Kaimo Turizmo sodybos įkūrimas

514 0

KAIMO TURIZMO SODYBOS ĮSTEIGIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė:

TURINYS

ĮVADAS .............................. 3

TURIZMAS IR TEORINIAI ASPEKTAI ............................. 4

Turizmo sąvoka, reikšmė ir rūšys .............................. 4

Kaimo turizmo samprata ir reikšmė .............................. 7

BENDROSIOS NUOSTATOS PAGAL LR TURIZMO ĮSTAYMĄ IR

REGLAMENTUSIKAIMOITURIZMOIĮKŪRIMUI....................... 10

Kaimo turizmo paslaugų reguliavimas .............................. 12

Kaimo turizmo veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas ............... 14

Objektų statybų prie vandens telkinių ir vandens išteklių naudojimo reglamentavimas 15

Kaimo turizmo teritorijų planavimo reglamentavimas 16

Kaimo turizmo teritorijų planavimo reglamentavimas 16

ES PARAMA KAIMO TURIZMO ĮKŪRIMUI IR PLĖTRAI ........... 18

IŠVADOS .............................. 19

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 20

ĮVADAS

Kaimo turizmas, perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Kiekvienais metais kaimo turizmo verslu im

ma verstis vis daugiau žmonių, nes daugėja vartotojų, kurie mieliau renkasi poilsį kaime, nei triukšmą mieste. Kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo dalis, Lietuvoje jau turi savo pripažinimą: jis įtrauktas į Turizmo įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas.

Kaimo turizmo įsteigimas tai verslo kūrimas naudojantis atitinkamais istatymais bei kitais teisės aktais. Kuriant kaimo turizmą naudojamasi LR turizmo įstaymu, kuris nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų ko

ompetenciją turizmo srityje.

Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka, kuri kuriama mažiau tinkamose ir natūraliais kraštovaizdžiais pasižyminčiose kaimo vietovėse. Ka

aimo turizmas įgauna vis didesnę reikšmę, bet šio verslo plėtrą neretai riboja smulkiųjų verslininkų finansinės galimybės. Šiuo atveju į pagalbą ateina Europos Sąjungos lėšos.

Tyrimo objektas – kaimo turizmo sodybos įsikurimo etapai

Tyrimo tikslas remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis, išanalizuoti ir pateikti kaimo turizmui reikalingus įsteigimo veiksmus

Tyrimo uždaviniai:

Aptarti turizmo bei kaimo turizmo teorinius aspektus;

Išnagrinėti kaimo turizmo sodybos įsteigimo reglamentus

Išnagrinėti ES paramas turizmui

Tyrimo metodai ir priemonės – Dokumentų analizės metodo pagalba bus analizuojama, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, paramos administravimo dokumentai.

Loginis metodas padės analizuoti ir susieti informaciją, spręsti iškeltas problemas, formuoti išvadas;

Apibendrinimo metodas bus neretai taikomas analizuotai medžiagai apibendrinti bei pateikti išvadas

Pagrindiniai darbo rezultatai – Paaiskinti kaimo turizmo sąvoka, Išskirti kaimo turizmui skirtus įstatymu

TURIZMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1 Turizmo sąvoka, reikšmė ir rūšys

Pastaruoju metu turizmas tapo viena svarbiausių ekonomikos sričių pasaulyje. Jis skatina už

žimtumą, privataus verslo augimą ir infrastruktūros plėtrą. Turizmo sektoriaus plėtra ypatingai pageidautina silpniau išsivysčiusiuose regionuose, kur kitokios plėtros galimybės sunkiai įmanomos.1

Žodis „turizmas“ (pranc. tour) reiškia keliavimą iš vienos vietovės į kitą laisvalaikiu, kuris baigiasi grįžimu į gyvenamąją vietą. Turizmo prigimtis sietina  su rekreacinių poreikių tenkinimu, keliavimu, kurio metu pagrindinis siekis yra pailsėti, patirti naujų įspūdžių, pažinti aplinką ir pasilinksminti, tai viena svarbiausių žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimo priemonių.2 Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai, kadangi keliaujant atgaunamos fi

izinės ir dvasinės jėgos, galime daugiau bendrauti, sportuoti, pažinti.

Turizmo prigimtis gali būti grindžiama įvairiais aspektais. Knygoje ,,Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida (2002) ” autorės mini, kad tai procesas, kuriam būdinga3:

Kelionės, kai patiriamas malonumas matant įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius, susipažįstama su kitų šalių ir vietovių žmonių kultūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektūra.

Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios, patikrinamos žmogaus galimybės ekstremaliomis sąlygomis.

Žmonių poveikis gamtinei, kultūrinei, socialinei, politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei būklei.

Tai galimybė gerinti aplinką, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomiką, mažinti bedarbystę, išsaugoti ir stiprinti miesto kultūrinį identitetą.

