo veikimo principas. Apie 1500 m. Leonardas da Vinčis labai tiksliai aprašė kamerą-obskurą, pateikė jo brėžinius. 1545 m. olandų matematikas Gema Frizijus paskelbė piešinį kameros-obskuro, su kuria 1544 m. stebėjo Saulės užtemimą. Apie šviesos poveikį kai kurioms medžiagoms buvo žinoma jau senovės Romoje. Viduramžiais labiausiai tyrinėtojų dėmesį patraukė sidabro druskos. Stebėjimus atliko R. Boilis, A. Sala, V. Hombergas. 1727 m. J. Šulcė (Vokietija) atrado sidabro druskų jautrumą šviesai. 1802 metais T. Vedžuvadas ir G. Devis (Anglija) išgavo negatyvinį atvaizdą popieriuje, išmirkytame sidabro nitrato tirpale. Bet jie šio vaizdo užfiksuoti nesugebėjo. Vėliau jų darbą tęsė J. N. Niepce’as, L. J. M. Dageras, V. H. F. Tobleris ir kiti garsūs XIX a. išradėjai. Nuo 1813 m. Niepce’as pradėjo ieškoti būdų, kaip patobulinti neseniai išrastą litografijos būdą. Jis norėjo, kad “pieštų” ne litografinė kreida, o šviesa. 1829 m. Niepce’as pradėjo bedradarbiauti su L. J. M. Daguerre’u, buvusiu scenografu, kuris ieškojo būdų, kaip užfiksuoti kameroje-obskure gaunamą vaizdą. Jis 1822 metais išrado dioramą. 1833 metais mirus Niepce’ui, L. J. M. Daguerre’as pasirėmė jo atradimais ir 1837 metais surado būdą, kaip užfiksuoti gautą vaizdą, kurį pavadino „dagerotipu”. Jis ketino įsteigti savo kompaniją, bet nepavykus pardavė savo išradimo teises Prancūzijos vyriausybei. 1833 metais Anglijoje W. H. Foxas Talbotas pradėjo bandymus, norėdamas užfiksuoti atvaizdus ant popieriaus. 1835 metais jam tai pavyko, išrado negatyvinį-pozityvinį procesą, kurį pavadino kolotipija ( grožis ). Fotografija vis tobulėjo, tapo populiari, fotografai būrėsi į draugijas. “1888 metais JAV išradėjas Džordžas Eastmenas sukonstravo fotokamerą ir ją pavadino “ Kodak”” (B. Čereška ”Reklama – teorija ir praktika” 22 psl.). Tai padėjo paplisti fotoreklamai. 1904 metais sukurtas spalvotas fotografijos būdas. Bet to neužteko, buvo daromi vis nauji bandymai išgauti kuo geresnes ir sudėtingesnes spalvų sistemas.
“Pirmoji praktiška spalvota juosta mėgėjams ir profesionalams rinkoje pasirodė 1935 m., tačiau plačiai prieinama tapo tik nuo 1945 m.” ( I. Jeffrey “Fotografija” 245 psl. ). 4- ame dešimtmetyje pradėtas gaminti popierius su specialiu paviršiumi. 5 – ame dešimtmetyje atsirado dar daugiau naujovių ir patobulinimų, pvz. lazeriniai skeniariai, kompiuteriai ir kt., kurie spaudinimą padarė labai tikslų. Taigi buvo vėl iš naujo susidomėta spalvota fotografija. Taip fotografija tapo rimtas dalykas.2.1 Fotografija Lietuvoje
Laikraštis „Kurjer Litewska” 1839 m. vasario 14 d. pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą. Pirmieji fotografai, pradėję dirbti Lietuvoje apie 1854 metus, buvo Blondelis ir Rubinšteinas. 1863 metais Vilniuje jau veikė aštuoni foto paviljonai. Juose dirbo fotografai V. Daumantas, A. Bonaldis, A. Korzunas, S. Nikoliay ir kt. Per 1863 m. sukilimą visi minėti paviljonai buvo uždaryti, o prie sukilimo prisidėję fotografai ištremti. Lietuvoje nuo 1864 metų fotografijoje prasidėjo naujas etapas. Fotografija ėmė skverbtis į mokslo, muziejininkystės ir kitas gyvenimo bei veiklos sritis. Nuo 1870-ųjų fotografija paplito ir kituose Lietuvos miestuose. Pagrindinis nuotraukų formatas tais laikais buvo 6 x 9 cm. Tokios nuotraukos buvo vadinamos „visit carte”. Pirmaisiais savo gyvavimo metais fotografija Lietuvoje buvo amatas ir į meno sritį nepretendavo. Dažniausiai buvo fotografuojami portretai visu ūgiu, kartais – iki pusės. Dauguma pirmųjų fotografų būdavo atvykę iš kitų šalių.
