Gamybinės praktikos ataskaita ūkininko ūkyje

TURINYSĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………31. ŪKININKO ŪKIO KŪRIMAS IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS ………………………42. ŪKIO APLINKA……………………………………………………………………………………………………53. VEIKLOS SRITYS IR PRODUKTAI (PASLAUGOS)……………………………………………….84. ŪKININKO F. ŠLĖVĖS ŪKIO VALDYMO STRUKTŪRA……………………………………..105. ŪKIO MATERIALINĖ TECHNINĖ BAZĖ IR INVESTICIJOS………………………………..115.1. Ūkio materialinė techninė bazė………………………………………………………………………..115.2. Investicijos……………………………………………………………………………………………………116. GAMYBOS PROCESŲ ORGANIZAVIMO YPATUMAI………………………………………..136.1. Ūkyje taikomos uogynų ir sodo augalų auginimo technologijos…………………………..136.2. Technologinis procesas, užtikrinantis produkto kokybę………………………………………147. PARDAVIMŲ VALDYMAS…………………………………………………………………………………178. FINANSAI IR VEIKLOS PLANAVIMAS………………………………………………………………209. F. ŠLĖVĖS ŪKIO FINANSINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS……………………………………..21IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..22LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………23PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………..24 – 29ĮVADASGamybinė praktika yra bakalaurantūros studijų sudėtinė dalis. Jos tikslas – įtvirtinti įgytas teorines žinias, ugdyti ekonominio ir vadybinio darbo praktinius įgūdžius, susipažinti su verslo kūrimo ir plėtros praktinėmis realijomis.Praktiką atlikau ūkininko Felikso Šlėvės ūkyje, kuris yra Velžio kaime ( Šeduvos sen., Radviliškio raj.).Praktikos uždaviniai:1. Susipažinti su ūkininko ūkio kūrimu ir veiklos reglamentavimu.2. Išanalizuoti ūkį veikiančias išorinę ir vidinę aplinkas.3. Susipažinti su ūkio veiklos sritimis ir produktais (paslaugomis).4.Išanalizuoti ūkininko ūkio valdymo struktūrą.5. Įvertinti ūkio materialinę techninę bazę ir investicijų politiką.6. Aptarti gamybos procesų organizavimo ypatumus.7. Susipažinti su darbo procesų valdymu ir apmokėjimu.8. Įvertinti pardavimų valdymą.9. Susipažinti su ūkio finansais.10. Įvertinti ūkio finansinę būklę.1. ŪKININKO ŪKIO KŪRIMAS IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMASŪkininkas Feliksas Šlėvė, gim. 1943 01 01,Ūkio įregistravimo data 1994 m.Ūkio adresas: Velžių km., Šeduvos sen.,Radviliškio raj.Telefonas/fax. (8-292)43384Ūkininko ūkio įreg. pažymėjimo Nr, 0004072Ūkio identifikavimo numeris 7151115Ūkio dydis 111 haVeiklos sritis Uogų, vaisių auginimas ir perdirbimas Ūkininko F. Šlėvės ūkio veiklos pradžia buvo 1990 m., kada pagal priimtą Valstiečio ūkio įstatymą gavus ir vėliau investiciniais čekiais išpirkus 26,4 ha žemės buvo pradėtas kurti ūkis. Veiklos pradžioje, investavęs nuosavą kapitalą ir gavęs 100 tūkst. rb. kreditą iš Žemės ūkio banko, ūkininkas per keletą metų pastatė ūkinius pastatus, įsigijo žemės ūkio technikos ir įrengimų. Pasistatęs erdvų, šiuolaikišką gyvenamąjį namą, galutinai persikėlė gyventi ir dirbti į Velžio kaimą, esantį Šeduvos seniūnijoje.

Ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje. Ūkis neturi juridinio asmens teisių. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako bendrai, išskyrus tą turtą, kuris, remiantis įstatymais, negali būti išieškomas pagal kreditorių reikalavimus.Ūkininkas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.Ūkininkų ūkio registravimo tvarka buvo patvirtinta žemės ūkio ministro 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 407 ir įsigaliojo nuo lapkričio 15d. Dokumente nustatyta ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkio registre, duomenų apie ūkį keitimo, ūkio veiklos nutraukimo ir išregistravimo tvarka. Ūkius registre pagal ūkininkų prašymus registruoja apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentų rajonų žemės ūkio skyriai. Tik įregistruoti ūkininko ūkiai turi teisę gauti ES SAPARD ar Specialiosios kaimo rėmimo programos paramą, tik registruotiems ūkiams bankai gali suteikti paskolą, o Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – garantiją.Ūkio įregistravimo pažymėjimo gamybos, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka nustatoma žemės ūkio ministro įsakymu.2. ŪKIO APLINKAŽemės ūkio verslą, kaip ir kitus verslus veikia, įvairaus pobūdžio ir prigimties jėgos ir veiksniai, egzistuojantys pačioje įmonėje (ūkyje) ir už jos ribų, turintys didesnę ar mažesnę įtaką veiklos organizavimui bei jos rezultatams.Žemės ūkio verslo aplinka yra skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinės aplinkos veiksniai skirstomi į 2 grupes: tiesioginio ir netiesioginio poveikio veiksnius (1 pav.)

