Produkcijos pardavimo planas

by

1. Produkcijos pardavimo planas.Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių (Bpnj) ir vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, dauginant parduodamų j gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (cj): ; Produkcijos pardavimo planas 1 lentelėRodikliai Gaminiai Viso A E R Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 4500 12600 9000 26100Gaminio kaina. Lt. 466,13 326,47 385,65 1178,25Pardavimo planas, tukst. Lt. 2097,60 4113,54 3470,84 9681,98

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys duotos 1* lentelėje. Gaminio kaina apskaičiuojama tuomet, kai apskaičiuojama savikaina, t.y. atlikus 3-11 skyrių skaičiavimus

2. Produkcijos gamybos planas

Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių(Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių(gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje(PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) duotos lentelėje 1*. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2 lentelėje pagal sekančią formulę:

Produkcijos gamybos planas 2 lentelėRodikliai Gaminiai Viso A E R Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 4500 12600 9000 26100Prekių atsargos periodo pabaigoje, vnt. 850 0 2000 2850Produkcijos kiekis, kuri reikia turėti per planini periodą 5350 12600 11000 28950Prekių atsargos periodo pradžioje, vnt. 0 1000 1600 2600Produkcijos gamybos planas, vnt. 5350 11600 9400 26350Gaminio kaina. Lt. 466,13 326,47 385,65 1178,25Pagaminta produkcija, tukst. Lt. 2493,82 3787,07 3625,09 9905,98

;

Bendra produkcijos gamybos apimtis vertinėje išraiškoje apibūdinama bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal formulę: , čia: ir – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje ir pradžioje(apskaičiuojama 31 lentelėje). Kai žinomas gamybos planas, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamas tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

3. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas

Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia skaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui vykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.3.1. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

Duomenys šiems skaičiavimams atlikti yra parodyti 2* ir 3* duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra(Mi), jų kainos(cmi), sunaudojimo normos – medžiagos kiekis reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje(MApabi). Kiekvienos i-tosios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal sekančią formulę: ; čia: – i-tosios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat. vnt.; – j-tojo gaminio gamybos planas, vnt. – bendras i-tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat. vnt. Išlaidos pagrindinėms medžiagoms(medžiagų kaštai) apskaičiuojami, dauginant medžiagų kiekį(Bmi) iš jų kainos(cmi): ; ; čia: – išlaidos i-tąjai medžiagai, Lt. – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt.: – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.

Pagrindinių medžiagų poreikį ir išlaidas galima skaičiuoti tokioje lentelėje: Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas 3 lentelėMedžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui, kg Medžiagų kaina, Lt/kg Medžiagų poreikis, t Medžiagos kastai

Gaminio kaina, Lt. Viso, Lt.

A 112 2,5 10 13,375 25 133750114 0,4 2,5 2,14 1 5350116 4,6 5 24,61 23 123050

Viso: 5350 49 262150E 113 1,25 12,4 14,5 15,5 179800116 5,4 5 62,64 27 313200120 2 1,5 23,2 3 34800

Viso: 11600 45,5 527800R 113 2,7 12,4 25,38 33,48 314712116 4,3 5 40,42 21,5 202100118 5,4 2,6 50,76 14,04 131976

Viso: 9400 69,02 648788Viso medžiagos: 163,52 1438738

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudarome poreikio suvestinę, į kurią surašome duomenis iš 3 lentelės:

Medžiagų poreikio suvestinė 4 lentelėGaminiai Medžiagų poreikis, t 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120A 0 13,375 0 2,14 0 24,61 0 0 0 0E 0 0 14,50 0 0 62,64 0 0 0 23,2R 0 0 25,38 0 0 40,42 0 50,76 0 0Viso: 0 13,375 39,88 2,14 0 127,67 0 50,76 0 23,20

3.2 Pagrindinių medžiagų pirkimo planas

Kada gamyba apskaičiuoja, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programos įvykdymui, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje(MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje(MApabi) ir nustato,kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį(Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas

Medžiagų pirkimo planą galima apskaičiuoti sekančioje lentelėje, pasinaudojant 3* ir 4* lentelės duomenimis.

Pagrindinių medžiagų pirkimo planas 5 lentelėRodikliai Medžiagos Viso: 111 112 113 114 115 116 117 119 120 Medžiagų poreikis gamybos plano vykdymui, t. 0 13,375 39,88 2,14 0 127,67 0 50,76 23,2 257,025

Medžiagų atsargos sandelyje periodo pabaigoje, t. 0 4 3,5 0 0 5,4 0 3 6 21,9

Medžiagos kiekis reikalingas planiniame periode 0 17,375 43,38 2,14 0 133,07 0 53,76 29,2 278,925

Medžiagų atsargos sandelyje periodo pradžioje, t. 0 2 1 2,8 0 5,4 0 0 3,8 15

Reikalinga nupirkti medžiagų kiekis, t. 0 15,375 42,38 -0,66 0 127,67 0 53,76 25,4 263,925