2.2 Fotografija reklamoje
Atsiradus fotografijai reklama pradėjo tobulėti, ji tapo efektyvesnė. Jai tapti efektyvesne padėjo vis nauji išradimai. Vienas iš perversmų buvo tai 1882 metais Georgo Meisenbacho sukurtas pustonis mechanizmas, kuris leido spausdinti vaizdus kartu su tekstu – tai leido masiškai spausdinti geresnės kokybės plakatus, brošiūras ir pan. Pradėjus naudoti elektrą pramonėje ir buityje, tai tapo neatsiejamu, kasdieniu dalyku mūsų gyvenime. Elektra suteikė galimybę apšviesti reklaminius plakatus naktį. Dar viena iš naujovių buvo kino aparatas. Jį XIX amžiaus pabaigoje sukonstravo prancūzų chemikas Luisa Liumjeras. Vėliau su broliu Augustu jis sukūrė pirmą reklaminį filmuką apie šampanizuoto vyno rūšį (tai buvo 1904 metais). XIX amžiuje reklama buvo dažniausiai randama laikraščiuose, plakatuose, brošiūrose ar panašiai. Žurnalai buvo tik informavimo priemonė, daugiau skirta turtingiems, juose nebuvo reklamos. Pirmoji reklama žurnaluose pasirodė 1844 metais. Taigi žurnalai tapo ilgų ir sudėtingų pranešimų platinimo priemonė. Straipsniai ir reklama buvo iliustruojami. Spalvotos iliustracijos žurnalus padarė daug patrauklesnius. Nuo to prasidėjo įvaizdžio kūrimas: įmonės ar individualūs asmenys konkuravo tarpusavyje dėl to, kas geriau atlieka savo darbą.
3. Spalvų reikšmė fotografijoje
Spalvos yra svarbiausias akcentas reklamoje. Gerai parinktas derinys gali atnešti sėkmę, blogai parinktas derinys gali sumažinti pardavimus. Kiekviena spalva turi savo reikšmę ir gali įtakoti mūsų elgesį, nors tai ir neigtume. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad reklaminio teksto spalva turi įtakos patraukti tiriamųjų dėmesį, suvokti tekstą ir jį įsiminti. Ypatingai didelę reikšmę turi spalvų parinkimas kuriant firmos ar prekės ženklą. Taigi spalvos turi savo reikšmes ir asocijacijas. Trumpai apie jas:
Raudona – pati ryškiausia ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Vaikai, būdami egocentriški, mėgsta ryškiai raudoną spalvą. Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Dauguma dizainerių dažnai naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną spalvą, nes ryškios raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje neutraliausioje aplinkoje. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektą elegantišku arba gali atrodyti per daug agresyviai. Daugumai žmonių raudona spalva asocijuojasi su ugnimi, šiluma, ji gali sujaudinti, suerzinti. Ji mėgstama Meksikoje, Norvegijoje, Irake, o Airijoje – ne. Kinijoje – tai laimės, šventės, sėkmės, vertybių, dėkingumo spalva. Indijoje raudona spalva simbolizuoja gyvenimą, veiksmą, entuziazmą. Žalia – pati artimiausia gamtai spalva. Ji viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Taigi žaliai spalva labiau tinkanti užtikrintiems žmonėms, realistams. Žalia spalva veikia neutraliai ir raminančiai, nors ir ne taip stipriai, kaip mėlyna. Ji sukelia užuovėjos ir saugumo jausmą. Šios spalvos fonas apriboja erdvę, suteikia ramybės ir tikrumo. Žalia asocijuojasi su vėsuma, ramybe, ji dar vadinama vilties spalva. Ji mėgstama Meksikoje, Australijoje, Airijoje ir Egipte. Kinijoje simbolizuoja jaunystę ir prabangų gyvenimą, Indijoje – taiką ir viltį, musulmonus saugo nuo piktos akies. Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris: suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo pojūtį. Žalia spalva skatina susikaupimą ir apmąstymus.