1 pav. Žemės ūkio verslo išorinė ir vidinė aplinkaŽemės ūkyje viena iš svarbiausių yra gamtinė ir technologinė aplinka. Visumoje ž. ū. verslo išorinė aplinka nepriklauso arba mažai priklauso nuo ž. ū. subjektų valios ir pastangų, tačiau turi nemažą įtaką jų veiklos rezultatams. Gamtinės sąlygos, t.y. klimatas ir dirvožemiai – tai stabiliausi, mažiausiai kintantys išorės veiksniai, prie kurių ūkininkas privalo prisitaikyti, geriausiai išnaudodamas privalumus ir įveikdamas trūkumus.

Vidinė aplinka – tai kiekvieno ūkininko įgytas ar sukurtas potencialas: materialinis, finansinis, intelektualinis.Tam, kad įvertinčiau ūkininko išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius atliksiu SWOT (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę.Stiprybės. Kuo ūkis išsiskiria lyginant su kitais ūkiais, kokie veiksniai suteikia ūkiui konkurencinį pranašumą. Stiprybės turi būti vidinės, esamos ir statiškos.Silpnybės. Kokie veiksniai labiausiai trukdo ūkio plėtrai atitinkamoje srityje. Silpnybės turi būti vidinės, esamos, statiškos.Galimybės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų daryti teigiamą įtaką ūkio plėtrai. Galimybės nurodo ateities tendenciją ir yra išorinės ūkio atžvilgiu.Grėsmės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų neigiamai veikti ūkio plėtrą ateityje. SSGG (SWOT) analizėSTIPRYBĖS1. Palanki ūkio geografinė padėtis2. Gera kelių infrastruktūra3. Derlingi dirvožemiai4. Gera ūkininko ūkio techninė bazė5. Taikomos naujausios uogų ir vaisių auginimo technologijos6. Nuosava uogų saugykla- šaldytuvas

SILPNYBĖS1. Nepakankamai išnaudojami uogų saugyklos – šaldytuvo technologiniai pajėgumai2. Kvalifikuotų darbininkų stoka

GALIMYBĖS1. Galimybė vystyti kooperaciją2. Užsienio investicijų pritraukimas3. Papildomų darbo vietų sukūrimas4. Įsitvirtinimas užsienio rinkose5. ES struktūrinių fondų parama

GRĖSMĖS1. Nepalankios klimato sąlygos2. Nepalanki situacija uogų ir vaisių rinkoje

Ūkininko ūkis yra netoli kelio Šiauliai – Panevėžys, priešais vaizdingą Arimaičių ežerą. Šis ežeras yra pagrindinė Radviliškio raj. gyventojų rekreacinė vieta. Šiuo metu didelė dalis ežero pakrančių priklauso F. Šlėvės ūkiui.Nors dirvožemiai yra pakankamai derlingi, tačiau ūkyje auginamiems sodo augalams kasmet agrochemiškai tiriama dirva ir augalų lapai, pagal nustatytas maisto medžiagas atliekamas tręšimas.Uogos auginamo pagal naujausias technologijas. Ūkyje dažnai lankosi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai, lenkų sodininkai-ekspertai.

Dar viena, ir bene svarbiausia, ūkio stiprybė – nuosava uogų saugykla – šaldytuvas, kuri suteikia galimybę tiekti vartotojams šviežią produkciją ištisus metus. Tačiau nepakankamai išnaudojus saugyklos pajėgumus, gali sumažėti ūkio pelningumas.Rajone yra dar keletas stambių uogų augintojų. Todėl yra galimybė kooperuotis, nes tik susikooperavę ūkininkai gali sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.Šiuo metu ūkininkas intensyviai ieško investuotojų, kad galėtų ūkyje įrengti lietinimo sistemą . Plėsdamas savo veiklą, ūkininkas automatiškai sukurs naujų darbo vietų.Nepastovių gamtinių sąlygų įtaka derliui yra labai didelė. Šis rizikos faktorius yra svarbus. Lietuva yra tokioje klimatinių sąlygų zonoje, kurioje galimos šalnos, sausros, mažinančios planuojamą derlių, liūtys, trukdančios derliaus nuėmimą. Siekiant sumažinti šį rizikos faktorių, derlius bus draudžiamas verslo draudimu.3. VEIKLOS SRITYS IR PRODUKTAI (PASLAUGOS)Veiklos pradžioje ūkis buvo daugiašakis. Buvo auginami javai, cukriniai runkeliai, laikomos karvės (iki 30 vnt.), kiaulės (iki 60 vnt.), galvijų prieauglis.Tačiau susiklosčius nepalankiai pieno ir mėsos supirkimo situacijai, bankrutavus daugeliui šios produkcijos perdirbėjų bei praradus dalį už produkciją numatytų gauti pinigų, iškilo butinybė peržiūrėti savo verslą ir ieškoti kitų pelningesnių veiklos sričių.Ūkininkas pakeitė ūkio specializaciją ir pagrindine ūkio veiklos sritimi pasirinko pramoninių veislių uogų auginimą ir realizavimą.Asmeninė ūkininko patirtis tai leido padaryti jau 1997. Tais metais ūkyje buvo apsodinta pirmieji 6 ha įvairių pramoninių veislių juodųjų serbentų sodinukais. Šiuo metu ūkyje daugiausia auginama juodųjų serbentų. Taip pat ūkininkas augina avietes, braškes, šilauoges, obelis, vyšnias, slyvas. Auginamų vaisių ir uogų struktūra pateikiama 2 pav.