Medžiagų kaina, Lt/kg. 0 10 12,4 2,5 0 5 0 2,6 1,5

Išlaidos medžiagoms, tukst. Lt. 0 153,75 525,512 -1,65 0 638,35 0 139,776 38,1 1493,838

4. Energijos poreikio ir išlaidų planas

Pramonės įmonės naudoja įvairių rūšių energiją (elektros, šiluminę energiją, šaltį, vandenį it kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui(jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t. Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe apskaičiuosime elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikį, panaudojant tiesioginio skaičiavimo metodą: t.y. skaičiuosime energijos poreikį, atsižvelgdami į jos panaudojimo paskirtį. Priimame, kad: šiluminė energija yra naudojama technologijoje, patalpų apšildymui ir buitiniams tikslams: elektros energija – variklių varymui ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Skaičiavimus atliksime, kaip buvo minėta, kiekvienai energijos rūšiai.

4.1. Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planavimas

Šiluminės energijos poreikį technologijai apskaičiuosime remdamiesi 2* lentelėje pateiktomis šiluminė energijos sunaudojimo normomis(Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu (2 lentelė). Skaičiavimą galima atlikti sekančioje lentelėje:

Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas 6 lentelėGaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kastai, tukst. Lt.

A 5350 0,05 105 267,5 28,0875E 11600 0,07 105 812 85,26R 9400 0,015 105 141 14,805Viso: 1220,5 128,1525

Šiluminės energijos poreikį apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiuojame atskirai administracijai ir gamybiniams cechams, remdamiesi 11* lentelėje parodytais normatyvais. Įmonės gamybinių cechų plotas duotas 6* lentelėje. Administracijos ir kitų įmonės patalpų plotą priimame 30% nuo gamybinio ploto. Įmonės ploto skaičiavimą galima atlikti tokioje lentelėje:

Įmonės ploto skaičiavimas 7 lentelėRodikliai Plotas, m2Gamybinis plotas 1600Administracijos plotas 480Viso: 2080

Šiluminės energijos poreikį ir išlaidas apšildymui ir buitiniams reikalams galime apskaičiuoti sekančioje lentelėje: Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiavimas 8 lentelėRodikliai Reikšmė1. Šildymo sezono trukme, men. 62.Šilumos sunaudojimo norma per menesi 1 m2 apšildyti, Gkal 0,013. Šilumos sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per metus, Gkal 0,154. Šilumines energijos kaina, Lt/Gkal 1055. Gamybiniai cechai: 5.1. Gamybinis plotas, m2 16005.2. Gamybinis personalas, zm. 4515.3. Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal. 5.3.1. Apšildymui 965.3.2. Buitiniams reikalams 67,6335.4. Išlaidos šiluminei energijai, tukst. Lt. 5.4.1. Apšildymui 10,085.4.2. Buitiniams reikalams 7,1016. Administracija ir kiti įmonės negamybiniai padaliniai: 6.1. Plotas, m2 4806.2. Personalas, zm. 75,1476.3. Šilumines energijos poreikis, Gkal 6.3.1. Apšildymui 28,86.3.2. Buitiniams reikalams 11,2726.4. Išlaidos šiluminei energijai, tukst. Lt. 6.4.1 Apšildymui 3,0246.4.2. Buitiniams reikalams 1,184

Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas

9 lentelėPaskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tukst. Lt. Gamybiniai cechai Administracija Viso Gamybiniai cechai Administracija Viso

Technologijai 1220,500 0,000 1220,500 128,153 0,000 128,153Apšildymui 96,000 28,800 124,800 10,080 3,024 13,104Buičiai 67,633 11,272 78,905 7,101 1,184 8,285Viso: 1384,133 40,072 1424,205 145,334 4,208 149,542Analogiškai paskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos.4.2 Vandens poreikio ir išlaidų planavimas

Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikį ir išlaidas skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai. Skaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 11* lentelėje. Skaičiavimą galima atlikti sekančioje lentelėje:

Vandens poreikio ir išlaidų planas 10 lentelė Rodikliai Reikšmė1. Vandens sunaudojimo per diena, m3/zm 0,052. Darbo dienu skaičius 235,503. Vandens tarifas, Lt/m3 4,584. Gamybiniai cechai: Gamybinis personalas 313,11Vandens poreikis, m3 3686,92Išlaidos vandeniui, tukst. Lt. 16,895. Administracija ir kiti negamybiniai padaliniai: Personalas, zm. 75,15Vandens poreikis, m3 884,86Išlaidos vandeniui, tukst. Lt. 4,056. Bendras vandens poreikis, m3 4571,787. Viso išlaidų vandeniui, tukst. Lt. 20,94

4.3 Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas

Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų variklių varymui(Wjėgai) ir apšvietimui(Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo(Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko(Tef. įr.), todėl energijos poreikį jėgai šiame darbe skaičiuosime tiktai gamybiniams cechams. Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4* lentelėje: čia – efektyvus įrengimų darbo laikas, h; – darbo dienų skaičius; – režiminė pamainos trukmė (5* lentelė) – įrengimų darbo pamainumo koeficientas; – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal formulę:

čia – įrengimų planinės prastovos %(4*lentelė);

čia – elektros energijos poreikis variklių varymui, kWh. – variklių galingumo panaudojimo koeficientas(0,6-0,8): Elektros energijos poreikį apšvietimui skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto(Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšvieti(Hapšv):

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 11* lentelėje. Reikia nepamiršti, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.

Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimas 11 lentelėRodikliai Reikšmė1. Šviestuvo galingumo norma, W/m2 602. Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh 0,2323. Gamybiniai cechai 3.1. Įrengimų varikliu suminis aktyvinis galingumas, kW 2903.2. Varikliu galingumu panaudojimo koeficientas 0,73.3. Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas, h 4333,003.4. Elektros energijos poreikis jėgai, kWh 879598,963.5. Išlaidos už elektros energija jėgai, tuks. Lt. 255,083.6. Gamybinis plotas, m2 16003.7. Apšvietimo laikas, h 40003.8. Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh 3840003.9. Išlaidos už elektros energija apšvietimui, tukst. Lt. 111,364. Administracija 4.1. Patalpų plotas, m2 4804.2. Apšvietimo laikas, h 10004.3. Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh 288004.4. Išlaidos už elektros energija apšvietimui, tukst. Lt. 8,352

Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas 12 lentelėPaskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tukst. Lt. Gamybiniai cechai Administracija Viso Gamybiniai cechai Administracija Viso

Varikliu varymui 879598,96 0 879598,96 255,08 0 255,08Apšvietimui 384000 28800 412800 111,36 8,35 119,71Viso: 1263598,96 28800 1292398,96 366,44 8,35 374,805. Personalo planas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokesti. Darbo našumas(metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo(rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalinant metinę pagamintos produkcijos apimtį(Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus(nper arba ndarb).

Gamybinių darbininkų darbo užmokestis(darbo kaštai) tai suma, kurią reikės išmokėti dabininkams už pagamintą produkciją(atliktą darbą). Ši suma(DU) paskaičiuojama, remiantis normatyviniu technologiniu gaminių darbo imlumu(DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu(VA), kurie yra parodyti 2* lentelėje. ; Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų darbo laiką reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm. val. Sandauga (BngjDIj) parodo j-tojo gaminio viso gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.

Darbuotojams(vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams) , kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą(Amėn), metinė darbo užmokesčio suma paskaičiuojama pagal formulę:

Gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima paskaičiuoti sekančioje 13 lentelėje.Kadangi atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui sudaro 30% nuo darbo užmokesčio sumos, tai toje pačioje lentelėje paskaičiuojame ir minėtus atskaitymus.

Pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio planas 13 lentelėGaminiai Gamybos planas, vnt. Gaminio darbo imlumas, nh/vnt. Valandinis atlyginimas, Lt/val. Gamybines programos darbo imlumas, nh Darbo užmokestis Atskaitymai soc. Draudimui, tukst. Lt. Tukst. Lt. Proc.

A 5350 28 5,2 149800 778,96 26,84 241,48E 11600 19 5,2 220400 1146,08 39,48 355,28R 9400 20 5,2 188000 977,60 33,68 303,06Viso: 26350 558200 2902,64 100,00 899,82

Darbininkų skaičiaus nustatymui(ndarb), o taip pat ir darbininkų-valandininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą(Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vienas darbininkas. Šio rodiklio paskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.

Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas 14 lentelėDarbo laiko sudėtis Planas1. Kalendorinių dienų periode 3652. Poilsio ir Švenčiu dienos 1013. Režiminis darbo laikas, dienos 2644. Neatvykimai į darbą, dienos 28,5Eilines ir papildomos atostogos 21,4Dekretines atostogos 1,4Ligos 4,1Kitos priežastys 1,65. Efektyvus darbo laikas, dienos 235,56. Režimine pamainos trukme, h 7,77. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h 0,138. Efektyvi pamainos trukme, h 7,579. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1782,74

Gamybinių darbininkų skaičių apskaičiuojame, dalindami visos gamybinė programos darbo imlumą(DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko(Tef):

Pasinaudodami 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojame įmonės personalą ir jų darbo užmokestį. Skaičiavimus atliekame atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui(administracijai).

