Lietuvos užsienio prekyba su Europos bendrijos narėmis

VADOVAS

dėst. A.Vrubliauskaitė 2001 05 31

Turinys

Įvadas1. Bendrosios ES rinkos įsikūrimo istorija……………………………………………………………5 1.1. Kokią įtaka daro užsienio prekyba su Europos bendrijos narėmis Lietuvos verslui?……6-8 1.2. Eksportas ir importas……………………………………………………………………..8-9 1.3. Tyrimo rezultatai…………………………………………………………………………..9-112. Prekyba su Europos bendrijos narėmis……………………………………………………….122.1. Airija…………………………………………………………………………………….122.2. Danija………………………………………………………………………………………12-152.3. Didžioji Britanija………………………………………………………………………….15-162.4. Graikija…………………………………………………………………………………..162.5. Suomija………………………………………………………………………………..….16-192.6. Švedija……………………………………………………………………………………19-232.7. Vengrija…………………………………………………………………………………….23-252.8. Vokietija…………………………………………………………………………………25-282.9. Prancūzija…………………………………………………………………………………28-303. Prognozė – Lietuva perspektyvoje įstojus į ES……………………………………………………………. 31-33IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….34 LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………35PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………….…..36-49

Įvadas

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių plėtros veiksniai. Ji buvo plėtojama visais laikais, nes visuomenėms reikalingos ir savo šalyse negaminamos prekės. Užsienio prekyba dažnai prilygstama ekonominiam augimui. Prekybą apima ne tik prekių ar paslaugų mainai, bet ir technologines, informacines, ekologines, ekonomines ir kitas sferas. Kiekvienos šalies tikslas yra gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Plėtra vyksta nes:1. plinta technologijos, padedančios kelti visų žmonių gerovę;2. didėja paklausa arba veikia ekonominis keinsizmo efektas;multiplikatoriaus pagalba skatinamas ekonomikos augimas ir bendras ūkio rentabilumas;3. pelnosi privačios firmos, nes prekyba plečia rinkos apimtį, palaiko masto ekonomiką, didina iš investicijų gaunamą pelną, taip pat kelia bendrą ekonominės veiklos aktyvumo lygį;4. vartotojas įgyja didesnę galimybę rinktis5. mažėja gamybos sąnaudos (6).Tai turėdami omenyje galime sakyti, kad užsienio prekyba sudaro sąlygas gaminti naujas prekes, kurioms vienos šalies rinka yra per maža, kad padengtu prekės projektavimo, įrangos ir gamybos išlaidas. Vartojai gauna kokybiškai naujų, pagamintų pažangiomis technologijomis, prekių. Vykstant tarptautinei prekybai, gamintojai turi galimybę pasaulinėje rinkoje pirkti gamybos procese naudojamas žaliavas bei išteklius, o vartotojai nusipirkti tų prekių, kurias išgauti ir išauginti savo šalyje nėra gamtinių sąlygų.Esant laisvai prekybai, panaikinus muito ir kitus netarifinius barjerus, kiekvienas šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo prekes kitoje šalyje (5). Laisvos prekybos sutartis Lietuva yra sudariusi su Europos Sąjunga, Estija, Latvija, Lenkija, Europos laisvos prekybos organizacija ( ELPA ), Čekija, Slovakija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Malta, Kipru, Farerų salomis.Sudaromos laisvos prekybos sutartys remiasi Europos Sąjungos (ES) prekybos principais. Europos Bendrijos šalys nuėjo ilgą kelią gilindamos ir plėsdamos tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą. Laisvosios prekybos zona ir muitų sąjunga laipsniškai transformavosi į glaudesnes ekonominės integracijos formas. Nuo keturių pamatinių bendrosios rinkos laisvių – laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo – įgyvendinimo pereita prie valstybių narių ekonominės politikos derinimo. Todėl aš norėčiau panagrinėti Lietuvos prekybą su Europos Bendrijos narėmis.

Šio darbo objektas – prekyba su Europos Bendrijos narėmis.Tikslas – išanalizuoti statistinius duomenys, literatūrą, kurie leistu atskleisti esamą padėtį.Tyrimo metodai – statistinių duomenų, mokslinės literatūros analizė, metaanalizė.

1. Bendrosios ES rinkos įsikūrimo istorija

Bendrosios ES rinkos kūrimo pamatai padėti 1957 m., kai šešios Europos valstybės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) pasirašė Romos sutartį, pagal kurią buvo įkurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). Sutartis apėmė tokius bendrosios rinkos principus kaip keturios laisvės, muitų sąjunga, bendrasis išorinis muitų tarifas ir apibrėžė bendros politikos sritis.Nepaisant to, kad buvo sukurta muitų sąjunga ir nustatyti bendrieji išoriniai muitų tarifai, kurie panaikino kiekybinius prekybos apribojimus (kvotas, muitus bei kitus eksporto ir importo apribojimus), laisvajai prekybai tarp Bendrijos valstybių narių vis dar trukdė vadinamosios netarifinės kliūtys (pasienio kontrolė, skirtingi techniniai reikalavimai, mokesčių sistemų skirtumai ir kt.).1985 m. Buvo parengtas specialus dokumentas Baltoji knyga, numačiusi būtinas priemones, kad būtų užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Viena iš pagrindinių priemonių – visoje Bendrijoje galiojančių teisės aktų priėmimas. Tačiau dėl skirtingų Bendrijos šalių techninio pobūdžio taisyklių ne visada įmanoma suderinti teisės aktus. Tokiais atvejais vadovaujamasi abipusio pripažinimo principu, t.y. šalys pripažįsta viena kitos nacionalinius techninius reikalavimus.Iki 1992 m. Pabaigos įgyvendinus Baltosios knygos reikalavimus, sukurta ES bendroji rinka. Tačiau dėl gan didelės Bendrijos šalių autonomijos ekonominės politikos srityje ir skirtingų nacionalinių valiutų nebuvo galima pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais. 1993 m. Įsigaliojusi Mastrichto sutartis numatė sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą, įsteigti Europos centrinį banką ir nustatė Bendrijos šalių ekonominės politikos reikalavimus.

Bendrosios rinkos sukūrimo padariniai

Bendroji rinka (kitaip Vidaus rinka; angl. Common Market, Single Market, Internal Market) – Bendrijos šalių bendra rinka be vidaus sienų, užtikrinanti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą bei valstybių narių ūkinės politikos koordinavimą.Sukūrus ES bendrąją rinką, panaikinus pasienio kontrolę, tarp valstybių narių nuo 1993 m. Stipriai išaugo ES šalių tarpusavio prekybos ir investicinio kapitalo srautai. Čia galima išskirti dvi tendencijas. Pirma, laisvo prekių judėjimo kliūčių panaikinimas atvėrė kelius tolesniam verslo internacionalėjimui. Padidėjo prekybos tarp valstybių narių apimtys, kartu išaugo ir tarpusavio prekybos reikšmė. Antra, ši tendencija daugiausia įtakos turėjo (su kai kuriomis išimtimis) mažosioms ES narėms – Airijai, Belgijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams. Šie pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina seną tiesą: daugiausia laimi ir laimės iš ekonominės integracijos proceso mažosios šalys.Lietuvos verslininkai, kurie jau šiandien dirba Europoje, eksportuoja savo gaminius į Bendrijos šalis, neretai susiduria su įvairiomis problemomis. Kiek joms įtakos turi tariamasis diskriminacinis požiūris į Lietuvos gamintojus, o kiek – objektyvūs bendrosios rinkos funkcionavimo trūkumai, nelengva atsakyti.

2000 m. Lapkričio mėnesio apklausos duomenimis, Bendrijos šalių įmonės vidaus rinkos funkcionavimą įvertino 64 balais iš 100. Šis rodiklis, nors pagerėjęs lyginant su 1999 m., rodo, jog dar lieka erdvės ES bendroms taisyklėms tobulinti ir jų taikymui vienodinti. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai dėl kai kurių produktų, nepakankamai suvienodinta bandymų, sertifikavimo ir atitikties vertinimo procedūrų taikymo praktika – tai aktualiausios problemos.ES bendrosios rinkos funkcionavimo sąlygas planuojama gerinti šiomis kryptimis: finansinės paslaugos, viešieji pirkimai, elektroninė prekyba, nacionalinių standartų ir normų abipusis pripažinimas, valstybės pagalba ir mokesčiai.