Ūkininkas numato kasmet juodųjų serbentų plotus didinti apie 6 ha. Uogynų plėtrai naudoti vien tik savo ūkyje užaugintus sodinukus.2008 metais uogynų ir sodų plotai užims: juodieji serbentai – 70 ha, avietės – 4,6 ha, šilauogės – 3 ha, braškės – 1,5 ha , vyšnios – 2,7 ha, obelys – 1,5 ha, slyvos – 0,8 ha.

F. Šlėvės ūkis šiuo metu užaugina apie 300 tūkst. juodųjų serbentų sodinukų. Visi sodinukai aprobuoti Valstybinės sėklų inspekcijos. Kartu su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu veisiamos ypač vertingos, daug vitamino “C” turinčios, juodųjų serbentų veislės – “Ben Lamond”, “Ben More”, “Ben Alder”, Ben Konon”.Numatoma lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius ir esant didesniai kitų veislių ar rūšių paklausai sparčiai plėsti jų auginimą.Ūkininko F. Šlėvės sklype yra pastatyta ir įrengta moderni 500 t talpos uogų saugykla – šaldytuvas. Šioje saugykloje, taikant šiuolaikinę uogų gilaus užšaldymo ir išlaikymo technologiją, galima laikyti uogas nuo vieno derliaus iki kito ir vartotojams patiekti aukštos kokybės produktą ištisus metus.Šiuo metu, kol bus pakankamai išplėsti uogynai, savų uogų šaldymas sudaro iki 50 proc. visų šaldomų uogų. Vėliau ši dalis didės iki pilno šaldytuvo užkrovimo. Esami laisvi plotai nuomojami kitiems ūkininkams-uogų augintojams.Saugykla yra skirta uogų priėmimui, atvėsinimui prie 0°C, greitam sušaldymui prie -35°C ir saugojimui prie -20°C.Saugyklos technologinė įranga pritaikyta ir kitų produktų saugojimui. Todėl, sumažėjus uogų ir vaisių saugojimo apimtims, laisvi plotai gali būti ir bus išnuomojami saugoti ir kitus produktus.4. ŪKININKO F. ŠLĖVĖS ŪKIO VALDYMO STRUKTŪRAŪkiui vadovauja pats savininkas – ūkininkas Feliksas Šlėvė. Ūkininkas turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra žemės ūkio technikas – mechanikas.Šeimos ūkyje dirba ūkininko žmona – Danutė Šlėvienė, gimusi 1942 02 24, turinti aukštesnįjį ekonominį – buhalterinį išsilavinimą bei sūnus – Vytautas Šlėvė, gimęs 1973 06 19 – diplomuotas mechanikas-elektrikas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą.Buhalterinei apskaitai tvarkyti yra samdomas buhalteris. Sezono metu uogynuose ir soduose dirba dar 8 samdomi darbuotojai. Tai žemdirbiai, turintys nemažą darbo patirtį.Ūkininko F. Šlėvės ūkio valdymo struktūra pateikiama 3 pav.