Įmonės personalo ir darbo užmokesčio planas 15 lentelėRodikliai Reikšmė1. Gamybos programos darbo imlumas,nh 5582002.Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1782,743. Pagrindiniai gamybiniai darbininkai 3134. Gamybiniu cechu vadovai,zm 635. Vidutine mėnesine gamybos specialisto alga, Lt. 9006. Gamybiniu cechu vadovu metinis darbo užmokestis, tukst. Lt. 676,3277. Atsiskaitymai sveikatos ir soc. Draudimui, tukst. Lt. 209,6618. Įmones vadovai, zm. 759. Įmones administracijos mėnesinis darbo užmokestis, Lt. 110010. Įmones administracijos metinis darbo užmokestis, tukst. Lt. 991,94611. Atskaitymai sveikatos ir soc. Draudimui, tukst. Lt. 30,75033912. Įmones personalas, zm. 451Tame skaičiuje darbininkai 31313. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tukst. Lt. 4570,91Tame skaičiuje darbininku 2902,64

Sekančioje 16 lentelėje apskaičiuojame bendrus personalo plano rodiklius.

Personalo plano rodikliai 16 lentelėRodikliai Reikšmė1. Įmones personalas, zm. 451Tame skaičiuje darbininkai 3132. Įmones personalo darbo užmokestis, tukst. Lt. 4570,91Tame skaičiuje darbininkai 2902,643. Vidutinis metinis darbo užmokestis Lt. Dirbančiojo 10137,65Darbininko 9270,224. Pagaminta produkcija, tukst. Lt. 9905,985. Darbo našumas( metinis išdirbis), tukst. Lt. Dirbančiojo 21,97Darbininko 31,646. Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojamės 6* ir 7* lentelės duomenimis. Amortizaciniai atskaitymai parodo pagrindinių priemonių vertės dalį, perkeliamą į pagamintos produkcijos vertę(pagrindinių priemonių nusidėvėjimą). Pagrindinės priemonės savo vertę į pagamintos produkcijos savikainą perkelia(nusidėvi) palaipsniui per visą jų naudojimo įmonėje laikotarpį. Finansų ministerija yra parengusi “Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo rekomendacijas” ir “ Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius normatyvus”. Įmonėms yra rekomenduojami tokie metodai materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimui apskaičiuoti: 1. Tiesiogiai proporcingas(tiesinis) metodas; 2. Produkcijos metodas; 3. Metų skaičiaus metodas; 4. Dvigubas – mažėjančios vertės metodas. Paskutiniai du metodai vadinami “pagretinti” nusidėvėjimo apskaičiavimo metodais. Jie netaikomo pasyviajai pagrindinių priemonių daliai( pastatams, statiniams ir kt.). Šiame darbe naudosime tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą. Šiuo atveju metinė nusidėvėjimo suma(NS) apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme(T):

; čia – pagrindinių priemonių įsigijimo(pradinė) vertė, Lt.(6* lentelė); – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt (likvidacinę priemonių vertę nustato pati įmonė, tačiau ji neturi viršyti 10% pradinės priemonių vertės); – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai(7* lentelė); – metinė amortizacinių atskaitymų normą,% (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais). Pagrindinių priemonių amortizacinius atsakymus skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams, nes šios sumos, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, įtraukiamos į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą: negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas. Skaičiavimus galima atlikti sekančioje 17 lentelėje:

Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas 17 lentelėPagrindines priemones Pagrindiniu priemonių vertė, tukst. Lt. Pagrindiniu priemonių eksploatavimo trukme, metai Amortizacinio atskaitymo norma, proc. Amortizaciniai atskaitymai, tukst. Lt.

Gamybiniai cechai Administracija Viso Gamybiniai cechai Administracija Viso

1. Pastatai 1284,00 945,00 2229,00 50,00 2,00 25,68 18,90 44,582. Vertingas inventorius 120,00 79,00 199,00 10,00 10,00 11,99 7,90 19,893. Darbo masinos ir įrengimai 2115,00 0,00 2115,00 20,00 5,00 105,75 0,00 105,754. Kelimo ir transporto priemones 460,00 85,00 545,00 6,00 16,66 76,65 14,16 90,825. Kiti įrengimai ir įranga 240,00 85,00 325,00 5,00 19,99 47,99 17,00 64,98Viso 4219,00 1194,00 5413,00 268,06 57,96 326,02

Pastaba: šioje lentelėje skiltis “Amortizacinių atskaitymų norma, %” apskaičiuojama kiekvienai pagrindinių priemonių grupei pagal formulę.