Mėlyna – patikimiausia ir labai mėgstama spalva. Matydami šią spalvą mes įsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni). Mėlyna alsuoja švara ir ramybe. Mėlynos spalvos detalės optiškai daro objektą erdvesnį, vėsesnį; sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadina nuotaiką ir veikia slegiančiai. Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlyna nevargina akių. Tai lyg ir raminanti spalva.Geltona – ji žadina žvalumą, formuoja jaukumą, džiaugsmingą nuotaiką. Ji yra pati šviesiausia, švytinti iš visų spalvų. Ši spalva patinka nedaugeliui žmonių . Pastebėta, kad ji labiausiai patinka jauniems 17-19 metų vyrams. Intensyvi geltona spalva yra per ryški ir įkyri, vargina bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia visai priešingai: šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį, didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis – sumažėjęs gebėjimas susikaupti. Visos kitos spalvos: Violetinė spalva kai kuriuos žmones erzina. Indijoje ji asocijuojasi su liūdesiu ir paguoda, Brazilijoje – su liūdesiu ir čia nėra populiari. Sidabrinė spalva asocijuojasi su aviacija. Balta spalva rodo švarą ir tvarkingumą. Tai viena mėgstamiausių meksikiečių spalvų, o Kinijoje tai gedulo ir pavojaus ženklo spalva. Europiečiams ji jaunystės, skaistybės ir nekaltumo simbolis. Pilka spalva yra neutrali, todėl reklamoje dažniausiai naudojama, kaip fonas.Svarbu pastebėti tai, kad spalvų pasirinkimas priklauso ne tik nuo reklamos idėjos, tikslo, bet ir tautinių įsitikinimų. Kaitaip sakant, tai pačiai reklamai skirtingų šalių žmonės rinktųsi skirtingas spalvas, kadangi pasirinkimą gali įtakoti nusistovėjusi spalvų simbolinė reikšmė.4. Tyrimas
Tyrimo metodas: dviejų „Laima“ žurnalų analizė – 1998 metų ir 2005 metų. Abu žurnalai yra gegužės mėnesio. Analizuosime reklamų skirtumus: kas keitėsi, kas yra panašu. Atsižvelgsime į šiuos kriterijus:
1. Spalvos 2. Stilius3. Reklamos objektas
1998 metų leidinyje „Laima“ dominuoja ramesnės, neutralios spalvos. Dažniausiai pasirenkama viena spalva su daugeliu jos atspalvių arba ta pati spalva tik šviesesnė arba tamsesnė. Kalbant apie 1998-uosius metus, tai buvo naujovių pradžia. Tačiau buvo ypač stengiamasi neišgąsdinti potencialių vartojų . Šiuo tikslu reklaminiuose skelbimuose dažniausiai buvo naudojama mėlyna ir žalia spalvos arba jų šviesesni bei tamsesni atspalviai. Tai lengvai paaiškinama: būtent šios spalvos asocijuojasi su ramybe, jos nekelia įtampos. Žinoma, naudojamos ir kitos, ryškesnės spalvos, kurios lemia dėmesį traukiantį reklamų spalvinį kontrastą. Kaip bebūtų, raudonos, geltonos spalvos naudojama nedaug. Tačiau kalbant apie 2005-ųjų metų „Laimos“ žurnalo numerį, spalvų pasirinkimas reklamoje yra gana priešingas. Prie naujovių prisitaikę skaitytojai, kartu ir reklamuotojai, jau nebebijo ryškių kontrastų. Iš tikrųjų, ryškios spalvos tik dar labiau patraukia skaitytojų dėmesį. Jos yra daug patrauklesnės ir, kaip manoma, efektyvesnės, kadangi padeda geriau įsiminti reklamuojamą produktą. Taigi naujesnysis žurnalo numeris skiriasi nuo senojo kontrastingų spalvų gausumu, spalviniais eksperimentais.