1.1. Kokią įtaka daro užsienio prektba su Europos bendrijos narėmis Lietuvos versluiPraėjo laikai, kai įmonės galėjo parduoti viską, ką gamino. Dabar reikia galvoti, ką gaminti, kad galėtum parduoti. Ekonominės integracijos procesai jau vyksta ne pirmus metus. Dalis įmonių, eksportuojančių 80-90 proc. Produkcijos į ES rinką, jau dabar atsižvelgia į europinius reikalavimus. Netgi jei dabar dėl kokių nors aplinkybių eksportas į ES yra nuostolingas, tai leidžia įgyti darbo patirties bendroje rinkoje. Taisyklės paprastos: jeigu produktas atitinka ES rinkos reikalavimus, jį parduosi bet kur pasaulyje. Laisvo prekių judėjimo principas – panaikinti visus skirtumus tarp reikalavimų produktams, tiekiamiems į bendrąją rinką. Šio principo taikymas jau šiandien aktualus daugeliui Lietuvos įmonių. Laisvas prekių judėjimas – vienas iš pamatinių bendrosios ES rinkos elementų, kurio praktinis įgyvendinimas neatsiejamas nuo bendrosios rinkos formavimosi etapų. Sukūrus laisvąją prekybos zoną ir muitų sąjungą, buvo panaikinti prekybos tarifai ir kvotos tarpusavio prekyboje tarp Bendrijos šalių, laikomasi bendros prekybos politikos trečiųjų šalių atžvilgiu. Sukūrus bendrąją rinką nuo 1993 m. Panaikinta pasienio kontrolė tarp Bendrijos šalių, o įvedus bendrąją Europos valiutą – eurą – 1999m. Neliko valiutų kursų svyravimo rizikos ir valiutų keitimo išlaidų Bendrijos ribose. Tai leido sukurti didžiausią pasaulyje pagal perkamąją galią, turinčią 370 mln. Turtingų vartotojų rinką, kurioje galioja bendri principai ir reikalavimai.Laisvas prekių judėjimas bendrosios rinkos sąlygomis reiškia, kad skirtingose Bendrijos šalyse dėl tų pačių produktų negali būti keliami skirtingi reikalavimai. Vadinasi, produktas, ar tai būtų vištiena, ar skalbimo mašina, ar gamybos įrengimai, bet kurioje iš ES šalių turi atitikti tuos pačius reikalavimus. ES galioja bendras principas, kad į vienos iš Bendrijos šalių rinką legaliai pateiktas produktas (nesvarbu, kur jis pagamintas – toje šalyje ar importuotas iš trečiųjų šalių) gali būti laisvai parduodamas bet kurioje Bendrijos šalyje be papildomų apribojimų. Kai kurios išimtys gali būti siejamos su vartotojų saugos, visuomenės moralės ar aplinkos apsaugos motyvais. ES diplomatinių santykių su Lietuva pradžia laikoma 1991 m. Rugpjūčio 27 d., kai ES pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Netrukus Baltijos šalys buvo įtrauktos į PHARE programą, o maždaug po pusmečio ES pasirašė su jomis dvišales prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (žr.1lentelė).1 lentelėSutartis Pasirašyta Įsigaliojo Pagrindinės nuostatosPrekybos ir bendradarbiavimo sutartis 1992 05 11 1993 02 01 Didžiausio palankumo statusas prekyboje, nediskriminavimas; ES bendrosios preferencijų sistemos taikymas Lietuvai; ekonominis bendradarbiavimas kai kuriose srityse.Sutartis dėl laisvosios prekybos ir su ja susijusių reikalų (Laisvosios prekybos sutartis) 1994 07 18 1995 01 01 Prekybos liberalizavimas remiantis BSTP principais; laisva prekyba pramoninėmis prekėmis (KN 25-97); Lietuvai suteiktas 6 metų pereinamasis laikotarpis laipsniškam importo iš ES liberalizavimui; standartinės apsaugos nuostatos; Jungtinis komitetas prižiūrėti, kaip įgyvendinama sutartis. Asociacijos (Europos) sutartis 1995 06 12 1998 02 01 Pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare; įtrauktos laisvosios prekybos sutarties nuostatos; politinis dialogas; ekonominis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas), paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, laisvė steigti įmones, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, vartotojų apsauga, įstatymų derinimas, bendradarbiavimas kitose srityse, tokiose kaip pramonės politika, mokslas ir technologija, energetika, aplinkos apsauga ir t. T.; Asociacijos taryba ir Asociacijos komitetas.

Per pusę dešimtmečio ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir ES pastebimai suintensyvėjo. Tačiau Lietuvos eksportą į ES šiuo metu labiausiai trikdo netarifiniai barjerai – kokybės standartai ir antidempingo mokesčiai (ar jų taikymo grėsmė). Prekybos apribojimai, atsirandantys dėl Lietuvoje gaminamų pramonės produktų sertifikatų nepripažinimo, tikriausiai bus panaikinti daugumai gaminių, kai Lietuva ir ES susiderės dėl Protokolo dėl Europos atitikties įvertinimo. Lietuvos prekyba su ES žemės ūkio produktais šiuo metu ribojama muitais ir netarifinėmis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip importo kvotos ir kokybės standartai. Po keletą mėnesių trukusių derybų 2000 m. Gegužės mėn. Pasirašytas susitarimo dėl prekybos iki Lietuvos įstojimo į ES sutarties protokolas. Jame numatyta nuo 2001 m. Didinti importo kvotas iš Lietuvos į ES eksportuojamiems pieno produktams. Tiesa, kvotomis galės pasinaudoti tik ES sertifikatus turinčios Lietuvos įmonės. Nors jau 17 Lietuvos pieno produktų įmonių yra gavusios sertifikatus, sudarančius galimybę eksportuoti į ES, šis netarifinis barjeras kol kas riboja prekybą kitomis maisto prekėmis, pavyzdžiui, mėsos gaminiais, kai 2001 02 20 m. Pasireiškė snukio ir nagų liga Jungtinėje Karalystėje( žr. prieduose) (1).

1.2. Eksportas ir importas1grafikas EKSPORTAS Į ES ŠALIS PAGAL PREKIŲ GRUPES (mln. Lt)

Eksporto į ES šalis struktūroje 1999 m. (10 mėn. Duomenimis) vyravo tekstilės gaminiai (36,3% viso eksporto). Pastaraisiais metais šių gaminių lyginamasis svoris turėjo tendenciją didėti, o maisto produktų eksporto absoliutus dydis ir lyginamasis svoris mažėjo. Jei 1997 m. Maisto produktai sudarė 8,3% eksporto, tai 1999 m. – 6,3% (10 mėn.).

2grafikas IMPORTAS IŠ ES ŠALIŲ (mln. Lt)

1999 metais tik maisto produktų importas padidėjo (nežymiai), kitų prekių, lyginant su 1998 m., – sumažėjo. Lietuvos importo struktūra pagal prekių grupes dabar (1999 m. Duomenys) tokia: kitų prekių grupė – 33%, mašinos ir mechaniniai įrengimai – 18,5%, mineraliniai produktai – 16,8%, maisto produktai – 11,3%, tekstilės gaminiai – 10,4%, chemijos produktai – 10,1%.

Lietuva daugiausia importuoja prekių iš ES šalių. 1999 m. (10 mėn.) šioms šalims teko 45,8% viso importo. Tuo tarpu NVS šalių dalis sumažėjo iki 25%. Didžiausią importo iš ES šalių dalį sudaro mašinos ir mechaniniai įrengimai (23,8%), o iš NVS šalių net 62,2% importo sudaro mineraliniai produktai (4).1.3. Tyrimo rezultatai2000m. Lapkričio27d. Apklausoje buvo tiriama Lietuvos verslo padėtis plėtojant verslą su ES, šalies investicinis klimatas, verslo atstovų turimos žinios, kvalifikacija. Tyrimo metu buvo apklausta 60 Lietuvos verslininkų. Tyrimo duomenimis, šiuo metu į ES eksportuoja 60% Lietuvos įmonių, 33% anksčiau ar vėliau planuoja tai daryti, 7% to neplanuoja visiškai. Pagrindinę eksportuotojų dalį sudaro gamybos įmonės – 53%, po 14% eksporto tenka paslaugoms ir prekybai. Pastebima tendencija, kad didžioji dalis eksportuotojų priklauso įmonių grupei, kurios verslu užsiima daugiau nei 5 m. Ir turi daugiau nei 200 darbuotojų. Iš apklaustų įmonių 75% jau dabar importuoja produkciją ar žaliavas iš ES šalių. Tik 10% įmonių tokio importo apskritai neplanuoja. Gamybinės įmonės sudaro ir didžiąją importuotojų dalį 57%, prekybininkai importuoja 18%, paslaugų sektoriui tenka 16%. Verslininkai domisi ES ekonomine politika.Lietuvos verslininkai beveik neinvestuoja į ES šalis – investavusiųjų dalis sudaro tik 5%. Tokių investicijų nei dabar, nei ateityje neplanuoja 60% respondentų. Įmonėms geriau sekasi pritraukti investicijas iš ES – tarp apklaustųjų įmonių 22% jau pritraukė investicijų, 68% planuotų ir norėtų jų ir tik 10% respondentų neplanuoja investicijų iš ES. Didžiajai daliai apklaustųjų įmonių labai trūksta kapitalo, todėl jie savo verslo perspektyvas sieja su ES, tikėdamiesi investicijų. Tarp apklausoje dalyvavusių įmonių daugiausia investicijų pritraukė lengvoji pramonė – 49%, po jos eina baldų ir popieriaus gamintojai bei elektronikos ir chemijos pramonės įmonės. Investuotojams patraukliausios pasirodė įmonės, dirbančios rinkoje seniau nei 10 m. Bendrovių vadovai mano, kad įmonių personalo kvalifikacija yra nepakankama verslui su ES pradėti ar plėtoti. Taip mano 60% apklaustųjų. Jie norėtų, kad būtų pristatyta neseniai į ES įstojusių valstybių patirtis, pageidautų ir užsienio verslininkų praktinių patarimų. Verslininkai norėtų susipažinti su ES konkurencijos politika, PHARE, ISPA ir SAPARD programų lėšų naudojimo galimybėmis, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo galimybėmis, Lietuvos institucijų pagalba ieškant naujų rinkų, ES muitų politika, valiutų kursų įtaka verslui, Europos standartais ir kt. Lietuvos verslininkai pageidauja trumpalaikių, bet nuolat rengiamų kursų.

