Teisės istorija2

280 0

I.SENOVĖS TEISĖ

1.SENOVĖS RYTŲ TEISĖ

 Bendrieji Senovės Rytų teisės bruožai:

Seniausios teisės sistemos susiformavo senovės rytuose ( P.Azija ir Š.Afrika) 4-3 tūkst. pr.Kr.Čia atsirado pirmieji valstybiniai dariniai, o kartu su jais nuo seno susiklostę papročiai evoliucionavo į teisės normas.Senovės rytuose anksčiau nei bet kur kitur susikūrė teisės sistema, įtvirtinusi specifinius regiono visuom.sant. soc. ir politinių institutų raida buvo lėta, persipynusi su gimininės gentinės santvarkos liekanomis t.y. menku privat. emės nuosavybės lygiu, patriarchaline šeima, kolektyvine bendruomenės atsakomybe.

Bendrieji bruožai:

PAPROTYS-PAGR. TEISĖS ŠALTINIS.Tai yra visuomenės kūrybos produktas, perduodamas žodžiu iš ka

artos į kartą.Seniausios teisės normos rėmėsi papročiais.

TALIONO, KOMPOZICIJOS PRINCIPAI.Prieš tai galiojo keršto paprotys.Jis turėjo tramdomąjį poveikį ir turėjo padėti atkurti nukentėjusios ir nusikaltusios šalių santykį.Bet dėl jo sukeliamos grandininės reakcijos pragaištingumo, pereita prie taliono ir kompozicijos. Taliono paprotys- principas, ribojantis kerštą ir besiremiantis lygaus atlygio principu.”Lygus už lygų”,”Dantis už dantį”. Taliono teisė- valstybės sankcionuotas taliono paprotys.Jis rodė, kad žmogus paklūsta taisyklėms ir drausmei. Kompozicijos principas-atsirado susiklosčius prekiniam ūkiui.Jis numatė už padarytą nusikaltimą materialinę kompensaciją nukentėjusiam ir jo šeimai.

GYVENTOJŲ NELYGYBĖS FIKSAVIMAS.Taliono idėja iš
škreipta, ji pakeista nuostata, kad kilmingasis turi daugiau teisių nei nekilmingas.Taip pat vergų padėtis buvo labai pažeminta ir nelygiateisė laisvųjų, priklausiusių skirtingoms socialinėms grupėms, padėtis.

RYŠYS SU RELIGIJA.SAKRALINIS POB.

TEISINĖS SITEMOS NEBUVIMAS

KAZUISTINIS TEISĖS NORMŲ POB.:Tai yra teismų praktika, kurioje nebuvo bendro pobūdžio ta
aisyklių ir textų pagrindą sudarė pavieniai konkretūs atvejai-KAZUSAI.

FORMALIZMAS.Daug dėmesio skirta ritualams, simboliams,tiksliam firmų laikymuisi.

Egipto teisė-Jokių išlikusių paminklų.

Kinija- 6-5 a.pr.Kr. “Įstatymų apžvalga”

Indija- “Manaus įstatymai” 2a pr.Kr.-2 a. po Kr.

 Pirmosios valstybės Mesopotamijoje.Babilono valstybės iškilimas.

Mesopotamijoje 4-3 tūkst. pr Kr.Šumero ir Akado gentinių gupių pagrindu pradeda formuotis pirmieji miestai-valstybės.Susidarė 2 Tarpupio dalys- Šumero-pietuose ir Akado-šiaurėje.Jos nuolat kovojo tarpsavyje dėl viešpatavimo teritorijoje.3tūkst.pr.Kr.įsigalėjo Akado imperija( pirmą kartą buvo susjungti Mesopotamijos miestai-valstybės) ir jos valdovu tapo Sargonas.Ji greitai žlugo, nes ją užpuolė kalnų gentys.19a pr Kr. iškilo Babilono karalystė, antrą kartą suvienijusi Mesopotamiją.Gyvavo 3 šimtmečius ir klestėjimo viršūnę pasiekė 18a pr Kr.valdant Hamurapiui.