7. Gamybos kaštų planas

Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais(išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijos gamybai, piniginė vertė. Kaštai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius, svarbius kurių yra:• Pagal kaštų susidarymo vietą: parodo, kur įmonėje skaičiuojami ir apskaitomi kaštai. Šiame darbe išskiriamos dvi kaštų susidarymo vietos, tai gamyba ir produkcijos pardavimas bei įmonės valdymas ir išlaikymas. Gamybos kaštų apskaičiavimui sudarome gamybos kaštų sąmatą(planą), o įmonės valdymo, išlaikymo ir produkcijos realizavimo išlaidas apskaičiuojame veiklos sąnaudų sąmatoje.• Pagal kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties kitimo skiriame pastoviuosius(sąlyginai pastovūs) ir kintamus(proporcinguosius) kaštus. Pastovieji kaštai nepriklauso(arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių(pvz., administracijos darbuotojų darbo užmokestis, patalpų apšildymo, nuomos ir kitos išlaikymo išlaidos). Kintamieji kaštai didėja arba mažėja proporcingai gamybos apimties pokyčiui(pva. žaliavų, pagrindinių medžiagų, energijos technologijai kaštai, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis ir kt.).• Pagal kaštų priskyrimą atskiroms produkcijos rūšims, apskaičiuojant jų gamybos kaštus ir savikainą, skiriame tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginiai kaštai yra tie kaštai, kurie gali būti tiesiogiai priskirti atitinkamai produkcijos rūšiai(pvz. žaliavų, pagrindinių medžiagų išlaidos, nes jos skaičiuojamos kiekvienai gaminių rūšiai, pagal tiems gaminiams nustatytas medžiagų sunaudojimo normas). Netiesioginiai kaštai yra tokios bendros išlaidos(dažniausiai susijusios su gamybos proceso organizavimu, aptarnavimu, valdymu: įmonės išlaikymu ir pan.), kurios apskaičiuojamos bendra suma ir kurių negalime tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui. Šias išlaidas atskiriems gaminiams paskirstome pagal kokį tai raktą(požymį).• Paskirstymo raktai gali būti kiekybiniai, vertiniai arba mišrūs dydžiai. Šiame darbe netiesioginių išlaidų skirstymui naudosime vertinius rodikliui: gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir gamybos kaštus.

Ankstesniuose darbo skyriuose jau yra paskaičiuoti kintami tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis(atitinkamai 3, 6 ir 13 lentelės).

Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas(gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, techninių vykdytojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo ir buitinėms reikmėms skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos. Pagalbinių medžiagų išlaidas įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojame 11* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai yra planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. Įmonės plotas jau yra paskaičiuotas 7 lentelėje, todėl dabar apskaičiuojame gaminamos produkcijos mašininį imlumą ir po to – pagalbinių medžiagų išlaidas(18 ir 19 lentelės).

Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas 18 lentelėGaminiai Gaminio mašininis imlumas, ir. Val/vnt. Gamybos planas, tukst. vnt. Gamybos programos mašininis imlumas, tukst. Ir. Val.

A 28 5,35 149,8E 19 11,6 220,4R 20 9,4 188Viso 558,2

Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai skaičiavimas19 lentelėRodikliai ReikšmėGamybos cechai: 1. Gamybos programos masinis imlumas, tukst. ir.val. 558,22. Pagalbiniu medžiagų įrengimu priežiūrai normatyvas, Lt/val. 0,73. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimu priežiūrai, tukst. Lt. 390,744. Gamybiniu patalpų plotas, m2 16005. Pagalbiniu medžiagų patalpų priežiūrai išlaidu normatyvas, Lt/m2 126. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tukst. Lt. 19,27. Viso gamybinio cecho išlaidos pagalbinėms medžiagoms, tukst. Lt. 409,94Administracija: 1. Patalpų plotas, m2 4802. Pagalbiniu medžiagų išlaidu normatyvas, Lt/m2 123. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimu priežiūrai, tukst. Lt. 5,76Viso pagalbiniu medžiagų išlaidos, tukst. Lt. 415,7

Netiesiogines gamybos išlaidas(dažnai vadinamas gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojame 20 lentelėje, kurios sudarymui panaudojame 8*,9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenis. Šios išlaidos yra susijusios su gamybinių cechų išlaikymu ir aptarnavimu: tai gamybiniuose cechuose naudojamų pagalbinių medžiagų išlaidos, cechų vadovų ir specialistų darbo užmokestis, visų rūšių gamybiniuose cechuose naudojamos energijos išlaidos(išskyrus technologinę), taip pat amortizaciniai atskaitymai ir kitos. Netiesiogines gamybos išlaidas, apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kaštus , skirstome proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui (13 lentelė) ir tai atliekame 21 lentelėje. Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskirų gaminių gamybinė savikaina apskaičiuojama 22 lentelėje.

Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata 20 lentelėIšlaidu rūšys: Suma, tukst. Lt.1. Pagalbines medžiagos 409,942. Darbo užmokestis 676,333. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 209,664. Energija( gamybiniu patalpų apšildymui, apšvietimui ir vanduo) 33,505. Amortizaciniai atskaitymai 57,966. Pagalbiniu ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos 306,187. Kitos išlaidos 33,87Viso: 1727,43

Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas 21 lentelėRodikliai Viso: Gaminiai

A E RGamybiniu darbininku darbo užmokestis, proc. 100 26,84 39,48 33,68

Netiesiogines gamybos išlaidos 1727,43 463,58 682,06 581,79

Gamybos kaštų planui apskaičiuoti panaudojame 2, 3, 6, 13 ir 21 lentelių duomenis.