3 pav. Ūkininko F. Šlėvės ūkio valdymo struktūra

Ūkyje taikoma laikinė darbo pamokėjimo sistema. Darbuotojo gaunamo atlyginimo dydis priklauso nuo dirbto laiko trukmės. Valandinis atlygis priklauso nuo darbdavio (ūkininko) ir darbuotojo tarpusavio susitarimo. Tačiau jis negali būti mažesnis nei minimalus valandinis darbo užmokestis.Darbininkai uždirba 30 – 35 Lt per diena. Darbo metu yra daromos pertraukos, skirtos pailsėti ir pavalgyti.5. ŪKIO MATERIALINĖ TECHNINĖ BAZĖ IR INVESTICIJOS5.1. Ūkio materialinė techninė bazėŪkis yra visiškai aprūpintas materialine ir technine baze, reikalinga sėkmingai plėtoti uogininkystės verslą.Ūkininkas turi 111 ha nuosavos žemės. Ūkis turi ž. ū. technikos, žemės dirbimo ir augalų priežiūros padargų, reikalingų įdirbti žemę, sodinti ir prižiūrėti uogakrūmius ir vaiskrūmius. Uogų nuėmimui ūkininkas šiuo metu jau turi nuosavą specialią techniką – kombainą, kuris sukurtas Lietuvoje – Radviliškyje. Anksčiau buvo samdoma šalia esančio kooperatyvo technika – suomiškas kombainas “Johnas”. Nors lietuviškas kombainas dar nėra tokio našumo kaip suomiška technika, tačiau yra keliolika kartų pigesnis. Be to, jis gaminamas čia pat – Radviliškyje, tad gali būti nuolat tobulinamas bei nesunkiai remontuojamas.Būtent šio kombaino pristatymas vartotojams vyko F. Šlėvės ūkyje 2001 m. vasarą.Kaip jau buvo minėta, ūkininkas turi įsirengęs šiuolaikišką modernią 500 t uogų saugyklą – šaldytuvą, kuri padeda išspręsti desertinių uogų paruošimo ir laikymo ištisus metus problemą ir sudaryti prielaidas produkcijos realizavimui ne sezono metu, kada uogų kainos didžiausios.Automašina (7t) su šaldomu kėbulu užtikrina šviežių parduodamų uogų kokybę, savalaikį pristatymą į mažmeninės prekybos tinklus ir vietiniams perdirbėjams.5.2. Investicijos2003 – 2004 m. buvo investuoti 2875,435 tūkst.Lt vaisių bei uogų šaldymo įrangai, saugojimo patalpoms bei specialioms transportavimo technikos priemonėms įsigyti bei 509,339 tūkst.Lt versliniams sodams ir uogynams išplėsti. Bendra investicinio projekto vertė – 3384,774 tūkst.Lt. Nurodytos sumos pateiktos be PVM.

Ši investicija suteikia galimybę siekti pelningos veiklos tikslo. Finansavimo šaltiniai yra tokie: nuosavos lėšos ir banko paskola. Kadangi investicija buvo įsisavinta per vieną etapą, gauta SAPARD parama 1293,946 tūkst. Lt, buvo skirta dalies paskolos dengimui. Investicinio projekto finansavimo struktūra pateikta 2 pav.

2 pav. Investicinio projekto finansavimo šaltinių struktūraProjektui reikalingos investicijos ir jų finansavimo šaltiniai pateikiami 1 lentelėje.1 lentelėProjekto finansavimasReikalingos investicijos Suma Lt Finansavimošaltiniai Suma Lt Finansavimo data Pastatai ir statiniai 1320000 Banko paskola 3 000 000 2003 02 Mašinos ir įrengimai 1276000

Transporto priemonės 199805

Kitas materialus turtas 40630

Projektavimo ir konsultavimo darbai 39000

Daugiamečiai sodinukai 509339 Nuosavos lėšos 384774 2003-2006 Iš viso: 3384774 3384774

Investicijoms reikalingų gamybos priemonių įsigyjimo grafikas ir kainos pateiktos 2 lentelėje.2 lentelėGamybos priemonių įsigyjimo grafikasInvesticijos Kaina tūkst.Lt Įsigijimo data Šaldytuvo pastatas 1320,000 2003 03-05 Saldymo įranga 654,400 2003 06 Tunelis gretam šaldymui 621,600 2003 06 Automašina su šaldomu kėbulu 199,805 2003 06 Elektrokrautuvas 33,000 2003 06 Elektroninės svarstyklės 7,630 2003 06 Daugiamečiai sodinukai 509,339 2003-2007 Projektavimo ir konsultavimo darbai 39,000 2003 03 Iš viso: 3384,774

Ūkininkas numato iki 2006 m. plėsti uogynų ir verslinių sodų plotus. Tam numatomos naudoti tik nuosavos lėšos. Visų numatomų investicijų poreikis pateikiamas 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 prieduose.6. GAMYBOS PROCESŲ ORGANIZAVIMO YPATUMAI6.1. Ūkyje taikomos uogynų ir sodo augalų auginimo technologijosŪkyje auginami arba numatoma auginti beveik visi Lietuvoje labiausiai paplitę sodo augalai. Tai didele dalimi lemia rinka, nes supirkėjui įdomus tik toks partneris, kuris turi didelį produkcijos kiekį, jį tiekia nepertraukiamai ir turi platų sortimentą.Ūkyje auginamiems sodo augalams kasmet agrochemiškai tiriama dirva ir augalų lapai, pagal nustatytas maisto medžiagas atliekamas tręšimas. Siekiant išvengti kenkėjų ir ligų antplūdžio, vedami pastovūs stebėjimai, o esant reikalui, bei profilaktiškai yra purškiama augalų apsaugos priemonėmis.Uogos auginamo pagal naujausias technologijas. Ūkyje dažnai lankosi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai, lenkų sodininkai-ekspertai. Pats ūkininkas dažnai dalyvauja specialybinėse išvykose į užsienį. Visa tai sudaro galimybes taikyti mokslo naujoves ir užsienio augintojų patirtį ūkyje.