Daugeliui pasaulio žmonių tai verslas, darbo ir pajamų šaltinis, o valstybėms – biudžeto  papildymas ar krašto ekonominės gerovės palaikymo galimybė.

Ūkinės veiklos sritis, apimanti pramonę, žemės ūkio transportą, energetiką, miškų ir vandenų ūkį, pramogų verslą, svetingumo verslą, maitinimą, tarpininkavimą.

Rekreacinės veiklos, o kartu ir žmogaus gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis: keliaujant atgaunamos jėgos, sportuojama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama.

Iš to galime daryti prielaidą, kad turizmo sąvoka, kitusi per šimtmečius, neturi vieningai pripažintos išraiškos, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2011 metų redakcija yra įvardyta pagrindinė turizmo sąvoka:

Turizmas – tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje ( LR turizmo įstatymas, 20

011).

Turizmas apima atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones. Tai gali būti verslo keliones, draugų ar giminių lankymas, taip pat išvyka susijusi su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Tiek rekreacijos, tiek ir turizmo veiklai naudojami daugeliu atvejų tie patys ištekliai, vietovės.4

Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei tapo masiniu reiškiniu, tačiau negalima pamiršti, kad turizmas yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja ekonominiai (pvz., valiutos kursas), politiniai (mokesčiai), demografiniai (migracija, išsilavinimo lygis), kultūriniai veiksniai bei katastrofos, fiziniai aplinkos pokyčiai, tokie kaip klimato atšilimas, užterštumas.5

Turizmas taip pat labai konkurencinga industrija. Tų įmonių, asmenų, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, atnaujinti siūlomas paslaugas, tačiau pagal pasaulines turizmo tendencijas, tai turi būti atliekama nedarant žalos gamtai.

Kad lengviau būtų galima sisteminti turizmo srities informacija, kelionės įvairiais būdais klasifikuojamas pagal kelionės tikslą, turistų kategorijas, turizmo kryptį ir kt. Išsamią turizmo kvalifikaciją pateikia Grecevičius, Armaitienė ir kt. išskirdamas turizmo rūšis (1 lentelė).

Turizmo rūšys
Pagal aktyvumą:

Aktyvus – sportinis

Pasyvus

Pagal kelionės trukmę:

Trumpalaikis

Vidutinės trukmės

Ilgalaikis

Pagal svarbiausią tikslą:

Rekreacinis

Pažintinis

Verslo

Mokslinis

Pagal turizmo srautų intensivumą:

Pastovus ištisus metus

Sezoninis

Savaitgalio

Švenčių

Pagal transporto priklausomybę:

Individualus

visuomeninis

Pagal turistų amžių:

Vaikų

Jaunimo

Suaugusiųjų

Pagyvenusiųjų

Pagal organizavimo mastą

Individualus

Grupinis

Masinis

Organizuotas

Mobilus

Socialinis

Saviveiklinis

Pagal transporto rušį:

Dviračių

Automobilių

Autobusų

Geležinkelio

Vandens

Oro

Pėsčiųjų

1 lent. Turizmo kv

valifikacija pagal P.Grecevičių, Armaitienę ir kt. (2002)

Pagal aktyvumą turizmas gali būti skirstomas į aktyvų, sportinį ir pasyvų. Aktyvus – sportinis turizmas apima įvairias aktyvaus laisvalaikio leidimo pramogas (slidinėjimas, alpinizmas, vandens sportas ir pan.). Pasyvus turizmas orientuotas į asmenis, siekiančius pasilsėti nuo aktyvios veiklos. Į pasyvaus turizmo sąvoką įtraukiama daug fizinių pastangų nereikalaujančios pramogos – vandens procedūros, restoranai, teatrai ir kt.

Kelionės trukmės turizmas skirstomas į trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį. Trumpalaikės kelionės dažniausiai trunka nuo 2 iki 4 dienų, tai gali būti savaitgalio kelionės. Vidutinių kelionių trukmė nuo 5 dienų iki mėnesio. Mėnesio ir ilgesnės trukmės kelionės vadinamos ilgalaikėmis.

Turizmo srautų intensyvumas ypatingai aktualus pagrindiniams turizmo židiniams. Šiuo atveju skiriamas nuolatinis, sezoninis, savaitgalio ir švenčių turizmas. Sezoninis turizmas pritraukia daugiausia turistų, nes dauguma žmonių atostogas renkasi jo mėgemio sezono metu.

Pagal transporto priklausomybę skiriamas individualus ir visuomeninis turizmas. Viešojo transporto paslaugos yra skatinamos valstybiniu lygiu, kadangi visuomeninis turizmas turi didelę teigiamą įtaką visuomeninio transporto sektoriui regione, o tuo pačiu ir regiono ekonomikai bei ekologijai.