Statistikos departamento apskaičiavimai

Statistikos departamentas apskaičiavo, jog pernai, palyginti su 1999 m., bendrasis vidaus produktas (BVP), preliminariais duomenimis, paaugo 2,9%. Ekspertai taip pat teigia, jog teigiamų ženklų Lietuvos ekonomikoje yra daugiau nei neigiamų.Statistikos departamento (SD) išankstiniu vertinimu, 2000 m. Sukurtas BVP siekė 44,9 mlrd. Lt, užpernai šis rodiklis buvo 42,5 mlrd. Lt. 1999 m. Lietuvos BVP smuko 4,2%. 2000 m. Paskutinį ketvirtį BVP siekė 11,7 mlrd. Lt ir, palyginti su 1999 m. Tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4,7%. Anot SD vadovų, jei atlikus paskutinius apskaičiavimus šis rodiklis smarkiai nepakis, tai bus didžiausias BVP augimas 2000 m. – pirmąjį ketvirtį jis augo 4,2%, antrąjį – nepakito, o trečiąjį – augo 3,1%. Statistikai aiškina, kad BVP augimą lėmė 7% padidėję pramonės produkcijos pardavimai, per vienuolika mėnesių 12,1% paūgėjusios vidaus prekybos apimtys,eksporto, transporto, sandėliavimo augimo rodikliai. 2000 m. Gruodį pramonės produkcijos pardavimai buvo 6,2% didesni nei lapkritį, palyginti su 1999 m. Gruodžiu, augimas siekė 13%. Labiausiai praėjusių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje augo naftos produktų (31%), mašinų ir įrangos (21%) pardavimai, o per visus 2000 m. – metalo atliekų ir laužo perdirbimas (140%), radijo, televizijos ir ryšių įrangos (43%), transporto priemonių (39%), medienos ir jos gaminių (24%) pardavimai.Pernai keitėsi ir eksporto šalys – daugiausia gaminių gamintojai išvežė į Latviją, Vokietiją bei Angliją. 1999 m. Daugiausia eksportuota buvo į Vokietiją (2).

2. Prekyba su Europos bendrijos narėmisEuropos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija. Šiuo metu Europos Sąjungos narėmis siekia tapti 12 valstybių: Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Latvija, Estija, Lietuva, Bulgarija, Čekija, Slovėnija, Kipras ir Turkija.2.1. AIRIJA

Lietuvoje veikiančios konsultacijų bendrovės “Divec” vadovas Rimas Rumskas teigia, jog per pastaruosius dešimt metų Airijos ekonomika, palyginti su kitu Vakarų pasauliu, augo pašėlusiai greitai. 1989-1998 m. Investicijų Airijoje rentabilumas, atskaičius mokesčius, buvo vidutiniškai 25%, tuo tarpu Europoje – vidutiniškai tik 10-15% per metus. Airija, neturtinga gamtinių išteklių, prieš 30 m. Suprato, kad pagrindinė jos vertybė yra žmonės, todėl daug investuoja į piliečių išsilavinimą.Airija laikoma palankia šalimi investicijoms, dėl to joje jau dabar veikia per 1.200 stambių tarptautinių įmonių ir jų vis daugėja. Airija šiuo metu yra didžiausia programinės įrangos eksportuotoja pasaulyje. Iš viso eksportas sudaro 76% Airijos BVP. Pagal efektyvumą Airija yra septintoje vietoje pasaulyje. ES narės Airiją laiko rimta jų ekonomikų konkurente. Versle jau taip yra, kad investicijos plaukia į tą šalį, kur investicijų sąlygos palankesnės, o Airijoje ji neginčijamai geresnė nei kurioje nors kitoje ES narėje. Sekti Airija traukia ne tik Vakarų pasaulį, bet ir kai kurias mūsų šiaurės kaimynes – Estija (2).

2.2. DANIJA

Prekybos sąlygos:

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos Danija yra ES nare, todėl visos prekybos reguliavimo sąlygos, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Muitai. 1995 m. Sausio 1 d. Įsigaliojo Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos. Muitai šiuo metu nustatyti tik keletui produktų: mineralinėms alyvoms, alkoholiui, alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Tačiau atskiros šalys įvežamai produkcijai taiko skirtingus apribojimus, taip pat ir specifinius muitų tarifus tam tikroms prekėms bei žaliavoms.

Specifinius muito mokesčius (punktafgifter) prabangos prekėms nustato Muitinės organizacijos. Šie mokesčiai gali kisti pvz., nuo 5 DKK už 1 kg arbatos iki 229 DKK už 1 kg kramtomo tabako. Danijoje yra nustatyti specifiniai muito mokesčiai šioms prekėms: šokolado ir cukraus gaminiams, kakavos milteliams, saldymedžiui, kramtomajai gumai, riešutams ir gaminiams iš jų (net kai jie yra panaudoti kaip sausainių, pyragaičių ar ledų ingredientai), ledams, vaisvandeniams, kavai, arbatai, kramtomajam tabakui, rūkomajam popieriui, kompaktiniams diskams, elektros lemputėms, detonatoriams, anglies produkcijai, stiklo tarai, plastikams, metalams, herbicidams, baterijoms, žvyrui, moliui ir panašioms žaliavoms. Laikinas įvežimas. Prekės gali būti įvežamos laikinai ir atleidžiamos nuo muito mokesčio ir kitų importo rinkliavų, jei jos skirtos tam tikriems tikslams, pvz., demonstruoti ir naudoti prekybos mugėse. Jei prekės neturi ATA Carnet (dokumento, leidžiančio automobiliui kirsti valstybių sienas be mokesčio), paprastai reikalaujama užstato ar garantijų laiduoti už muitus ir kitus mokesčius. Atleidimas nuo muito ir kitų importo mokesčių. Tam tikrais atvejais nuo muito ir kitų mokesčių gali būti atleidžiami: 1. Komerciniai pavyzdžiai; 2. Prekės, skirtos parodoms ir prekybos mugėms; 3. Profesinė įranga, pvz., įrankiai ir pan.; 4. Dovanos; 5. Tam tikra mokomoji medžiaga. Pridėtinės vertės mokestis. Danijoje importuojamoms prekėms yra taikomas 25% pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Akcizo mokestis mokamas importuojant automobilius, televizorius, benziną, likerį, vyną ir alų, mineralinį vandenį, šokoladą, tabaką, kosmetiką, konditerijos gaminius, kavą ir arbatą, ledus, fonograminius įrašus, video kasetes, elektros lemputes, kurą apšildymui, dujas, anglį, elektros energiją, anglies dioksidą ir kt. Importuojant į Daniją kvotos arba licencijos yra taikomos šiems produktams: neapdirbtam auksui, etanoliui, žemės ūkio produkcijai, tekstilei ir drabužiams, kai kurioms statybinėms medžiagoms bei namų apyvokos daiktams. Pagrindinės eksportuojamos prekės. Danijos eksporto struktūroje vyrauja mašinos ir įrengimai (26% viso eksporto); gyvulininkystės produktai (10%); drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai (5%); baldai (4%); žuvis, jūros gėrybės (4%). Pagrindinės įvežamos prekės. Danija daugiausia importuoja namų apyvokos prekių (28% viso importo); mašinų ir įrengimų (12%); statybinių medžiagų (8%); transporto priemonių (7%); kuro ir elektros energijos (5%); gyvulininkystės produkcijos, augalinės kilmės produktų (3%); popieriaus ir kartono (3%); tekstilės dirbinių (2%). Prekyba su Lietuva Danija – viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių. 1999 m. Užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi sudarė 368.8 mln. USD. Lietuvos eksportas į Daniją 1999 m. Sudarė 181.1 mln. USD (6% viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Daniją apimtys didėja. 1999 m., palyginus su 1996 m., eksportas padidėjo 94.2 mln. USD (108.4%). Lietuvos importas iš Danijos 1999 m. Sudarė 187.7 mln. USD (3.9% viso Lietuvos importo). Per 1996-1999 metų laikotarpį importas iš Danijos padidėjo 22.3 mln. USD (13.5%). Lietuvos prekybos su Danija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1999 m. Sudarė 6.6 mln. USD.