Ūkyje dauginamos visos perspektyvios uogakrūmių veislės. Tai ūkininkui leidžia sutaupyti dideles lėšas, uogynų įveisimas yra labai brangus, jeigu tenka pirkti visą sodinamąją medžiagą.Serbentai ūkyje auginami 44 ha plote, planuojama šį plotą didinti iki 70 ha. Serbentai auginami pagal intensyvią technologiją, pritaikyti mechanizuotam derliaus nuėmimui. Krūmų sodinimo tankumas – 4700 – 5200 vnt./ha, plantacijai suaugus planuojamas derlius – 5-9 t/ha. Auginamos labai derlingos, stambiauogės, transportabilios, tinkamos giliam užšaldymui, įvairaus sunokimo laiko, mechanizuotam derliaus nuėmimui skirtos serbentų veislės. Tai Titania, Ben Alder, Ben Lomond, Ben Newis ir kitos.Avietės auginamo 1,5 ha plote, planuojam didinti jų plotus iki 4,6 ha. Jų veislės parenkamos taip, jog derlių galima būtų skinti nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio mėnesio. Avietės auginamos 3,0 x 0,5 m atstumu, jų tankumas – 6500 – 7000 vnt./ha. Beveik visą plotą užima vėlyvoji veislė Polana, kurią ūkininkas pats atsirinko iš daugelio bandytų aviečių veislių. Tai visai nauja, iki šiol versliniuose šalies soduose neauginta aviečių veislė, pasižyminti ypatingai dideliu derlingumu, optimaliomis sąlygomis duodanti iki 10-15 t/ha derlių. Ši stambiauogė veislė yra transportabili, tinkama perdirbimui, pasižymi geru rūgščiasaldžiu skoniu. Siekiant aviečių plotuose sumažinti piktžoles ir puvinių išplitimą, kas dažnai pasitaiko drėgnais metais, plantacija nuolatos stebima, plotai reguliariai purškiama herbicidais ir fungicidais. Planuojama iš pramoninio avietyno gauti iki 10-12 t/ha derlių.Braškės užima tik 0,5 ha ploto, jų plotai bus didinami nedaug – tik iki 1,5 ha. Kadangi braškių augintojų Lietuvoje daug ir masinio derliaus nuėmimo metu jų kaina ženkliai krenta, tai ūkininkas braškes numatęs auginti tik dėl bendro asortimento palaikymo ir dėl jų tinkamumo perdirbti. Jei ateityje šaldytų braškių paklausa didės, ūkyje braškių plotai bus didinami. Ūkyje auginama sena, tačiau bene geriausia perdirbimui tinkama braškių veislė Senga Sengana. Braškės ūkyje sodinamos 0,8 x 0,2 m atstumu, jų tankumas – 40000 vnt./ha. Naudojamos visos reikalingos augalų apsaugos priemonės, augalai plantacijoje auginami 2-3 metus. Ūkyje braškėms skirti plotai keičiami, kad neplistų ligos ir kenkėjai.
Šilauogės turi didelę perspektyvą tiek ūkyje, tiek ir visoje Lietuvoje. Jų plantacijų plotai Lenkijoje plečiami net dešimtimis hektarų, didelės jų plantacijos veisiamos ir kitose Vakarų Europos šalyse bei Amerikoje. Ūkyje yra pasodinta 3 ha šilauogių. Šilauogių uogos labai brangios ir paklausios, todėl gamybiniai šilauogių plotai duoda didelį pelną. Ūkyje šilauogės pasodintos į specialiai paruošta labai rūgštų medžio pjuvenų ir durpių substratą. Tam tikslui buvo iškastos 0,4 – 0,6 m gylio ir 0,8 – 1,0 m pločio tranšėjos į kurias buvo supiltas substratas ir pasodinti augalai. Šilauogių auginimo klausimais ūkininką konsultuoja lenkų specialistai. Ūkyje auginamos Bluecrop, Heerma ir Patriot šilauogių veislės. Siekdamas padidinti uogų derlių, ūkininkas augalus mulčiuoja, naudoja lietinimą. Tarpueiliai šilauogių plotuose dirbami mechanizuotai.O…belys ūkyje auginamos su M26 poskiepiu. Tai pusiau žemaūgės obelys, 0,3 ha – derantys. Auginamos Šampion, Ligol, Alsa ir kitos veislės. Ūkyje obelys sodinamos 4 x 2 m atstumu, jų tankumas – 1250 vnt./ha. Pastačius saugyklą didesnė dalis obuolių sandėliuojama iki pavasario, kitus – perdirbami.Vyšnios užima 0,6 ha (derantys) plotą. Ūkyje vyšnios skirtos šaldymui ir perdirbimui. Auginamos Lietuvoje gerai žinomos veislės, kaip Turgenevka, Žagarvyšnės, Lutuvka ir kitos. Ūkyje vyšnios sodinamos 5×3 m atstumu, jų tankumas – 666 vnt./ha. Vyšnioms taikoma integruota augalų apsaugos sistema, todėl tokios paplitusios ligos, kaip kokomikozė ir moniliozė pasireiškia mažai. Ateityje planuojama veisti ne tik vyšnias, bet ir žemaūges trešnes.Slyvos augimos 0,3 ha plote. Daugumoje auginamos vėlyvesnių veislių šaldymui ir perdirbimui tinkamos vengrinio ir renklodinio tipo slyvos. Slyvos sodinamos 5×3 m atstumu, jų tankumas – 600 – 700 vnt./ha.6.2. Technologinis procesas, užtikrinantis produkto kokybęUogininkystės versle svarbiausią reikšmę turi uogų atšaldymas ir laikymas po derliaus nuėmimo. Neturint specialios įrangos, uogos jau po paros laiko suges ir netiks vartojimui.