Gamybos kaštų planas 22 lentelėKastu rūšys Gamybos kaštai, tukst. Lt. Gaminių Viso: A E R 1. Pagrindines medžiagos 262,15 527,80 648,79 1438,74

2. Energija technologijai 77,81 168,71 136,71 383,24

3. Gamybiniu darbininku darbo užmokestis 778,96 1146,08 977,60 2902,64

4. Atsiskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 241,48 355,28 303,06 899,82

5. Gamybines netiesiogines išlaidos 463,58 682,06 581,79 1727,43

Viso gamybos kastu, tukst. Lt. 1823,98 2879,94 2647,95 7351,87

Viso gamybos kastu, proc. 24,81 39,17 36,02 100,00

Produkcijos gamybos planas, tukst. Vnt. 5,35 11,60 9,40 26,35

Gaminio gamybine savikaina, Lt. 340,93 248,27 281,70

22 lentelės papildymas Viso A E RGamybos planas, vnt. 26350,00 5350,00 11600,00 9400,00

Elektros energija, tukst. Lt. 255,08 51,79 112,29 91,00

Silumine energija, tukst. Lt. 128,15 26,02 56,42 45,72

Viso energija technologijai, tukst. Lt. 383,24 77,81 168,71 136,71

Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas ir apskaičiuojamą, dalinant visą gaminio gamybos kaštų sumą iš jo gamybos apimties.8. Medžiagų ir prekių atsargų planas

Kad būtų galima apskaičiuota parduotos produkcijos gamybos kaštus, reikia žinoti prekių(pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę. Prekių atsargų sandėlyje dydžiai ir vertė periodo pradžioje parodyti 1* lentelėje; prekių vertę periodo pabaigoje gauname nurodytus prekių vienetus daugindami ir gaminių gamybinės savikainos(pagamintos, bet dar neperduotos produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams). Prekių atsargų apskaičiavimą galima atlikti 23 lentelėje. Planuojant įmonės aprūpinimą materialiniais ir finansiniais ištekliais (apyvartinėms lėšomis), reikia žinoti medžiagų atsargų sandėlyje lygį ir vertę. Šiuos skaičiavimus galima atlikti 24 lentelėje, naudojantis 3* lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

Prekių atsargų planas 23 lentelėPrekes Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje Dydis, vnt. Verte, tukst. Lt. Dydis, vnt. Gaminio gamybine savikaina, Lt Verte, tukst. Lt.

A 0 0,00 850,00 340,93 289,79E 1000 248,27 0,00 248,27 0,00R 1600 450,72 2000,00 281,70 563,39Viso 2600 698,99 2850,00 870,90 853,18

Medžiagų atsargų planas 24 lentelėMedžiagos Kaina, Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje Dydis, t Verte, tukst. Lt. Dydis, t Verte, tukst, Lt.

111 7 0 0 0 0112 10 2 20 4 40113 12,4 1 12,4 3,5 43,4114 2,5 2,8 7 0 0115 3,2 0 0 0 0116 5 5,4 27 5,4 27117 4,4 0 0 0 0118 2,6 0 0 3 7,8119 3,8 0 0 0 0120 1,5 3,8 5,7 6 9Viso 52,4 15 72,1 21,9 127,2

9. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planavimas

Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelno apskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, kurių skaičiavimą atliekame 25 lentelėje. Ankščiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūs parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyje periodo pabaigoje(1* lentelė). Žinant planinius gamybos kaštus(GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę(20 ir 21 lentelės), galime apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus(GKpard):

ir – poreikių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo pradžioje ir pabaigoj

Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas 25 lentelėRodikliai Viso, tukst. Lt. Tame tarpe pagal gaminius A E RPrekių atsargos periodo pradžioje 698,99 0,00 248,27 450,72

Gamybos kastai 7351,87 1823,98 2879,94 2647,95

Pardavimui skirtos produkcijos gamybos kastai 8050,85 1823,98 3128,21 3098,67

Prekių atsargos periodo pabaigoje 870,90 340,93 248,27 281,70

Parduodamos produkcijos gamybos kastai 7179,95 1483,05 2879,94 2816,97

10. Veiklos sąnaudų planas

Įmonės veiklos sąnaudos įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpų išlaikymui išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo , vandens ir buitinėms reikmėms energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos ir kitos išlaidos. Šias išlaidas apskaičiuojame 26, remiantis 9*, 9, 10 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis, o jų paskirstymą atliekame 27 lentelėje. Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovios išlaidos,kuria atskiriems gaminiams paskirstome proporcingai jų gamybos kaštams (22 lentelė).