Turistų kvalifikacija išskiria vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir pagyvenusiųjų asmenų turizmas, kuris glaudžiai koreliuoja su kelionės tikslais. Suaugę žmonės dažniau renkasi mokslinį ir darbinį turizmą. Pagyvenusių asmenų turizmo atveju rekreacinis turizmas yra gerokai labiau paplitęs nei jaunimo atveju o vaikų turizmas dažniausiai apsiriboja vietine turizmo forma.

Toks klasifikavimas ypač naudingas turizmo o. . .

Turizmo veiklą Lietuvoje koordinuoja ir reguliuoja Turizmo įstatymas ir poįstatyminiai aktai bei ES direktyvos ir reglamentai. Kaimo turizmo paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, kaimo gyvenamojoje vietoje ar miestelyje, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų.

Ūkinė veikla tam tikrose, kaimo turizmui tinkamose teritorijose, yra reguliuojama ir kitais įstatymais: Saugomų teritorijų, Miškų, Vandens, Aplinkos apsaugos, Teritorijų planavimo, Statybos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei poįstatyminiais teisės aktais: Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Valstybinių parkų nuostatais, statybos techniniais reglamentais, statybų privačioje žemėje reglamentu ir kitais dokumentais, kurie apsunkina kaimo turizmo sodybų kūrimą, tačiau įstatiminėmis bazėmis stengiamasi, kad statomi nauji statiniai bei kaimo turizmo sodybos apimtų aplinkosaugos, sveikatos saugos, ir žmonių nuosavybės saugumo klausimus. Kad veikla žemės sklype nepažeistų visuomenės teisių, išplaukiančių iš nustatytų norminių reikalavimų.

Finansinė parama kaimo turizmui skatiną kaimo turizmo plėtrą. Pagerina kaimo paslaugų infrastruktūros, kuriamos naujos paslaugos, kurios padeda išvengti sezoniškumo. Tai rodo, kad Lietuvos kaimo turizmas yra gyvybingas, patrauklus investicijoms, imlus naujoms žinioms, o sektoriui skirta Europos Sąjungos parama duoda akivaizdžių apčiuopiamų rezultatų.

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

Vainienė I. (2001), Kaimo turizmo organizavimas. Vilnius : EUGRIMAS

Sirusienė S. ir Lamauskas A. (2008), Kaimo turizmas teisės aktai. Šiauliai : Šiauliu Višinskio viešoji biblioteka

Stulpinaite J. (2013) Turizmo pagrindai, Šiauliai

Astromskienė A., Sirusienė R. (2004), Kaimo turizmas- knyga sodybų šeimininkams. Kaunas – L R žemės ūkio rūmai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.

Astromskienė A., Sirusienė R. (2002), Poilsis kaime – knyga sodybų šeimininkams. Kaunas – žemės ūkio rūmai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.

Valstybinio turizmo departamentas prie ūkio ministerijos L R turizmo įstaymas , žiurėta 2016-02-10 per internetą :

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F0E2E67B1F2F/LOBmFTNYTh

Idus verslo konsultacijos, žiūrėta 2016- 02-11 per internetą : http://www.idus.lt/es-parama-zemes-ukiui/es-parama-kaimo-turizmui

Teritorijų planavimo įstatymas, Žiūrėta 2016-02- 11 per internetą http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331439

Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, žiūrėta 2016-02-10 per internet : http://www.jvic.lt/public/files/kaimo-turizmo-pradziamokslis.pdf

Vikipedija, Lietuvos saugomos teritorijos, žiūrėta 2016-02-10 per intenetą :http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_saugomos_teritorijos

1 Dapkus, R. Kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008, 15(4): p. 29.

2Beležentis, A. Žuromskaitė, B. Turizmo vadyba. Tarptautinio turizmo administravimo įvadas. 2012, p. 22.

3 Zaliene I. Sabaliauskaitė A . Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida. 2002. p. 43 – 44.

4 Kauno kolegija (2002). Turizmas. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, p. 29.

5 Kauno kolegija (2002). Turizmas. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras. P. 30.

6 Armaitienė, A.; Grecevičius, P.; Urbis, A.; Vainienė, I. Kaimo turizmas. Vilnius, 1999, p. 29

7 Stulpinaitė, J. Turizmo pagrindai. 2013, Šiauliai. p.12.

8Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai URL:http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=290142&p_query=&p_tr2=

9 VMI pridėtinės vertės mokestis URL: http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1084952

10Vikipedija, Lietuvos saugomos teritorijos, URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_saugomos_teritorijos

11LR Saugomų teritorijų įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445736

12 LR Aplinkos ministro įsakymas dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo. URL :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292647&p_query=&p_tr2=

13 Miškų įstatymas, URL : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=224533&Condition2=

14 Teritorijų planavimo įstatymas, URL : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331439

Join the Conversation