Tam tikslui ūkininkas turi modernią uogų saugyklą – šaldytuvą. Uogų atvėsinimo, sušaldymo ir saugojimo schema pateikiama 3 pav.

3 pav. Uogų atvėsinimo, sušaldymo ir saugojimo schema

Nuskintos uogos vežamos į atvėsinimo kamerą, kurioje yra O° C temperatūra. Po atvėsinimo uogos rūšiuojamos ir atskiriamos desertinės ir perdirbimui skirtos uogos. Išrūšiuotos uogos transporteriu patenka į frizerį, kur -35 °C temperatūroje yra momentiniai užšaldomos. Būtent tokio užšaldymo metu neprarandami vitaminai ir ledo nesuardoma uogų struktūra. Toliau užšaldytos desertinės uogos transporteriu paduodamos į fasavimo mašiną, kur supilamos į permatomus plastmasinius indelius. Indeliai sudedami į 500 kg talpos konteinerį. Šie bus sudedami į sandėliavimo kameras, kuriose bus pastovi oro temperatūra-20 °C.Atskirtos perdirbimui skirtos uogos taip pat užšaldomos, po to supilamos į maišus ir paliekamos kamerose sandėliuoti iki užsakovas jas paims.Užšaldytos ir -20 °C laikomos uogos kamerose gali stovėti metus ir ilgiau. Todėl prekybos centrams uogos galės būti tiekiamos ištisus metus.Uogos priimamos po išankstinio rūšiavimo. Jos pristatomos standartinės dėžėse, kraunamos į konteinerius ir pervežamos saugyklos transportu, atitinkančius tam keliamus higieninius reikalavimus.Iš transporto priemonių uogos iškraunamos auto pakrovėjais, sveriamos, paimami pavyzdžiai organoleptiniam ir laboratoriniam patikrinimui. Po to transporterio pagalba bus paduodamos į greito užšaldymo tunelinę liniją.Desertinės uogos užšaldomos ir laikomos pastovioje temperatūroje. Tai leis išsaugoti visas uogų skonio ir maistines savybes ištisus metus ir tiekti tiesiai į prekybos tinklus bet kuriuo metų laiku. Šios uogos bus išfasuotos vakuuminiu būdu į nedidelius, iki 0,5-1 kg talpos plastmasinius indelius.Uogos, skirtos perdirbimui, užšaldomos ir fasuojamos į maišus iki 25 kg talpos. Jos bus skirtos taip pat ilgam laikymui, jas tiekiant uogų perdirbėjams ištisus metus.Nuo pagrindinės produkcijos atsilaisvinusias šaldymo kameras, tam tikru periodu bus galima naudoti kitos maistinės produkcijos saugojimui, prieš tai atlikus reikiamą sanitarinį jų parengimą. Tam tikslui numatoma įrengti transformuojamas jungiamųjų koridorių pertvaras, kurios privalės atitikti visus higieninius ir veterinarinius reikalavimus.

Produkcija vietinės rinkos supirkėjams išvežama nuosava automašina su šaldomu kėbulu prie 0°C. Šviežių uogų realizacija vykdoma vasaros mėnesiais, todėl automašinos kėbule pasiekiama 0°C užtikrins gerą išvežamų uogų kokybę.7. PARDAVIMŲ VALDYMASŠalyje potencinės galimybės uogų perdirbimui yra gana geros, tačiau dėl ekonominių – organizacinių priežasčių jos panaudojamos nepatenkinamai. Labiausiai išvystyta koncentruotų sulčių, vynų, likerių bei trauktinių gamyba. Verslinės uogininkystės plėtrą labai skatina tai, kad yra ypač didelis šviežių bei perdirbtų uogų trūkumas vietinėje rinkoje.Braškių, raudonųjų bei juodųjų serbentų, aviečių, šilauogių, mėlynių bei kitų uogų paklausa ES ir kitose šalyse didžiulė. Todėl, esant galimybei šias uogas teikti vartotojams ištisus metus, verslo sėkmė neabejotina. Uogų, ypač desertinių, poreikis nuolat auga. Atsižvelgiant į Lenkijos, Vengrijos patirtį galima daryti išvadą, kad uogų auginimo verslas yra pelningas. Šias pozicijas stiprina ir tai, kad, pavyzdžiui Švedijoje išaugintų uogų kaina dėl brangios darbo jėgos 3-5 kartus didesnė nei Lietuvoje.Gerinant produkcijos kokybę, bei išsprendus prekinio paruošimo problemas būtų galima nesunkiai atlaikyti importinių uogų konkurenciją.Vakarų Europos šalys ieško partnerių galinčių pateikti numatytą kiekį sušaldytų uogų pagal iš anksto suderintą grafiką. Tuo atveju yra mokama aukštesnė kaina. Ūkininkas yra pasirašęs išankstinį ketinimo protokolą su prancūzų firma “Angelus” dėl juodųjų serbentų pardavimo 2002-2006 m.Uogų kaina pagal sezoniškumą yra labai skirtinga. Išnagrinėjus Lenkijos uogų augintojų patirtį 2001 m. matyti, kad liepos, rugpjūčio mėnesiais juodųjų serbentų uogos buvo parduodamos po 1,5-2 Lt/kg, o gruodžio-vasario mėnesiais – 3,5-4,5 Lt/kg. Lenkijoje yra labai plačiai išvystyta uogininkystė ir praktiškai lenkų augintojai ir supirkėjai nustato Europoje uogų metų rinkos kainą.