Tai buvo vienas iš pagr. prekybos centrų,per Babiloną ėjo keliai į Siriją, Mažąją Aziją ir Armėniją.Ankstyva prekinių piniginių santykių plėtra, prekyba stimuliavo šalies teisės raidą.Todėl čia 3 tūkst.pr kr. papročių te

eisė neteko galios ir pagrindiniu teisės šaltiniu tapo vienos ar kitos karalystės valdovo įstatyminiai aktai.

 Hamurapio teisynas-Seniovės Rytų teisės paminklas:

Tai reikšmiūngiausias Mesopotamijos teisinis dokumentas.Jo tekstas yra išlikęs iki mūsų dienų.Irane 1901-1902m. prancūzų archeologinė ekspedicija rado 3 juodos spalvos akmens nuolaužas su iškaltu dantiraščio textu ant jų.Paaiškėjo, kad tai yra akmens stulpas su teisyno textu ir Hamurapio atvaizdu.

Šis įstatymas reikšmingas ne tik kaip vienas seniausių autentiškų tiesės paminklų apskritai, bet ir kaip autentiškas istorijos šaltinis, teikiantis medžiagos apie senąją civilizaciją ir aukštą Artimųjų Ry

ytų kultūrą.

Teisynas tikrai nėra išsamus, nes neapima nemažai institutų, randamų kituose šaltiniuose.Bet gal buvo manoma, kad jiems užrašyti nėra reikalo ir šiaip jie buvo perduodami žodine forma.

 Teisės primityvumas

Primityvumą rodė:

 KAZUISTINIS NORMŲ POBŪDIS.Formuluojamos ne apibendrintos, abstrakčios elgesio taisyklės, o konkretūs faktai ar įvykiai.Straipsniai prasidėdavo žodžiu “jeigu”. Po to eidavo konkrečios situacijos, kuriai skirta atitinkama norma, aprašymas.Kazuistinis pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad taisyklės paimtos iš konkrečių teismo sprendimų.

 SIMBOLINIAI VEIKSMAI.Savybė ypač ryški už nusikaltimus numatomose bausmėse.(Pirštų, liežuvio nupjovimas)

 JOKIOS AIŠKIOS DĖSTYMO SISTEMOS.Normos grupuojamos tik pagal turinį, neskiriamos pagal turinių santykių reglamentavimą, nusikaltimus ir jų bausmes, teismo procedūrą.

Modernus tiems laikams dalykas:

 Įstatymų leidėjas sugebėjo atskirti teisės normas nuo religinio ir moralinio pobūdžio rekomendacijų ir jomis neapkrauti įstatymo, nors senovės rytų šalių teisei toks teinio ir religinio pobūdžio taisyklių suplakimas apskritai yra labai būdingas.

Teisyno sandara:

► PREAMBULĖ:Hamurapio prisistatymas,savo titulų vardijimas, skelbiamas jo teisingumas ir nuopelnai, visavaldiškumas, skelbiama, kad teisės tikslas yra siekti žmonių lygybės prieš įstatymą, įtvirtinti teisingumą.

► PAGRINDINĖ DALIS:Susideda iš įvairių teisės normų.282 straipsniai.

► PABAIGA:Raginama laikytis įstatymų ir smerkiami tie, kas juos pažeistų ar keistų.

 Babilono visuomeninės santvarkos savitumų teisinis įtvirtinimas:

Hamurapio teisynas išskyrė keletą socialinių grupių, kurių teisinė padėtis buvo nusakoma labai skirtingai.

Socialinės grupės:

VERGAI:jie galėjo tapti pirkimo ir pardavimo,dovanojimo, skolinimo, paveldėjimo objektas.Juos buvo galima paleisti į laisvę.Hamurapio teisynas įtvirtino ne tiek vergo beteisiškumą, ki

iek jo teisių ribotumą.(Vergas galėjo vesti laisvąją. O jo šeimininkas iš tos santuokos gimusių vaikų neturėjo teisės versti vergais.Laisvojo vaikai, pagimdyti vergės, taip pat buvo laikomi laisvaisiais.)Vergas galėjo turėti turto ir dėl jo sudaryti sandorius.Vergo ir laisvosios vaikai turėjo teisę paveldėti pusę mirusio tėvo t.y. vergo turto, o jo šeimininkui tekdavo kita pusė jo turto.tai leidžia manyti, kad Babilone dar nebuvo visiškos vergystės.