Eksporto į Daniją lydere yra tekstilės ir jos dirbinių pramonė. 1999 m. Tekstilės ir jos dirbinių buvo eksportuota už 100.3 mln. USD (55% viso Lietuvos eksporto į Daniją). Pagrindiniai eksportuojami produktai: drabužiai ir jų priedai, medvilnė, cheminiai štapelio pluoštai, kiti tekstilės dirbiniai. Antroje vietoje pagal eksporto apimtis yra transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (21.1 mln. USD, 11.7% viso eksporto į Daniją 1999 m.). Lietuva taip pat eksportavo mašinas ir įrengimus (10.5 mln. USD, 5.8% viso eksporto į Daniją 1999 m.); įvairius pramonės dirbinius (10.2 mln. USD, 5.6%); medieną ir jos gaminius (10.8 mln. USD, 6%); chemijos pramonės produktus (9.1 mln. USD, 5%); augalinės kilmės produktus (8.1 mln. USD, 4.5%) bei kitus gaminius. Daugiausia Lietuva importuoja iš Danijos tekstilės ir tekstilės dirbinių, kurios importas 1999 m. Sudarė 59.9 mln. USD (31,9% viso importo iš Danijos). Lietuva taip pat importuoja iš Danijos mašinas ir įrengimus (32.7 mln. USD, 17.4% viso importo iš Danijos 1999 m.); netauriuosius metalus ir jų dirbinius (18.9 mln. USD, 10.1%); paruoštus maisto produktus, gėrimus (15.6 mln. USD, 8.3%); gyvulininkystės produkciją (6.2 mln. USD, 3.3%); chemijos pramonės produkciją (11.2 mln. USD, 6%); plastiko gaminius (4.1 mln. USD, 2.2%); kitą produkciją (3).2000 m Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba iki atskirto nurodymo uždraudė iš Danijos įvežti galvijus, jautieną ir jos produktus. Taip nutarta gavus informaciją, kad Danijoje įregistruotas susirgimas galvijų spongiformineencefalopatija (karvių pasiutlige). 2001m. Danijos verslininkai daugiausia ieškos Lietuvos įmonių užsiimančios šildymo sistemomis, jų priežiūra ir įrengimu (2).

2.3. DIDŽIOJI BRITANIJA

Didžioji Britanija yra trečioji (po Vokietijos ir Latvijos) Lietuvos eksporto partnerė. Prekybos balansas visus penkerius metus buvo Lietuvos naudai. Nuo 1993 m. Tarpusavio prekyba kasmet augo, o 1999 m. Ji buvo kiek sumažėjusi dėl bendro ekonomikos nuosmukio. Šiemet britai įvežė daug naftos produktų į Lietuvą, daugiausia tekstilė ir drabužiai, nes Lietuva užsitikrino gana tvirtas pozicijas drabužių siuvimo srityje tai svarbiausia Lietuvos eksporto dalis. Metalų prekyba taip pat yra labai aktyvi. Svarbiausią ką Lietuva gali pasiūlyti, yra drabužiai, baldai, kurių gamybą būtų tikslinga toliau plėtoti. Danai taip pat turi savo tradicinius gamintojus pirmiausia tai naujųjų technologijų įranga, pramoninės mašinos, automobiliai, kurių įvežama.Tekstilininkų, mechaninių bei elektros įrengimų gamintojų ir baldžių dėka Lietuvai pavyko padvigubinti prekių srautą į Didžiąją Britaniją ir persverti prekybos su šia šalimi balansą savo naudai.Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją (DB) 2000 m., palyginti su 1999 m., padidėjo 95%. Lietuvos užsienių reikalų ministerijos duomenimis, pagal eksporto apimtis DB užkopė į 3-iąją vietą. Į šią šalį iškeliavo 7,7% visos iš Lietuvos išvežtos produkcijos. Lietuvos importo apimtys iš šios šalies buvo 0,198 mlrd. Lt mažesnės, todėl prekybos su DB santykis 2000 m. Lietuvai buvo teigiamas. Sparčiausiai 2000 m. Augo tekstilės medžiagų ir jos dirbinių grupei priskiriamų prekių eksportas. Didžiausią jų dalį sudarė drabužiai. Nuo tekstilininkų nedaug atsilieka ir mašinų mechaninių įrengimų ir elektros įrengimų gamintojai, sugebėję pardavimus DB padidinti. Baldų, patalynės, čiužinių ir surenkamųjų statinių eksportas išaugo. DB rinkoje įsitvirtino plastikai ir jų dirbiniai. Kiek mažiau išaugo ir trąšų eksportas. 2000 m. Iš eksportuojamų prekių labiausiai sumažėjo Lietuvoje gaminamos avalynės eksportas. Prekių srautas iš DB į Lietuvą taip pat augo, tačiau gerokai lėčiau nei į Angliją. Daugiausia Lietuva pernai iš DB pirko mineralinio kuro, kurio importas išaugo.Tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių automobilių, optikos ir fotografijos gaminių tiekimo apimtys taip pat išaugo. Labiausiai – sumažėjo chemijos pramonės importas.

2.4. GRAIKIJA

Graikijos verslininkams Lietuva yra patraukli rinka.Lietuva mažai importuoja iš Graikijos tiesiogiai – didžioji dalis šios šalies prekių atkeliauja per Lenkiją. Prognozuojama, kad Lietuvoje didžiausią paklausą turėtų alyvuogių aliejus, alyvuogės, švieži ir džiovinti vaisiai, įvairūs konservai bei jūros gėrybės. Žadama pasiūlyti ir ne mažiau nei “Metaxa”garsios šeimos “Sans Rival” gėrimų, Graikijos žuvų rinkos, patieks įvairių jūros delikatesų. Lietuvoje užsidarė beveik visos graikiško kapitalo turinčios įmonės. “Iš buvusių 13 bendrų įmonių realiai veikiančių liko 3. Lietuva į Graikiją 2000 m. Daugiausia eksportavo durpes ir gaminius iš lino – šios prekės sudarė apie 50% eksporto į šią šalį, importavo – laivus refrižeratorius, maisto produktus ir gėrimus, augalinės kilmės produktus (2).

2.5. SUOMIJA

Prekybos sąlygos:

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos Nuo 1995 m. Sausio mėnesio Suomija yra ES narė (Laisvosios prekybos sutartis pasirašyta 1995 sausio 1 d.), todėl visas prekybos reguliavimas šioje šalyje, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Muitai. Muito mokesčiai ir kiti importo mokesčiai mokami importavimo taške. Žemės ūkio produkcijai taikomi specifiniai ir sezoniniai (daugeliui vaisių, daržovių bei sodininkystės produktų, priklausomai nuo metų laiko) muitai. Importuojamiems žemės ūkio produktams, kuriuos gamina ir vietinėje rinkoje, muitas yra gana didelis. Laikinas įvežimas Komerciniai pavyzdžiai gali būti atleisti nuo importo muitų ir kitų mokesčių įrodžius, kad jie turi mažą komercinę vertę ir yra skirti demonstravimui, arba kai ieškoma naujų užsakymų. Prekės, skirtos parodoms, mugėms bei kitai viešai demonstracijai, taip pat laikinai gali būti atleidžiamos nuo importo mokesčių. Jeigu tokios prekės nėra eksportuojamos iš šalies per tam tikrą nustatytą laiką (iki vienerių metų), tai joms taikomi visi numatyti importo mokesčiai. Pridėtinės vertės mokestis. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Suomijoje įsigaliojo 1994 m. Birželio 1 dieną. Importuojamoms prekėms yra taikomas 22% PVM nuo prekių muitinės vertės. Keletui prekių ir paslaugų, tame tarpe kino filmams, farmaceutinėms priemonėms, sporto inventoriui ir knygoms taikomas 12% mokestis, o maisto produktams – 17%. Akcizai. Akcizo mokestis mokamas importuojant tabako, alkoholio produktus bei mineralinį kurą. Be to akcizo mokestis taikomas saldainiams, gaiviesiems gėrimams bei atskiriems energetiniams šaltiniams, tokiems kaip durpės, anglis, gamtinės dujos bei elektros energija, taip pat taikomas specialus akcizo mokestis automobiliams ir motociklams. Licencijos. Suomijoje taikomos Europos Sąjungos importo licencijavimo procedūros. Importo licencijas išduoda Nacionalinė muitinės tarnyba, importuotojui pateikus paraišką. Importo licencijos reikalingos: grūdams, miltams, žuvies konservams (tunui ir sardinėms), gyviems gyvuliams, mėsai, valgomos mėsos atliekoms, pieno produktams, kiaušiniams, daržovėms, šakniavaisiams, šviežiems, šaldytiems, džiovintiems ar konservuotiems vaisiams, kruopoms, augaliniams riebalams ir aliejams, mėsos pusgaminiams, cukrui, daržovių pusgaminiams, riešutams, sultims, maisto pramonės likučiams ir paruoštam gyvulių pašarui. Tekstilės gaminiams reikalingos importo – eksporto licencijos. Papildomos informacijos apie dokumentaciją galima gauti Nacionalinės muitinės tarybos informacijos skyriuje. Kvotos. Tekstilės ir rūbų importui dažniausiai taikomos kiekybės kvotos, kurios nustato maksimalų prekių kiekį, kuris gali būti eksportuotas per metus. Tam tikriems žemės ūkio produktams: ananasams, kavos koncentratui, tabako žaliavai ir taip pat žuvies konservams, yra taikomos tarifinės kvotos. Kai tarifinės kvotos yra įvykdytos, eksportas gali tęstis, bet importuojant taikomi visi tarifai. Tam tikrų produktų importas yra uždraustas arba leidžiamas pagal tam tikras sąlygas. Vaistų, pesticidų, trąšų, kai kurių kitų chemikalų, radioaktyvių medžiagų, sprogstamų medžiagų, kovinės amunicijos, augalų ir maisto produktų, alkoholio ir produktų, savo sudėtyje turinčių alkoholio, elektros prekių, pornografinių leidinių, transporto priemonių, egzotinių gyvūnų bei augalų importas gali būti apribotas remiantis saugumo ir sveikatos apsaugos nutarimais. Svarbiausi įstatymai, susiję su šiais produktais, yra 1. cheminių atliekų įstatymas 2. CITIES įstatymas gresiančios išnykti gyvūnų ir augalų rūšims. Suomijos įstatymai draudžia šių prekių importą: 3. PCB ir PCT chemikalų, naudojamų transformatoriams ir kondensatoriams; 4. banginio mėsos. Pagrindinės eksportuojamos prekės: geležis ir plienas, tekstilės prekės, elektrotechnikos gaminiai, kai kurios žaliavos. Pagrindinės įvežamos prekės: mašinų gamybos pramonės gaminiai, geležis ir plienas, nafta, naftos gaminiai, gamtinės dujos, farmacijos gaminiai, vaisiai bei daržovės, telekomunikacijos įrengimai.