Stilius aptarimas siejamas su žurnalo reklamose vaizduojamais asmenimis, jų išvaizda. Lengva pastebėti, jog tiek 1998 metais, tiek 2005 metais „Laimos“ žurnalo reklamose produkciją dažniausiai reklamuoja moterys. Tai natūralu: juk žurnalas skirtas būtent šiai tikslinei žmonių grupei. Kitaip sakant, visas dėmesys yra sutelktas į moteris – moterys „pataria“ moterims. Be to, vaizduojami asmenys tarsi įkūnija tam tikrus idealus, kurių siekia žurnalo skaitytojos; tai, be abejo, prisideda prie reklamos efektyvumo. Kalbant apie reklamose vaizduojamus asmenis, ypatingai svarbi jų išvaizda, pateikimas. Reklamuojantys asmenys visuomet pateikiami patraukliai, jaunatviškai. Ne retai jie yra provokuojantys, tarsi suteikiantys laisvę skaitytojo fantazijai, skatinantys pasinerti į iliuzijų, svajonių pasaulį ir tuo pačiu raginantys tikėti reklama, reklamuojamu produktu, jo galimu efektu, naudingumu. Apibendrinant, pasirinktieji reklamų personažai turi priminti skaitytojui jį patį ir galbūt netiesiogiai nurodyti priežastį, dėl kurios reklamuojamo produkto įsigijimas turėtų būti matomas kaip vienintelis kelias į svajonių išsipildymą, esminių poreikių patenkinimą. Šios tendencijos pastebimos ir senąjame, ir nająjame „Laimos“ žurnalo numeriuose.
Reklamos objekto aptarimas iš tikrųjų yra reklamuojamos dominuojančios produkcijos aptarimas skirtingu laikotarpiu. Kaip ir būdinga moterims skirtiems žurnalams, daugiausia dėmesio skiriama išorei, grožio priemonėms: reklamuojama kosmetika, higienos priemonės, naujos drabužių, batų kolekcijos, aksesuarai ir pan. Taip pat siūlomos namų priežiūros prekės. Kiek mažiau reklamų yra susijusių su vaikais. Tačiau dėmesio nestokojama ir jiems, kadangi „Laimos“ žurnalas yra labiausiai orientuojamas į subrendusias, savo šeimą sukūrusias moteris, kurioms vaikų auklėjimas, priežiūra, sveikata yra aktuali tema. Be abejo, vaikams skirtos reklamos yra šiek tiek patrauklesnės, spalvingesnės. Kaip bebūtų, 2005-ųjų metų „Laimoje“ reklamos apie vaikus yra kur kas mažiau negu senesniuose numeriuose. Kita vertus, naujesniuose numeriuose atsiranda šiek tiek reklamos, susijusios su „vyrų sferomis“. Akcentuojant tai, jog šiandien moterys siekia lygių teisių su vyrais ir vis dažniau užsiima taip vadinamais „vyriškais“ darbais, visai nenuostabu, jog moterims skirtame žurnale reklamuojami automobilių priežiūros reikmenys, servisai ir t.t. Kitaip tariant, keičiantis moterų poreikiams, keičiasi pats reklamuojamų produktų asortimentas. Atsiranda naujų arba šiek tiek patobulintų, pakeistų prekių.
5. Išvados
Reklama yra svarbi mūsų gyvenime: be jos mes nežinotume apie naujus gaminius, vyksiančius renginius, t.t. Didelę informacijos dalį apie išorinį pasaulį žmogus gauna jutimų pagalba, 90% šių žinių gaunama matymo pagalba. Taigi vaizdas reklamoje yra ypatingai svarbus. Tai suvokus, ir reklamoje pradėjus naudoti fotografiją, reklama tapo efektyvesnė. Fotografija buvo vienas iš pirmųjų didesnių išradimų. Jai išsiplėtoti prireikė net beveik šimto metų, o po to sekė daugybė kitų naujovių, kurios vystėsi kur kas sparčiau. Tiek kalbant apie fotografiją, tiek apie kitus reklamos elementus, spalvos taip pat turi gana didelę reikšmę: jos patraukia dėmesį, padeda įsiminti, kartais nuramina. Tai galima įrodyti aptariant žurnale „ Laima“ išspausdintose reklamose naudojamas spalvas. Jų ryškumas kito: prieš tai buvo vengiama ryškių spalvų, o vėliau jau naudojami ryškūs, bet nesukeliantys nepasitenkinimo, atspalviai.
Literatūros sąrašas
D. Jokubauskas „ Reklama ir jos poveikis vartotojui“ 2003B.Čereška „Reklama: teorija ir praktika“ 2004J.Vileikis „Rikodara“ 2003www.spalvupasaulis.ltwww.reco.ltwww.fotography.lt