TEISĖS NORMŲ SISTEMINIMAS. PRAKTINIŲ PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ

336 0

ŠIAURĖS LIETUVOS KOLEGIJA

UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

TEISĖS KATEDROS

TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA

TEISĖS NORMŲ SISTEMINIMAS. PRAKTINIŲ PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ

KONTROLINIS DARBAS

Darbo autorė

T-15I gr. studentė

Darbo vadovė

UTENA 2016

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TEISĖS SISTEMA 5

2. TEISĖS NORMŲ AKTŲ SISTEMINIMO SVARBA 7

3. TEISĖS NORMŲ AKTŲ SISTEMINIMO RŪŠYS 10

3.1 Teisės normų aktų inkorporacija 12

3.2. Teisės normų aktų konsolidacija 14

3.3. Teisės normų aktų kodifikacija 15

4. LIETUVOS TEISĖS NORMŲ AKTŲ SISTEMINIMO TEISINĖ BAZĖ 24

5. ELEKTRONINIO TEISĖS NORMŲ AKTŲ SISTEMINIMO YPATUMAI 30

6. TEISĖS NORMŲ ANALIZĖ 17

IŠVADOS 19

NAUDOTA LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Teisė yra vienas pagrindinių visuomenės gyvenimo reguliavimo mechanizmų.

Teisės literatūroje vyrauja nuomone, kad teisės sistema – tai ekonominės ir socialinės santvarkos nulemta teisės struktūra, išreiškianti vidinį teisės no

ormų suderinamumą ir kartu jų skirstymą pagal šakas ir institutus. Teisės sistema susidaro ne spontaniškai, o sąveikaudama su esamais visuomeniniais santykiais. Esama socialinė visuomenes ir valstybės santvarka galiausiai nustato tam tikrą teisės sistemą.

Teisės sistema parodo, iš kokių dalių susideda teisė ir kaip tos dalys tarpusavyje sąveikauja. Teisės sistemos pagrindą sudaro teisiniai paliepimai, grupuojami viduje kaip ištisinės kompozicijos. Teisiniai paliepimai teisės sistemoje atspindi teisės normų objektyvumą, jų suderinamumą, vienovę ir skirtybes, gebėjimą atsiriboti ir panašiai.

Teisės normos užtikrina teisės sistemos dinamiškumą, padaro jo

os elementus kintamus ir šitaip užtikrina visos teisės sistemos pastovumą. Keičiantis visuomeniniams santykiams, kyla ir naujų teisės normų, atspindinčių tuos pokyčius, būtinumas. Teisės sistema papildoma kokybiškais struktūriniais elementais, galinčiais atsiriboti pagal reguliuojamų visuomeninių santykių, procesų specifiką.

Reikia skirti sąvokas teisės sistema ir

r teisinė sistema. Teisinė sistema yra plati, visą teisinę visuomenės organizaciją apimanti kategorija. Ji suvokiama kaip visuma tarpusavyje susijusių ir iš vidaus suderintų teisinių priemonių, kurių padedama valstybė teisės normomis veikia visuomeninius santykius.

Kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, Lietuvoje veikia daug įvairių įstatymų ir poįstatyminių norminių aktų. Vien tik Seimo priimtų įstatymų virš 3 tūkstančių. Juose suformuluota ir įtvirtinta nuo kelių iki kelių šimtų ar net kelių tūkstančių elgesio taisyklių – teisės normų. Tad Lietuvoje veikia daugybė teisės normų, reguliuojančių labai įvairius visuomeninius santykius, susidarančius įvairiose žmonių (visuomenės) gyvenimo, buities ir veiklos srityse. Visos tos teisės normos veikia ne pavieniui ir ne kaip mechaniškai sudarytas rinkinys, o kaip tam tikru būdu tarpusavyje susietų, suderintų ir sugrupuotų elgesio taisyklių sistema. Pagrindiniai Lietuvos teisinės si

istemos struktūriniai vienetai, kuriuose grupuojamos ir sisteminamas teisės normos (taip pat ir norminiai aktai), yra teisės institutai ir teisės šakos.