Prekyba su Lietuva

Lietuvos prekybiniai ryšiai su Suomija yra dar gan silpni. 1999 m. Užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 180.8 mln. USD. Lietuvos eksportas į Suomiją 1999 m. Sudarė 31.1 mln. USD (0.8% viso Lietuvos eksporto). Palyginus su 1997 m., 1999 m. Lietuvos eksportas į Suomiją išaugo 2.5 mln. USD (8.7%). Lietuvos importas iš Suomijos 1999 m. Sudarė 149.7 mln. USD (3.1% viso Lietuvos importo). Per 1997-1999 metų laikotarpį importas iš Suomijos sumažėjo 44.1 mln. USD (22.8%). Lietuvos prekybos su Suomija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1999 m. Sudarė 118.6 mln. USD.

Eksporto į Suomiją lydere yra tekstilės ir jos dirbinių pramonė. 1999 m. Tekstilės ir jos dirbinių buvo eksportuota už 13.8 mln. USD (44.4% viso Lietuvos eksporto į Suomiją). Pagrindiniai eksportuojami produktai: drabužiai ir jų priedai, medvilnė, kiti augalinės kilmės tekstilės pluoštai ir baigti gaminti tekstilės dirbiniai. Tekstilės gaminių eksportas tolygiai didėja. Tikėtina, kad tekstilės gaminių eksporto į Suomiją apimtys ateityje dar labiau išaugs, nes nuo 1998 m. Yra panaikinti importo į Europos Sąjungą muitai tekstilės dirbiniams iš Lietuvos. Antroje vietoje pagal eksporto apimtis yra mineraliniai produktai (2.8 mln. USD, 9% viso eksporto į Suomiją 1999 m.). Lietuva taip pat eksportavo augalinės kilmės produktus (2.7 mln. USD 8.9%), mašinos ir įrengimai (2.3 mln. USD 7.4%), gatavus maisto produktus (1.9 mln. USD, 6%); netaurieji metalai (1.6 mln. USD, 5%) bei kt.

Daugiausia Lietuva importuoja iš Suomijos mašinų ir įrengimų, kurių importas 1999 m. Sudarė 48.4 mln. USD (32% viso importo iš Suomijos). Antroje vietoje – popierius, kartonas ir spaudiniai (17.4 mln. USD 11.6%). Lietuva taip pat importavo iš Suomijos netauriuosius metalus (14.3 mln. USD, 9.6%); mineralinius produktus (13.4 mln. USD 8.9%), chemijos pramonės produkciją (12.8 mln. USD, 8.6%); plastikus, gumą ir jų dirbinius (8.3 mln. USD, 5.5%); dirbinius iš akmens, gipso, cemento, asbesto, keramikos ir stiklo dirbinius (6.3 mln. USD, 4.2%) ir kitą produkciją (3).Paskutiniais duomenimis prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos turėtų aktyvėti. Pernai dėl Rusijos krizės perkamoji galia Lietuvoje sumažėjo, todėl sumažėjo suomiškų prekių importas, tačiau buvo daugiau eksportuota į Suomiją. Nepaisant to, tarpusavio prekybos balansas išliko Lietuvos nenaudai. Lietuvos eksporte į Suomiją vyrauja tekstilės gaminiai ir drabužiai – jie sudaro 15% viso eksporto į šią šalį. Iki šiol tai buvo daugiausia paslaugų eksportas, nors pastaruoju metu Suomijos firmos iš Lietuvos siuvimo įmonių perka vis daugiau originalių drabužių. Iš Suomijos daugiausia importuojama įranga ir aparatūra, netaurieji metalai ir jų gaminiai, popierius bei mineraliniai produktai (2).

2.6. ŠVEDIJAPrekybos sąlygos

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos Nuo 1995 m. Sausio mėnesio Švedija yra ES nare (Laisvosios prekybos sutartis pasirašyta 1995 m. Sausio 1 d.), todėl visas prekybos reguliavimas šioje šalyje, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Muitai. Muito mokesčiai ir kiti importo mokesčiai mokami importavimo taške. Muitai taikomi importuojamiems žemės ūkio produktams (kruopoms, miltams, kai kuriems riebalams ir aliejams, žuvininkystės produkcijai, sviestui, sūriui, kiaušiniams, paukštienai, mėsai, galvijams bei bekonams). Dauguma vaisių, daržovių apmokestinama sezoniniais mokesčiais pagal metų laiką – kai kurie jų ypač aukšti tuomet, kai rinkoje esama tokios pat švediškos produkcijos. Dėl gyvūnų sveikatos apsaugos, Švedija taiko daug griežtesnes taisykles nei Europos Sąjunga. Laikinas įvežimas. Prekės gali būti įvežamos laikinai ir atleidžiamos nuo muito mokesčio ir kitų importo rinkliavų, jei jos skirtos tam tikriems tikslams, pvz., demonstruoti prekybos mugėse. Jei prekės neturi ATA Carnet’o (dokumento, leidžiančio automobiliui kirsti valstybių sienas be mokesčio), paprastai reikalaujama užstato ar garantijų laiduoti už muitus ir kitus mokesčius. Atleidimas nuo muito ir kitų importo mokesčių. Tam tikrais atvejais nuo muito ir kitų mokesčių gali būti atleidžiami: 1. Komerciniai pavyzdžiai; 2. Prekės, skirtos parodoms ir prekybinėms mugėms; 3. Profesinė įranga, pvz. Įrankiai ir pan.; 4. Dovanos; 5. Tam tikra mokomoji medžiaga. Pridėtinės vertės mokestis. Importuojamoms prekėms yra taikomas 25% PVM nuo prekių muitinės vertės. Keletui prekių ir paslaugų, tame tarpe maisto produktams, yra taikomas 12% mokestis. Akcizai. Akcizo mokestis mokamas importuojant tabako, alkoholio produktus bei mineralinį kurą. Akcizo mokestis taikomas ir saldainiams, gaiviesiems gėrimams bei atskiriems energetiniams šaltiniams: durpėms, angliai, gamtinėms dujoms, elektros energijai; specialus akcizo mokestis taikomas automobiliams ir motociklams Licencijos. Švedijoje taikomos Europos Sąjungos importo licencijavimo procedūros tam tikroms prekėms, ypač tekstilei pagal “Multi Fibre” susitarimą. Importo licencijos reikalingos importuojant gyvulius ir kitus žemės ūkio produktus. Kvotos. Tekstilės ir rūbų importui dažniausiai taikomos kiekybės kvotos, kurios nustato maksimalų prekių kiekį, kuris gali būti įvežtas per metus. Švedijos įstatymai draudžia šių prekių importą: 1. Ginklų; 2. Sprogstamųjų medžiagų; 3. Narkotikų; 4. Nuodų. Šie produktai gali būti importuojami tik įgaliotų asmenų arba institucijų, jiems reikalingos importo licencijos bei specialūs leidimai. Pagrindinės eksportuojamos prekės. Apie 80% Švedijos eksportuotų prekių sudaro gatava produkcija. Iš jos daugiau nei pusė yra inžinerinės pramonės gaminiai: varikliai, mašinos, telekomunikacijų bei elektros energijos paskirstymo įrengimai. Miško pramonės produktai ir geležies bei plieno gaminiai ir toliau išlieka tradicinėmis Švedijos eksporto prekėmis. Pagrindinės įvežamos prekės. Švedijos importo struktūroje vyrauja mašinos ir įrengimai – 50%; mineraliniai produktai (tarp jų ir plienas) – 9%; chemijos pramonės produkcija, gumos dirbiniai – 13%; kuras – 6%; gaminiai iš medžio, popierius – 3% bei kitos prekės.