Siekdamas išplėsti rinką šalyje bei įsitvirtinti užsienyje, ūkininkas numato taikyti visą kompleksą marketingo priemonių – pateikti vartotojui aukštos kokybės produktą tinkama kaina, taikyti šiuolaikines logistikos ir prekės rėmimo priemones:• auginti didelius kiekius aukštos kokybės uogų,• mažinti gamybos sąnaudas, kad galima būtų pateikti rinkai produktuskonkurencingomis kainomis;• desertines uogas laikyti modernioje saugykloje ir tiekti jas vartotojui ištisus metus;• griežtai laikytis europinių kokybės standartų tiek auginant, tiek ir paruošiant uogasprekybai;• taikyti naujausią technologiją tinkamai užsaldant uogas;• taikyti šiuolaikines įpakavimo priemones;• su rinkos partneriai dirbti ilgalaikių tiekimo sutarčių pagrindu;• naudoti efektyvias prekės rėmimo ir reklamos priemones.

Ūkininko F.Šlėvės pardavimų strategiją galima suskirstyti į tokias kryptis:• uogų ir sodinukų pardavimas;• šaldymo ir sandėliavimo paslaugos pardavimas.

Uogų pardavimą numatoma plėtoti 3 kryptimis:• desertinių aukštos kokybės uogų šaldymas, sandėliavimas ir pardavimas per mažmeninės prekybos tinklus (pasirašytas ketinimų protokolas su VP Market);• uogų pardavimas vietiniams perdirbėjams arba eksportuotojams (pasirašytas ketinimųprotokolas su UAB “Vaiskona”);• tiesioginis eksportas (be tarpininkų). Vakarų Europos perdirbėjams (pasirašyti ketinimų protokolai su prancūzų firma “Angelus” ir vokiečių firma “Obst-Trautner”.

2002 m. uogos buvo realizuotos Belgijoje ir Vokietijoje. Uogas, neturint savo šaldymo plotų ūkininkas buvo priverstas parduoti rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Su Belgijos firma “Dirafrost” buvo sudaryta sutartis dėl juodųjų serbentų pardavimo po 2,84 Lt/kg. Vokiečių firma “Obst-Trautner” sumokėjo 2,76 Lt/kg.Šiuo metu turėdamas sąlygas surinkti didesnį kiekį uogų ir jas laikyti šaldytuve ilgą laiką, ūkininkas turi galimybę pasirašyti išankstinius susitarimus su Vakarų Europos firmomis. Tokie išankstiniai susitarimai, numatantys fiksuotą parduodamų uogų kiekį ir pristatymo terminus, yra pelningi, nes gaunama aukštesnė kaina.Produkcijos pardavimo kainos kitimas 1999 – 2002 m. pateikiamas 4 pav.

4 pav. Produkcijos pardavimo kainos kitimas 1999 – 2002 m.