Pavieniui teisės normos nepajėgia atlikti teisei skirtų funkcijų . Todėl reikia, kad jos tarpusavyje sąveikautų: viena kitą papildytų, užbaigtų , išplėstų, sukonkretintų, garantuotų viena kitos veiksmingumą, būtų logiškai iš vidaus sujungtos bendros teisės sampratos ir bendro tikslo. Tai reiškia, kad teisės normas reikia organizuoti į vientisą sistemą, kur jos suvienijamos abipusės priklausomybės ir organizuotai nukreipiamos strateginiam teisės tikslui – įgyvendinti žmogaus teisių saugą. Skirtingų teisės ša

akų normos tada suprantamos tik kaip skirtingais būdais tą patį tikslą įgyvendinančios priemonės.

Šio darbo tikslas ir yra apibūdinti teisės normų aktų sistemą, išskirti jos formas, t.y. paaiškinti kokie gali būti įstatymų rinkiniai, kokiais pagrindais remiantis jie sudaromi bei kokios priežastys lemia teisės normų aktų sisteminimą.

Pagrindinis metodas, kuriuo naudojausi rašydamas darbą – literatūros analizė.

Siekiant uŽsibrėžto tikslo darbe bus sprendžiami šie uždaviniai:

1. Išanalizuoti teisės teorijoje išskiriamą teisės normų aktų sisteminimo sampratą, svarbą ir rūšis.

2. Nustatyti teisės normų aktų sisteminimo rūšis Lietuvos teisinėje duomenų bazėje.

3. Pateikti teisės normų analizės pavyzdžių.

1. TEISĖS SISTEMA

Aptariant teisės normų sisteminimą pirmiausia reikėtų apibrėžti kas yra teisės normų sisteminimas. Apibrėžimą galime rasti bet kuriame teisės teorijos vadovėlyje. Pasinaudosiu A.Vaišvilos vadovėlyje „Teisės teorija“ duodamu apibrėžimu. „Teisės normų sisteminimas – tai teisės normų telkimas į tarpusavyje susijusius teisės institutus, teisės pošakius, teisės šakas pagal reguliavimo objektą ir metodą.“1

Tame pačiame vadovėlyje atkreipiamas dėmesys, kad reikia skirti teisės normų sisteminimą kaip procesą nuo teisės normų sistemos, t.y. nuo to proceso rezultato. Teisės normų sistemą galime apibrėžti taip – „tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą.“2. Teisės normų sistemos apibrėžimą savo straipsnyje „Teisės sistemos reformos eiga ir pagrindinės problemos“ pateikia G. Balčiūnas – tai tokia sistema, ku

urioje normos išdėstytos tam tikra tvarka ir pagal tam tikrą logiką. Teisės sistema gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai visos jos sudėtinės dalys yra funkcionuojančios ir suderintos tarpusavyje. Kiekviena teisės norma, kiekvienas teisės aktas turi turėti savo vietą ir paskirtį teisės sistemoje ir būti į ją inkorporuoti.3

Teisės normų sisteminimas vykdomas dviem kryptimis – vadovaujantis subordinacijos principu ir koordinacijos principu. Subordinacijos principu teisės normos jungiamos į vis bendresnius darinius ir galiausia sujungiamos į teisės šakas. Koordinacijos principas taikomas nustatant atskirų teisės šakų tarpusavio ryšį.4

Plačiau aptarsiu teisės normų sistemos lygmenis ir jungimą subordinacijos pagrindu. Teisės normų sisteminime galime išskirti šiuos lygmenis:

1. teisės institutas,

2. teisės pošakis,

3. teisės šaka.

Pats mažiausias sisteminimo rezultato darinys – teisės institutas. Tai teisės normų grupė, jungianti teisės normas, reguliuojančias tam tikrą visuomeninių santykių rūšį jai būdingu metodu ir sudaranti teisės pošakio ar teisės šakos dalį.5

Antrasis teisės normų sisteminimo lygmuo – „teisės pošakis, jungiantis kelis teisės institutus ir sudarantis santykiškai savarankišką teisės šakos dalį.“6

Trečiasis teisės normų sisteminimo rezultatas – teisės šaka. Tai plačiausios apimties teisės normų grupė, apimanti teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu.327 Kaip pavyzdį galiu paminėti kitas teisės šakas, tai – konstitucinė teisė, civilinė teisė, civilinio proceso teisė, baudžiamoji teisė.