Prekyba su Lietuva

Švedija – viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių. 1998 m. Lietuvos prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 309.4 mln. USD. Lietuvos eksportas į Švediją 1998 m. Sudarė 96.1 mln. USD (2.6% viso Lietuvos eksporto) ir šis skaičius nuolatos didėja: per 1996-1998 m. Laikotarpį eksportas išaugo 66%. Lietuvos importas iš Švedijos 1998 m. Sudarė 213.3 mln. USD (3.7% viso Lietuvos importo). Per 1996-1998 m. Laikotarpį importas iš Švedijos padidėjo 50%. Lietuvos prekybos su Švedija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1998 m. Sudarė 117.2 mln. USD.

Į Švedija iš Lietuvos daugiausiai eksportuojama tekstilės ir jos dirbinių. 1998 m. Jų buvo eksportuota už 46.6 mln. USD (49% viso Lietuvos eksporto į Švediją). Pagrindiniai eksportuoti produktai: drabužiai ir jų priedai, medvilnė, kt. Antrą vietą pagal eksporto apimtis užima medienos dirbiniai (17.2 mln. USD, 18% viso Lietuvos eksporto į Švediją 1998 m.). Lietuva į Švediją taip pat eksportuoja mineralinius produktus (9.1 mln. USD, 10% viso eksporto į Švediją 1998 m.), mašinas ir įrengimus (6.7 mln. USD, 7%), kitus produktus. Pirmą vietą pagal importo iš Švedijos apimtis užima transporto priemonės (46.5 mln. USD, 22% viso importo iš Švedijos 1998 m.). Lietuva taip pat importuoja mašinas ir įrengimus (45.6 mln. USD, 21% viso importo iš Švedijos 1998 m.); netauriuosius metalus ir jų dirbinius (20 mln. USD, 9%); tekstilės dirbinius (19 mln. USD, 9%); popierių, kartoną, spaudinius (16 mln. USD, 8%); plastikus, gumą, jų dirbinius (11.1 mln. USD, 5%); kitą produkciją (3).1999m. Pagal užsienio investicijas Švedija užima pirmą vietą Lietuvoje, yra investavusi 340 mln. USD. Pagal dvišalę prekybą Švedija patenka į pirmąjį Lietuvos užsienio prekybos partnerių dešimtuką. Pirmąjį šių metų pusmetį dvišalės prekybos apyvarta sudarė 140 mln. USD.

2001m. Ištyrus dešimt išsivysčiusių pasaulio šalių, paaiškėjo, kad Švedija yra mažiausiai palanki verslui šalis.Švedija yra toli gražu ne ta šalis, kurioje verslininkai gali tikėtis palankių sąlygų savo įmonėms. Tarp dešimties Vakarų pasaulio šalių verslui draugiškiausia pripažino Didžiąją Britaniją, jai, vertinant pagal specialią metodiką, skirti 49 balai. Po jos eina JAV, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Vokietija ir Austrija. O Švedija atsidūrė sąrašo pabaigoje, gavusi 34 balus – kaip nepalankiausias Vakarų pasaulio kraštas verslui.2001m. Keletą metų Lietuva iš Švedijos pirko daugiau negu pardavė, tačiau 2000 m. Švedijos ir Lietuvos prekybos balansas išsilygino. Švedija – didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Lietuvoje veikia per 130 Švedijos įmonių. “Per paskutinius 4–5 m. Lietuvos ir Švedijos prekybos balansas buvo neigiamas”.Viena iš svarbiausių eksporto kilimo priežasčių – Lietuvos gamintojai tapo aktyvesni, jie labiau orientuojasi į artimąsias Vakarų rinkas. Švediją daugiausia parduodama tekstilės gaminių (31% viso eksporto), popieriaus (16%), mašinų įrenginių (9%), įvairių medienos žaliavų (38%). Eksportuotojų ir importuotojų sąrašai byloja, kad prekyba su Švedija intensyviai vyksta abiem kryptimis. Tiksliau – Lietuvos naudai, nes eksportas į Švediją pastaruoju metu didėja. Statistika skelbia, kad pernai 4,8% buvo parduota skandinavams daugiau nei 1999 m. Šiemet šis skaičius dar galėtų būti didesnis, jeigu bendrovės pasinaudos tuo, kad švediška krona vis dar krenta. Ypač Lietuvos baldžiams, kurie Švedijoje perka žaliavas. Švedija užima 5-tą vietą šalių sąraše, į kurias “Snaigė” eksportuoja šaldytuvus.Švedai atsiskaito už trąšas, namų tekstilės gaminius, o Lietuva eksportuoja ten per 20% gaminių, skirtų eksportui. Lietuva, palyginti su kaimyninėmis Latvija, Estija ir Lenkija, į Švediją eksportuoja mažiausiai. Vakarų tiekėjai suinteresuoti bendradarbiauti su mūsų šalies elektronikos, elektrotechnikos, plastikų, metalo, chemijos gamintojais (2).

2.7. VENGRIJA

Prekybos sąlygos

Nuo 2000 metų kovo 1 dienos įsigaliojo laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Vengrijos Respublikos. Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos Muitai. Kai kurioms prekėms yra taikomi muito mokesčiai. Taip pat galimas ir prekių įvežimas be muito mokesčio. Tai priklauso nuo numatytų išimčių, taikomų tam tikrų prekių įvežimui. Pridėtinės vertės mokestis. Vengrijoje taikomas dvejopas pridėtinės vertės mokestis: 25% ir 12%. 12% PVM taikomas energijai, kai kuriems gerbūvio ir sveikatos produktams bei paslaugoms, maisto pramonės žaliavoms ir produktams, žemės ūkio produkcijai, leidyklų produkcijai, viešbučių ir tiekimo paslaugoms, pašto ir telekomunikacijų paslaugoms bei sporto rėmimo paslaugoms. PVM netaikomas medikamentams. Akcizai. Akcizo mokestis taikomas tam tikroms vartojimo prekėms: nuo 10% šokoladui iki 78% tam tikriems alkoholiniams gėrimams. Akcizą reikia mokėti ir importuojant tabaką, parfumeriją, kavą, alkoholinius gėrimus, lengvuosius automobilius, juvelyrinius dirbinius, kitas prabangos prekes. Licencijos ir leidimai. Apie 95% importuojamų produktų nėra reikalinga importo licencija, tačiau importo licencijos, kurias išduoda Ekonomikos ministerija, yra reikalaujamos importuojant kai kuriuos maisto produktus, medikamentus, pluoštus, kilimus ir kitą grindų dangą, drabužius, avalynę, tekstilės gaminius ir automobilius. Importuojant anglį, dujas, naftą, brangiuosius metalus, metalo laužą bei monetas, reikalingas specialus leidimas, kurį išduoda Vengrijos Ekonomikos ministerija. Specialus leidimas reikalingas ir importuojant augalus, aplinkai pavojingus produktus, produktus, kurie galėtų būti panaudoti sintetinių narkotikų gamybai, kai kuriuos medicininius produktus, radioaktyvias medžiagas, urano rūdą, šaunamuosius ginklus, sprogstamąsias medžiagas, karinės pramonės produktus. Re-eksportuojant anksčiau paminėtas prekes taip pat reikia turėti specialų leidimą. Specialūs leidimai automobiliams. Muito mokesčio įstatymas (1995) uždraudė dėvėtų automobilių, senesnių kaip šešeri metai, importą. Specializuotos senesnės transporto priemonės gali būti importuojamos po to, kai bus atliktas specialus jų patikrinimas. Kvotos. Vengrija kvotuoja šiuos importuojamus gaminius: tekstilę ir jos gaminius, avalynę, taip pat naudotus automobilius ir furgonus.Pagrindinės eksportuojamos prekės. Vengrijos eksporto struktūroje dominuoja pramonės gaminiai (tekstilė, avalynė, baldai, celiuliozės gaminiai) – jie sudaro 47% bendrojo Vengrijos eksporto; mechaniniai įrengimai – 26%; maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai – 18%; neapdorotos žaliavos – 5%; energetiniai ištekliai – 4%. Pagrindinės įvežamos prekės. Vengrijos importo struktūroje vyrauja pramonės gaminiai – 47%; mechaniniai įrengimai – 31%; energetiniai ištekliai – 13%; maisto produktai ir gėrimai – 5%; neapdorotos žaliavos – 4%.

Prekyba su Lietuva

Lietuvos prekybiniai ryšiai su Vengrija dar silpni. 1999 m. Lietuvos prekybos apyvarta su šia šalimi tesiekė tik 62.6 mln. USD. Lietuvos eksportas į Vengriją 1999 m. Sudarė 6.1 mln. USD (0.1 viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Vengriją apimtys mažėja, per 1996 – 1999 m. Laikotarpį eksportas sumažėjo 58%. Lietuvos importas iš Vengrijos 1999 m. Sudarė 56.5 mln. USD (1.2% viso Lietuvos importo). Per 1997 – 1999 m. Laikotarpį importas iš Vengrijos sumažėjo 19.5%. Lietuvos prekybos su Vengrija balansas yra neigiamas. Dėl eksporto mažėjimo ir importo didėjimo, prekybos deficitas su šia šalimi pastoviai didėja, ir 1999 m. Sudarė 50.4 mln. USD.