LAISVIEJI:tai buvo pilnateisiai Mesopotamijos nariai, kuriems priklausė vergai ir jų daiktai.Teisynas numatė pačią griežčiausią bausmę už svetimo vergo vagystę, pagalbą jam pabėgti, ženklo panaikinimą ir skelbė atlyginimą už pabėgusio vergo pristatymą šeimininkui.Laisvieji teisiniu požiūriu buvo nevienalytė masė:AVILUMAI( tiesiog žmonės;”laisvasis sūnus”) ir MUŠKENUMAI(smulkūs žmonės;”išvaduotasis”).Kai kada muškenumų interesus teisynas gynė ypač išskirtinai(už vergų priklausančių muškenumams vagystę buvo baudžiama taip pat kaip ir už vergų priklausančių rūmams vagystę).Bet avilumo gyvybė buvo labiau saugoma nei muškenumo.Aukštesnę avilumo padėtį įtvirtino ir nuostata, numatanti gydytojui didžiausią atlyginimą už avilumo, mažesnį už muškenumo ir patį mažiausią už vergo gydymą.Taigi muškenumas buvo tarsi antrarūšis senovės Babilono gyventojas.BENDRA ABIEMS:nuosavybės teisė į vergus, taigi priklausymas vergvaldžių socialinei grupei.

 Nuosavybės teisė

Žemė Babilone buvo pagrindinė gamybos priemonė ir pagrindinis nuosavybės teisės objektas.Ji buvo tiek laisvo, tiek ir priklausomo naudojimo objektas.Daugiausia žemės priklausydavo karaliui ir šventykloms.Ją dirbo priklausomi žmonės arba ji nuomota už

ž tarnybą duota kariams ir valdininkams.

Babilone buvo labai paplitęs grūdinių kultuūrų auginimas, kuriam užtikrinti reikėjo dirbtinio žemės drėkinimo sistemos.Irigacinių įrenginių statybai, priežiūrai ir naudojimui reikėjo suvienyti gagamybinių kolektyvų pastangas, todėl Babilone palyginti ilgai išliko bendruomeninė žemėvalda, derinusi kolektyvo ir asmenines jo narių gamybines pastangas.Bendruomeninė žemė buvo valdoma arba kolektyviai arba atskirų šeimų.Žemės sklypai, duoti valdyti šeimoms, buvo pažymimi akmenimis (kuduru) ir jų kopijos buvo saugomos šventyklose.Laisvasis bendruomenininkas į savo žemės sklypą turėjo gana plačių teisių t.y. galėjo jį paduoti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti paveldėjimo būdu, tačiau praktiškai babilonietis retai kada skirdavosi su savo sklypu.

Hamurapio teisynui būdinga dar ir tai, kad tarp normų, kuriomis siekiama apsaugoti socialinius ir ekonominius visuomenės pagrindus, yra tokių, kurios numato teisinius Babilono ekonomikai nepaprastai reikšmingos drėkinimo sistemos priežiūros padarinius.Įstatymas numato labai griežtą drėkinimo sistemos priežiūrą, kad vanduo neužlietų kaimynų laukų ir nepadarytų būsimam derliui nepataisomos žalos.

Labai daug dėmesio Hamureapio teisynas skyrė karių žemėvaldai.”ILKU” TURTAS tai buvo namai ir inventorius, duodamas kariui karaliaus kaip atlyginimas už tarnybą, bet laikinai kol einama tarnyba.Draudžiama sudaryti sandorius dėl šio turto, ir tik jei sūnus eina tą pačią tarnybą, tai jis gali paveldėti tą turtą. “Ilku” valdytojas savo tarnybą turėjo atlikti tik pats, jei jis pasamdydavo kitą karį atlikti tarnybai, tai jis turėjo b

. . .

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”

Komentuokite!