Teisės normos jungiamos į institutus, pošakius ir šakas atsižvelgiant į tai, kokių socialinių santykių sritį ko

onkreti teisės norma reguliuoja ir kokiu būdu tai daroma. Kitaip sakant atsižvelgiama į tai kas yra teisinio reguliavimo objektas ir koks taikomas teisinio reguliavimo metodas.8

Visos teisės normos, kurios reguliuoja tą pačią socialinę santykių grupę, jungiamos į vieną darinį ir laikoma, kad teisės normos jungiamos pagal reguliavimo objektą. Tačiau vien reguliuojamų santykių objekto nepakanka, kad teisės normą galima būtų priskirti kuriai nors teisės šakai, pošakiui, institutui, nes tuos pačius santykius reguliuoja įvairių teisės šakų normos.9

Todėl sisteminant teisės normas be reguliuojamų santykių objekto dar reikia atsižvelgti ir į reguliavimo metodą.

Teisinio reguliavimo metodą apibūdina šie požymiai:

1. Kokių teisinių faktų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta reguliuojami santykiai.10 Vienais atvejais tai gali būti valdingi valstybės institucijų aktai, kitais atvejais tuos pačius santykius teisės normos leidžia reguliuoti savanoriškų sutarčių pagrindu.

2. Teisinio santykio dalyvių teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu. Vienais atvejais teisinių santykių dalyviai yra lygiateisiai, kitais atvejais teisinių santykių dalyviai yra valdžios ir pavaldumo lygmenyje.11

3. Valstybės prievartos priemonių už teisės normų pažeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcijų pobūdis. Pagal sankcijų pobūdį sprendžiama kokiai teisės šakai priskirti teisės normą.

Tik vadovaujantis visais išvardintais požymiais galima nustatyti, prie kurios teisės šakos ar

jos instituto galima priskirti konkrečia teisės normą.12

2. TEISĖS NORMŲ AKTŲ SISTEMINIMO SVARBA

Teisės normų sistemą galime v. . .

Alfonsas Vaišvila “Teisės teorija”, Justitia, Vilnius, 2004 m.;

Stasy Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius, 2002;

Vansevičius “Valstybės ir teisės teorija”, Justitia, Vilnius 2000 m;

Linas Baublys, Darijus Beinoravičius, Andrius Kaluina Teisės teorijos įvadas. Vilnius 2010;

Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius:Justitia, 2004.

1 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 261.

2 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 261.

3 G. Balčiūnas. Teisinės sistemos reformos eiga ir pagrindinės problemos// Teisės problemos. 2000, Nr. 2, P. 27.

4 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P.261

5 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P.261-262

6 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 262

7 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 262

8 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 263

9 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 263

10 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 338

11 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004, P. 338-339.

12 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004, P. 339.

13 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P.260.

14 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P.278.

15 A.Dziegoraitis. Aktualūs Lietuvos įstatymų sąvado kūrimo klausimai// Teisės problemos. 1998, Nr. 3-4, P. 49.

16 R. Vilpišauskas. Teisės integravimas į Europos integracijos tyrimus Lietuvoje: Teisinio reguliavimo problematika

stojant į ES// Teisės problemos. 2003, Nr. 4, P. 46.

17 R. Vilpišauskas. Teisės integravimas į Europos integracijos tyrimus Lietuvoje: Teisinio reguliavimo problematika

stojant į ES// Teisės problemos. 2003, Nr. 4, P. 46-47.

18 A.Dziegoraitis. Aktualūs Lietuvos įstatymų sąvado kūrimo klausimai// Teisės problemos. 1998, Nr. 3-4, P. 46.

19 A.Dziegoraitis. Aktualūs Lietuvos įstatymų sąvado kūrimo klausimai// Teisės problemos. 1998, Nr. 3-4, P. 48.

20 Teisės aktų paieška// http://www.lrs.lt

21 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P 352.

22 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 352 –353.

23 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 353.

24 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 353

25 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 354

26 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 354 – 355.

27 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas// Valstybės žinios.

1993, Nr. 12-296.

28 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 355.

29 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 355

30 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 356

31 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 356

32 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 356

33 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 356

34 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 356

Join the Conversation