Veiklos sąnaudų planas 26 lentelėIšlaidu rūšys Suma tukst. Lt.1. Pardavimo sąnaudos 220,00Reklama ir skelbimai 66,00Prekių išvežimas 154,002. Bendrosios ir administracines sąnaudos 440,00Pagalbines medžiagos 390,74Administracijos darbuotoju darbo užmokestis 991,95Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 307,50Energija 11,38Amortizaciniai atskaitymai 57,96Paslaugos 29,76Komandiruotes 9,92Mokesčiai ir rinkliavos 84,51Viso 1883,71

Pastaba: į šią sąmatą įtraukiamos administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo , vandens ir kitos buitiniams reikalams naudojamos energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių nusidėvėjimas.

Veiklos sąnaudų paskirstymas 27 lentelėRodikliai Viso, tukst. Lt. Gaminiai A E R

Gamybos kastai, proc 100,00 24,81 39,17 36,02

Veiklos sąnaudos, tukst. Lt. 1883,71 467,34 737,90 678,46

Pardavimo planas, tukst. Lt. 26,10 4,50 12,60 9,00

Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt. 237,80 103,85 58,56 75,38

11. Gaminių kainos apskaičiavimas

Kad būtų galima planuoti įmonės pajamas, reikia nustatyti gaminių kainas. Šiame darbe gaminių kainas apskaičiuosime remdamiesi jų gamybos pilnomis išlaidomis ir planuojame pelno norma(rentabilumu). Gaminio kainą (ci) sudaro jo pilnoji savikaina (spi) ir pelnas (pi), kurį apskaičiuosime remdamiesi 1* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu(Ri): ; ; (17) Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina(sg1) ir veiklos sąnaudos(vs1). Šie rodikliai yra paskaičiuoti 22 ir 27 lentelėse.

(18) Gaminių kainų skaičiavimą atliekame 28 lentelėje.

Gaminių kainų apskaičiavimas 28 lentelėGaminiai Gamybine savikaina, Lt. Veiklos sąnaudos, Lt. Pilnoji savikaina, Lt. Pelnas Kaina, Lt. proc. Lt. A 340,93 103,85 444,78 4,80 21,35 466,13E 248,27 58,56 306,83 6,40 19,64 326,47R 281,70 75,38 357,08 8,00 28,57 385,65

Pastaba: nustačius gaminių kainas, galima apskaičiuoti pardavimų apimtį ir pagamintos produkcijos vertę pabaigti 1, 2 ir 16 lenteles.

12. Įmonės pajamų ir pelno planas

Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Labai svarbus įmonei yra grynasis pelnas – tai pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno mokestį, kuris sudaro 15% nuo apmokestinamo pelno sumos. Įmonės pajamų ir pelno skaičiavimą galima parodyti 29 lentelėje.

Įmonės pajamų ir pelno planas 29 lentelėIšlaidų rūšys Suma tukst. Lt.1. Pardavimo apimtis 9681,982. Parduodamos produkcijos gamybos kastai 7179,953. Bendras pelnas 2502,024. Veiklos sąnaudos 1883,715. Pelnas prieš apmokestinimą 618,326. Pelno mokestis 154,587. Grynasis pelnas 463,74

Įmonėse skaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos(veiklos) (Rprod), apyvartos(Rap) ir kapitalo(Rk) rentabilumo rodikliai. Šie rodikliai išreiškiami procentais ir skaičiuojami pelno prieš apmokestinimą(P) atžvilgiu: ; ; , čia: ir – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklos sąnaudos, Lt.; – pardavimo apimtis, Lt.; ir – atitinkamai: pagrindinių priemonių(17 lentelė) ir apyvartinių lėšų(31 lentelė) vertė, Lt.13. Apyvartinių lėšų poreikio planavimas

Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų: pirkti medžiagoms, apmokėti už energetinius išteklius, mokėti atlyginimus darbuotojams it t.t. Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis. Medžiagų ir prekių atsargas skaičiavome 23 ir 24 lentelėse. Kiekvieno gaminio nebaigtos gamybos apimtį(NGj) galime paskaičiuoti pagal sekančias formules: ; ; (19)