Lietuva 1999 m. Į Vengriją daugiausia eksportavo transporto priemonių ir atsarginių dalių – 1.1 mln. USD (16.4% viso Lietuvos eksporto į Vengriją). Antrą vietą pagal eksporto apimtis užima chemijos pramonės produkcija (1 mln. USD, 16.3% viso eksporto į Vengriją). Lietuva taip pat eksportavo į Vengriją medieną ir jos dirbinius (0.96 mln. USD, 15.7%); tekstilės gaminius (0.7 mln. USD, 11.5%); mineralinius produktus (0.5 mln. USD, 8.2%); plastikus ir jų gaminius (0.4 mln. USD, 6.6%) bei kitus produktus. Pirmą vietą pagal importo iš Vengrijos apimtis užima maisto produktai, gėrimai ir tabako gaminiai. Jų importas 1999 m. Sudarė 29.6 mln. USD (52.4% viso importo iš Vengrijos). Lietuva taip pat importavo iš Vengrijos chemijos pramonės produkciją (6.8 mln. USD, 12% viso importo iš Vengrijos); popierių, kartoną, spaudinius (5.9 mln. USD, 10.4%); mašinas ir įrengimus (3.6 mln. USD, 6.4%); augalinės kilmės produktus (2.8 mln. USD, 4.9%); plastikus, gumą ir jų dirbinius (1.6 mln. USD, 2.8%); tekstilės gaminius (0.9 mln. USD, 1.6%) ir kitą produkciją.

2.8. VOKIETIJA

Prekybos sąlygos

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos 1957 m. Kovo 25 d. Susikūrė Europos Ekonominė Bendrija. Vokietija – viena iš pirmųjų šalių pasirašiusių Romos sutartį, kurios pagrindu buvo sukurta EEB, o vėliau Europos Sąjunga. Visas prekybos reguliavimas Vokietijoje, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos pasirašyta 1995 m. Sausio 1 d. Muitai. Lietuviškos kilmės produkcijai importo/eksporto muitai taikomi remiantis Laisvos prekybos sutartimi. Pagal šią sutartį visose Europos Sąjungos šalyse taikomi importo muitai ir kiekybiniai importo apribojimai lietuviškoms prekėms buvo panaikinti nuo šios sutarties įsigaliojimo. Importo muitai taikomi tik importuojant kai kuriuos lietuviškus žemės ūkio produktus: arklius, medų, agurkus, voveraites, galvijienos taukus, cukrų. Apribojimai. Draudžiama importuoti jautienos produkciją, jei galvijai buvo šerti augimą skatinančiais hormonais. Grūdų, pieno ir sviesto gaminių, galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių skerdykloms ir šių gyvūnų mėsos produkcijai, skirtai žmonių vartojimui, yra taikomos specialios importo kontrolės sąlygos, numatytos Europos Sąjungos bendroje žemės ūkio politikoje. Pridėtinės vertės mokestis. Vokietijoje nuo 1999 m. Balandžio 1 dienos taikomas 16 % PVM. Žemės ūkio produkcijai taikomas 7 % PVM. Akcizai. Akcizo mokesčiai taikomi tik keletui prekių, importuojamų į Vokietiją: cukrui, druskai, alkoholiniams gėrimams, įskaitant putojančius vynus ir alų, kavai, arbatai, degtukams, elektros lemputėms, fluorescencinėms lempoms, naudojamoms reklaminiams skydams apšviesti, žaidimo kortoms, tabako gaminiams, naftai ir jos gaminiams, acto rūgščiai. Licencijos. Vokietija panaikino beveik visas nacionalinio importo kvotas, todėl importo licencijos reikalaujamos importuojant tik keletą žemės ūkio produktų. Importuojant kitus produktus reikalaujama užpildyti tik importo deklaracijas, kurios vėliau naudojamos statistiniams tikslams.Pagrindinės eksportuojamos prekės. 1998 m. Vokietija daugiausia eksportavo mašinų ir įrengimų (31% eksporto), transporto priemonių (17%), chemijos pramonės produkcijos (13%), maisto produktų (5%), tekstilės dirbinių (4%), metalų ir jų dirbinių (3%).

Pagrindinės įvežamos prekės. Vokietijos importo struktūroje 1998 m. Vyravo: mašinos ir įrengimai (22% importo), transporto priemonės (10%), chemijos pramonės produkcija (9%), maisto produktai (8%), tekstilės dirbiniai (6%), metalai ir jų dirbiniai (4%).

Prekyba su Lietuva

Vokietija – pagrindinė Lietuvos prekybinė partnerė. 1999 m. Užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 1,281.4 mln. USD. Lietuvos eksportas į Vokietiją 1999 m. Sudarė 481.9 mln. USD (16% viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Vokietiją apimtys didėja: per 1996-1999 m. Laikotarpį eksportas išaugo 11.9%. Lietuvos importas iš Vokietijos 1999 m. Sudarė 799.5 mln. USD (16.5% viso Lietuvos importo). Per 1996-1999 metų laikotarpį importas iš Vokietijos padidėjo 14%. Lietuvos prekybos su Vokietija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1999 m. Sudarė 317.6 mln. USD.

Lietuvos eksporto į Vokietiją lydere yra tekstilės ir jos dirbinių pramonė. 1999 m. Tekstilės ir jos dirbinių buvo eksportuota už 148.3 mln. USD (30.7% viso Lietuvos eksporto į Vokietiją). Pagrindiniai eksportuojami produktai: drabužiai ir jų priedai, cheminiai elementarieji siūlai, vilna, šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai, ašutų verpalai ir audiniai, medvilnė, kiti tekstilės dirbiniai. Antrą vietą pagal eksporto užima mediena ir jos dirbiniai (64.7 mln. USD, 13%). Lietuva taip pat eksportavo chemijos pramonės produkciją (43.4 mln. USD, 9% viso Lietuvos eksporto į Vokietiją 1999 m.); įvairius pramonės gaminius (41.6 mln. USD, 8.6%); mašinas ir įrengimus (41.5 mln. USD, 8.6%); netauriuosius metalus ir jų dirbinius (35 mln. USD, 7.3%); transporto priemones (29 mln. USD, 6%); paruoštus maisto produktus, gėrimus, tabako gaminius (24.8 mln. USD, 5%) bei kitus produktus. Lietuva iš Vokietijos daugiausia importuoja mašinas ir įrengimus, kurių importas 1999 m. Sudarė 175.4 mln. USD (21.9% viso importo iš Vokietijos). Kiti importo iš Vokietijos produktai: transporto priemonės (204.9 mln. USD, 20% viso importo iš Vokietijos); chemijos pramonės produkcija (96.7 mln. USD, 12.1%); tekstilės dirbiniai (92.2 mln. USD, 11.5%); plastikai ir kaučiukas (52.1 mln. USD, 6.5%); netaurieji metalai ir jų dirbiniai (44.9 mln. USD, 5.6%); paruošti maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai (34.4 mln. USD, 4.3%); optiniai, medicininiai, matavimo prietaisai (27.4 mln. USD, 3.4%) ir kitos prekės.

2.9. PRANCŪZIJA

Pagrindinės sąlygos

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos 1957 m. Kovo 25 d. Susikūrė Europos Ekonominė Bendrija. Prancūzija – viena iš pirmųjų šalių pasirašiusių Romos sutartį, kurios pagrindu buvo sukurta EEB, o vėliau Europos Sąjunga. Visas prekybos reguliavimas Prancūzijoje, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos pasirašyta 1995 m. Sausio 1 d. Muitai. Lietuviškos kilmės produkcijai importo/eksporto muitai taikomi remiantis Laisvos prekybos sutartimi. Pagal šią sutartį visose Europos Sąjungos šalyse taikomi importo muitai ir kiekybiniai importo apribojimai lietuviškoms prekėms buvo panaikinti nuo šios sutarties įsigaliojimo. Gatavų maisto produktų importą į Prancūziją reglamentuoja maisto produktų įstatymas. Daugumai įvežamų maisto produktų gali būti taikomi papildomi importo mokesčiai, priklausomai nuo cukraus, riebalų, baltymų ir krakmolo kiekio produkte. Šie komponentai gali sąlygoti produkto nekonkurentabilumą Europos rinkoje, kadangi panašūs produktai jau yra gaminami ES. Situacija turėtų pasikeisti per ateinančius keletą metų, kadangi šie mokesčiai bus konvertuojami į fiksuoto tarifo ekvivalentus ir tuo būdu Pasaulinė prekybos organizacija galės juos sumažinti. Apribojimai. Importo sertifikatai reikalingi įvežant paukštieną, pagerintus miltus, genetines medžiagas, egzotinę mėsą (pvz., aligatoriaus, buivolo), vėžius, kai kuriuos vaisius ir daržoves (kurioms taikomi sezoninių kainų apribojimai) – ananasus, bananus, artišokus, agurkus, baklažanus, pomidorus, salotas ir moliūgus. Draudžiama importuoti jautienos produkciją, jei galvijai buvo šerti augimą skatinančiais hormonais. Grūdų, pieno ir sviesto gaminių, galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių skerdykloms ir šių gyvūnų mėsos produkcijai, skirtai žmonių vartojimui, yra taikomos specialios importo kontrolės sąlygos – importo licencijos, numatytos Europos Sąjungos bendroje žemės ūkio politikoje.