Įgyvendinus projektą lygiaverčių konkurentų šalyje nėra. Firmos AB “Kauno šaldytu…vai”, UAB “Mėlynoji uoga”, UAB “Vėtrija” ir kt. savo veiklą vysto supirkdamos ir parduodamos kultūrines ir miško uogas. Jų sėkmė ir pelnas priklauso nuo superkamų uogų kainos ir kiekio.Šio projekto didelis privalumas yra tas, kad ūkininkas jau turi derančius ir plečia naujus uogynų plotus. Projekto įgyvendinimo metu savo uogynuose užaugintas uogų kiekis užtikrina pilną 500 t uogų užkrovimą šaldytuve. Be to aplinkinių rajonų uogų augintojai ketina savo užaugintas uogas sušaldyti ir laikyti saugojimo kamerose pagal nuomos sutartį.Uogų augintojai esant mažai uogų l kg savikainai turi žymiai didesnes galimybes, lyginant su uogų supirkėjais, pelningai parduoti produkciją net ir esant mažoms uogų kainoms Europos rinkoje.8. FINANSAI IR VEIKLOS PLANAVIMASŪkininkai turi tam tikras pareigas ir teises santykiuose su finansinėmis institucijomis- Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), socialinio ir sveikatos draudimo fondais, privačiomis draudimo bendrovėmis.Ūkininkas už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka valstybinio socialinio (VSD) ir sveikatos draudimo (SD) įmokas. VSD įmokų dydis – 50 proc. bazinės pensijos kas mėnesį už kiekvieną asmenį. Ūkininkas samdo darbuotojus, todėl jis tampa draudėju ir išskaičiavęs iš jų darbo užmokesčio sumoka VSD ir SD įmokas.Socialinio ir sveikatos draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą ūkininkas privao sumokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokėjimo pavedimai pateikiami bankams visai laikotarpio privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai nepriklausomai nuo to, kiek pinigų yra draudėjo sąskaitoje.Ūkininkas moka žemės mokestį. Šio mokesčio ūkininkui apskaičiuoti nereikia. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia žemės mokesčio deklaraciją, kurioje šis mokestis būna apskaičiuotas. Mokestis mokamas nustatytais terminais (vieną kartą per metus).
Ūkininkas – fizinis asmuo, todėl bankuose jis gali atsidaryti tik einamąsias sąskaitas. 2003m. ūkininkas F. Šlėvė iš banko „Snoras“ paėmė ilgalaikę paskolą materialiam turtui įsigyti. Ilgalaikės paskolos grąžinimo terminas – 4 metai, palūkanų procentas – 9 proc.Gautas pelnas yra naudojamas verslo plėtrai. 2003 m . buvo gauta 16129 Lt grynojo pelno.Veiklo planavimas ūkininko ūkyje remiasi ilgalaikiais, vidutinės trukmės ir trumpalaikiais planais. Prie ilgalaikių planų būtų galima priskirti verslo planą. Šiuo atveju numatomos investicijos į uogynus, jų grafikas, finansavimo šaltiniai. Vidutinės trukmės plano pavyzdžiu galėtų būti naujos technikos įsigyjimas, o trumpalaikio plano – pasamdyti papildomų darbuotojų sezono metu.9. F. ŠLĖVĖS ŪKIO FINANSINĖS BŪKLĖS VERTINIMASVerslo organizavimo sėkmė priklauso nuo verslininko priimtų sprendimų teisingumo. Todėl jis turi sugebėti analizuoti kiekybinius savo finansinių ataskaitų rodiklius. Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą.Vertinant ūkio finansinę būklę yra skaičiuojami įvairūs rodikliai. Svarbiausi yra pelningumo rodikliai, kurie parodo, kokia grynojo pelno dalis tenka tam tikram panaudoto turto vertės vienetui. Svarbiausi iš jų yra pardavimų pelningumo rodikliai:Pardavimų pelningumas = grynasis pelnas / pardavimo pajamos Pardavimų pelningumas= 16129 / 242123*100 = 6,72003 m. ūkio pardavimų pelningumas buvo 6,7 proc. Vadinasi, iš 1 Lt pardavimo pajamų buvo gauta 6,7 ct grynojo pelno.Ūkio veiklos efektyvumui įvertinti skaičiuojami ir kiti pelningumo rodikliai. Iš jų paminėtini šie: turto pelningumas ir nuosavo kapitalo pelningumas. Turto pelningumas = veiklos pelnas / viso turto sumos vidurkisTurto pelningumas proc. = 244509 / ((4092414+1115169)/2)*100=9,4Iš vieno disponuojamo turto lito buvo gauta 9,4 ct pelno.Kapitalo pelningumas = grynasis pelnas / kapitalo vidurkisKapitalo pelningumas proc. = 16129 / ((955239+986067)/2)*100=1,71 Lt nuosavo kapitalo ūkininkui atnešė 1,7 ct pelno.Apibendrinant galima teigti, ūkio pelningumas yra nedidelis. Ūkininkas turėtų didinti turto pelningumą priimdamas efektyvius vadybinius sprendimus, racionaliau panaudodamas turtą.
Siekiant tiksliau įvertinti ūkio finansinę būklę, svarbią reikšmę turi mokumo rodikliai. Mokumas – tai ūkio sugebėjimas sumokėti savo skolas. Ūkis laikomas mokiu, jei visas jo turtas viršija bendras skolas.Bendrasis mokumas = turtas / bendros skolosBendrasis mokumas = 4092414 / 3137175 = 1,3Šiuo atveju ūkis yra mokus.Likvidumas – tai ūkio pajėgumas atsiskaityti už prisiimtus įsipareigojimus. Pagrindinis likvidumo rodiklis – likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas taip:Likvidumo koef. = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimaiLikvidumo koef. = 751613 / 137175 = 5,4Ūkio likvidumas yra per didelis, t.y. ūkis turi pakankamai trumpalaikių aktyvų, kad vykdytų trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau neracionaliai naudoja apyvartines lėšas. Optimalus variantas 1,2 – 2.IŠVADOS1. Verslinė uogininkystė ir sodininkystė – perspektyvi verslo šaka.2. Pagrindinis ūkininko pranašumas prieš konkurentus – nuosava uogų saugykla – šaldytuvas.3. Uogos yra auginamos pagal naujausias technologijas.4. Ūkininkas yra pajėgus konkuruoti užsienio rinkose.5. Ūkio finansiniai rodikliai gana geri.LITERATŪRA1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. – Kaunas: Technologija, 1997.2. Bružauskas V. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Akademija: LŽŪU, 2001.

3 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001.4. Žemės ūkio finansų paskaitų konspektas.