čia: – gaminys; – gaminio gamybos ciklo trukmė dienomis(1* lentelė); – vienos dienos gamybos kaštai, tūkst. Lt.(Apskaičiuojami visus gamybos kaštus dalinant iš 360. Apyvartinių lėšų skaičiavimuose naudojamas toks laikotarpio dienų skaičius: metams – 360; ketvirčiui – 90; mėnesiui – 30). – išlaidų augimo koeficientas; , , – atitinkamai: medžiagų kaštai, apdirbimo vertė, gamybos kaštai, tūkst. Lt. Nebaigtos gamybos apimtį periodo pabaigoje apskaičiuojame 30 lentelėje; periodo pradžioje – remiantis 10* lentelės duomenimis. Apskaičiuojant apyvartinių lėšų poreikį(31 lentelė), vidutinį metinį atsargų lygį nustatome, kaip aritmetinį vidurkį: atsargų sumą periodo pradžioje ir pabaigoje daliname iš dviejų. 32 lentelėje parodome apyvartinių lėšų panaudojimo rodiklius; apyvartų skaičių(nap), vienos apyvartos trukmę(Tap) ir produkcijos imlumą apyvartinėms lėšoms(AIprod). Apyvartų skaičius parodo, kiek apyvartų per metus padaro apyvartinės lėšos ir apskaičiuojamas, dalinant pardavimų apimtį(PA) ir apyvartinių lėšų vidutinės metinės sumos(AL). Vidutinė apyvartos trukmė dienomis nustatoma, dalinant periodo dienas iš apyvartų skaičiaus. Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšų suma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamas apyvartinių lėšų sumą dalinant iš pardavimų apimties: ; ; Nebaigtos gamybos apimties skaičiavimas 30 lentelė

Gaminiai Gamybos ciklo trukme, dienos Gamybos kastai, tukst. Lt. Dienos gamybos kastai, tukst.Lt. Išlaidu augimo koeficientas Nebaigtos gamybos apimtys, tukst.Lt. Gaminio medžiagų kastai, tukst. Lt. Gaminio apdirbimo verte, tukst. Lt. Koeficientas

A 38 1823,98 5,00 262,15 1561,83 0,57 108,59E 18 2879,94 7,89 527,80 2352,14 0,59 84,03R 22 2647,95 7,25 648,79 1999,16 0,62 99,35Viso 7351,87 20,14 1438,74 5913,13 291,97

Apyvartinių lėšų poreikio planas 31 lentelėApyvartos rodikliai Apyvartines lėšos, tukst.Lt. Periodo pradžioje Periodo pabaigoje Vidutine metine sumasGamybines atsargosMedžiagų 72,10 127,20 99,65Nebaigtos gamybos 321,17 291,97 306,57Prekių 698,99 853,18 776,09Grynieji pinigai 16,38 19,09 17,73Viso 1108,64 1291,44 1200,04Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai 32 lentelėIšlaidų rūšys Suma tukst. Lt.1. Pardavimo apimtis 9681,982. Apyvartines lėšos, tukst. Lt. 1200,043. Apyvartų skaičius 8,074. Apyvartos trukme, dienos 44,625. Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt. 0,12

Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai:

Rodikliai Reikšmė1. Produkcijos pardavimo planas, tukst. Vnt. A 4,5E 12,6R 9,002. Produkcijos pardavimo planas, tukst. Lt. 9681,983. Produkcijos gamybos planas, tukst. Vnt. A 5,35E 11,60R 9,404. Pagaminta produkcija, tukst. Lt. 9905,985. Bendroji produkcija 9876,786. Įmonės personalas 451Tame skaičiuje darbininku 313,117. Darbo našumas, tukst.Lt. Dirbančiojo 21,97Darbininko 31,648. Darbo užmokesčio fondas, tukst. Lt. 4570,91Tame skaičiuje darbininku 2902,649. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt. Dirbančiojo 10137,65Darbininko 9270,2210. Gamybos kastai, tukst. Lt. 1823,9811. Gaminio pilnoji savikaina. Lt. A 444,78E 306,83R 357,0812. Grynasis pelnas, tukst. Lt. 463,7413. Produkcijos rentabilumas, proc. 6,8214. Apyvartos rentabilumas, proc. 6,3915. Kapitalo rentabilumas, proc. 9,3516. Gamybos kastai, tenkantys1 parduotos produkcijos, Lt. 0,18817. Apyvartines lėšos, tukst. Lt. 1200,0418. Jų apyvartos skaičius 8,0719. Apyvartos trukme, dienos 44,6220. Produkcijos imlumas apyvartinėms reikšmėms, Lt. 0,12

Išvados:. Darydamas šį darbą išsiaiškinau kaip yra sudaromas įmonės veiklos metinis planas. Atlikus įvairius skaičiavimus matome, kad metų laikotarpyje įmonė dirbo pelningai, vadinasi gaminti šiuos gaminius yra pelninga. Apskaičiuotas pelnas ir rentabilumas yra realūs.

Turinys

1. Produkcijos pardavimo planas2. Produkcijos gamybos planas3. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas3.1. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas3.2 Pagrindinių medžiagų pirkimo planas4. Energijos poreikio ir išlaidų planas4.1. Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planavimas4.2 Vandens poreikio ir išlaidų planavimas4.3 Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas5. Personalo planas6. Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas7. Gamybos kaštų planas8. Medžiagų ir prekių atsargų planas9. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planavimas10. Veiklos sąnaudų planas11. Gaminių kainos apskaičiavimas12. Įmonės pajamų ir pelno planas13. Apyvartinių lėšų poreikio planavimas