Pridėtinės vertės mokestis. Į Prancūziją importuojamoms prekėms taikomas pridėtinės vertės mokestis: Standartinis mokestis – 20.6%; Sumažintas mokestis – 5.5%, žemės ūkio produkcijai, vienetiniams meno dirbiniams bei kai kuriems medikamentams. Pagrindinės eksportuojamos prekės. 1998 m. Prancūzija daugiausia eksportavo mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, chemijos pramonės produkcijos, maisto produktų, žemės ūkio produkcijos, geležies ir plieno gaminių, tekstilės ir drabužių. Pagrindinės įvežamos prekės. Prancūzijos importo struktūroje 1998 m. Vyravo žalia nafta, mašinos ir įrengimai, žemės ūkio produkcija, chemijos pramonės produkcija, geležies ir plieno gaminiai.

Prekyba su Lietuva

Prancūzija – viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių. 1999 m. Prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 315.4 mln. USD. Lietuvos eksportas į Prancūziją 1999 m. Sudarė 141.2 mln. USD (4.7% viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Prancūziją apimtys didėja: per 1996-1999 m. Laikotarpį eksportas išaugo 165%. Lietuvos importas iš Prancūzijos 1999 m. Sudarė 174.2 mln. USD (3.6% viso Lietuvos importo). Per 1996-1999 metų laikotarpį importas iš Prancūzijos padidėjo 81%. Lietuvos prekybos su Prancūzija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1999 m. Sudarė 33 mln. USD.

Lietuvos eksporto į Prancūziją lyderiai yra mašinos ir mechaniniai įrengimai. 1999 m. Mašinų ir mechaninių įrengimų buvo eksportuota už 62.4 mln. USD (44.2% viso Lietuvos eksporto į Prancūziją). Antrą vietą pagal eksporto užima tekstilės dirbiniai (22.4 mln. USD, 15.9%). Lietuva taip pat eksportavo į Prancūziją chemijos pramonės produkcija (20.5 mln. USD, 14.5), įvairius pramonės gaminius (19.9 mln. USD, 14.1% viso eksporto į Prancūziją 1999 m.), medieną ir medienos gaminius (3.6 mln. USD, 2.5%), transporto priemones (1.7 mln. USD, 1.2%), augalinės kilmės produktus (1.5 mln. USD, 1.2%) bei kitus produktus. Lietuva iš Prancūzijos daugiausia importuoja mašinų ir mechaninių įrengimų, kurių importas 1999 m. Sudarė 46.2 mln. USD (26.5% viso importo iš Prancūzijos). Kiti importo iš Prancūzijos produktai: chemijos pramonės produkcija (35.4 mln. USD, 20.3% viso importo iš Prancūzijos 1999 m.), transporto priemonės (21.8 mln. USD, 12.5%), tekstilės dirbiniai (14.9 mln. USD, 8.6%); paruošti maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai (13.3 mln. USD, 7.6%), plastikai ir kaučiukas (8.1 mln. USD, 4.6%), netaurieji metalai ir jų dirbiniai (6.3 mln. USD, 3.6%) ir kitos prekės (3).

3. Prognozės – Lietuva perspektyvoje įstojus į ES

Pliusai

Į Europos Sąjungą (Bendriją) įstojusių ekonomiškai mažiau išsivysčiusių šalių patirtis liudija, kad narystė joms buvo tarsi atrama – jų ekonomikos “medeliai” sutvirtėjo ir suvešėjo. Tad Europos Sąjungoje turėtų pagyvėti Lietuvos prekybiniai mainai, nes bendrojoje rinkoje jiems nebeliks kliūčių. Lietuvos įmonės galės laisvai eksportuoti ir importuoti prekes iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Mūsų ir kitų šalių įmonėms galios vienodos ir skaidrios verslo plėtros taisyklės, bendri įstatymai, o tai turėtų sumažinti verslo aplinkos neapibrėžtumą ir korupciją. Užsienio verslininkai mieliau ir ramiau investuos į mūsų šalį, suprasdami, kad narystė Europos Sąjungoje yra savotiškas Lietuvos ekonominio patikimumo sertifikatas. Visa tai reikš daugiau investicijų ir darbo vietų Lietuvoje. Lietuva, kaip ekonomiškai nuo senųjų Sąjungos narių atsiliekanti valstybė, sulauks finansinės paramos. Europos Sąjunga didesniu mastu negu dabar rems kaimo plėtrą, kelių, komunikacijų statybą, nedarbo ištiktų regionų gyventojų perkvalifikavimą, aplinkosaugą. Lietuvos ryto apskaičiavimais 2000 05 20, kol pagal BVP vienam gyventojui Lietuva nepriartės prie Europos Sąjungos vidurkio, ji mokės į Europos Sąjungos biudžetą 1,27%, o gaus iš jo 4-5% savo BVP. Tad narystė Sąjungoje bus, viena iš pelningiausių Lietuvos investicijų. Kitą vertus, nereikėtų pernelyg kliautis šia parama. Europos Sąjunga nėra labdaros organizacija. Ji negalės lygiai tokiu pat mastu remti dvylika ar trylika naujųjų jos narių, kaip dabar per struktūrinius fondus remia Airija, Graikija, Ispanija, Portugalija. Ilgainiui patenkinus monetarinio stabilumo kriterijus, Lietuva, matyt, įsives ir bendrąjį pinigą eurą, kuriam ekspertai prognozuoja gerą ateitį nepaisant dabartinių sunkumų. Euras stabilizuotų Lietuvos pinigų politiką ir padarytų šalies ūkį atsparesnį ekonominiams svyravimams (tarkime, ekonominės krizės Rytuose Lietuvai nebeturėtų taip skaudžiai atsiliepti). Dėl laisvo asmenų judėjimo Lietuvos piliečiams išsiplės galimybės įsidarbinti ir mokytis Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasieniuose po truputį nyks kontrolės punktai, žmonėms nebereikės gaišti laiko.Ilgainiui taip prie to priprasime, kad nepastebėsime, jog kertame šias sienas, ir tik pakelės užrašai bei ištuštėję muitininkų ar pasieniečių pastatai it muziejų eksponatai primins apie kadaise buvusias sienas.Tuo tarpu Lietuvos sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi kartu taps jau ir Europos Sąjungos sienomis, bus atidžiau saugomos ir prižiūrimos. Tačiau reikėtų pasistengti, kad šios sienos nekliudytų žmogiškiesiems kontaktams ir prekybiniams srautams.

…ir minusaiBe abejo, narystė turės ir minusų. Bet jų bus mažiau nei plisų. O kai kurie minusai, kad ir būtų keista, Lietuvai išeis į naudą.Tikėtina, kad dalis nepertvarkytų nešiuolaikiškai dirbančių įmonių ir ūkių bankrutuos. Šiuo požiūriu liūdnas pavyzdys yra buvusi Rytų Vokietija: Po Vokietijų susivienijimo Rytų Vokietija automatiškai tapo Europos Sąjungos teritorija ir, nepaisant didžiausių finansinių injekcijų tiek iš Bonos, tiek iš Briuselio daug įmonių bankrutavo.Įmonės turės investuoti lėšų į aukštesnius socialinius, aplinkosaugos standartus, o tai brangins jų produkciją ir darys ją ne tokią konkurencingą. Lietuvos žemdirbiams bus nelengva konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, dažnai dirbančiais efektyviau. Todėl tikėtina, kad dalis Lietuvos žemdirbių bursis į didesnius ūkius ir turės perimti moderniausius žemdirbystės metodus, o kita jų dalis turės persikvalifikuoti. Kita vertus, Europos Sąjunga rems šią gyventojų dalį. Sąjungos lėšomis bus stengiamasi perkvalifikuoti darbo netekusius žmones, plėtoti naujas ekonomikos šakas ir taip sukurti naujų darbo vietų.

Tačiau visos minėtos problemos Lietuvai iškiltų vėliau ar ankščiau, nepaisant to, ar ji stotų į Europos Sąjungą, ar ne. Narystė tik išryškins mūsų ūkio nesklandumus, silpniausias ir neefektyviausias jo šakas. Neefektyvios įmonės vis tiek turės būti pertvarkytos. Juk gyvename ne uždarame kaime, o pasaulyje, kuris vis “mažėja”, kur šalių ekonomikos vis glaudžiau susijusios, kur didėja tarptautinė konkurencija. “Turime liautis galvoti, kad tai, ką darome, yra gerai tik todėl, kad darome tai dešimtmečiais. Turime atsikratyti minties, kad visi trokšta mūsų produktų”,-sakė Didžiosios Britanijos ambasadorius Christopheris Robbinsas vienoje iš savo kalbų.Kas kita yra reforma, atsinaujinimų tempas. Jei jis per didelis, gali būti skausmingas. Tačiau bʼn