Teisės aiškinimas

933 0

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Teisės fakultetas

Viešoji teisės katedraReferatas

Teisės aiškinimas

Atliko

Priėmė

Vilnius

Turinys

Įžanga..............................3

Teisės aiškinimo samprata ir reikšmė. Teisės išsiaiškinimas ir teisės išaiškinimas................3

Teisės aiškinimo šaltiniai..............................4

Šaltiniai, kuriais negalima remtis aiškinant teisę..............................6

Teisės aiškinimo metodai..............................6

Teisės aiškinimo metodų konkurencija..............................9

Teisės aiškinimo metodų kritika pagal Hans Kelsen..............................10

Teisės aiškinimo rūšys..............................10

Teisės aiškinimo aktai..............................13

Teisės aiškinimas grynosios teisės teorijos požiūriu (H.Kelsen).........................13

Teisės aiškinimas ir jo reguliacinis vaidmuo: ar teisės aiškinimas kartu ir teisėkūra?.............14

Išvados..............................15

Literatūra ..............................15

Įžanga

Šiame darbe aptarsime teisės aiškinimo sampratą ir jo reikšmę, išskirsime teisės aiškinimo šaltinius ir aptarsime kiekvieno jų esmę ir prasmę. Taip pat kalbėsime apie teisės aiškinimo me

etodus, kurie padeda išspręsti teisines problemas, kilusias aiškinant teisę bei tų metodų kolizijas. Taip pat sieksime supažindinti su teisės aiškinimo rūšimis, išskirsime oficialų ir neoficialų bei autentišką teisės aiškinimą. Taip pat svarbu aptarti teisminio teisės aiškinimo reikšmę, išskiriant teismo jurisprudenciją, teismo precedentus bei teismo doktriną. Sieksime atskleisti teisės aiškinimo akto sąvokos prasmę, požiūrį į teisės aiškinimą grynosios teisės teorijos atžvilgiu bei teisės aiškinimo reguliacinį vaidmenį.

Teisės aiškinimo samprata ir reikšmė. Teisės išsiaiškinimas ir teisės išaiškinimas

Teisės aiškinimas padeda nustatyti tikrąją teisės normos prasmę, o

remiantis teisine argumentacija pasakoma, kodėl pateikiama tikroji teisės normos prasmė yra racionali, protinga, pagrįsta. Teisės aiškinimo svarbą lemia tai, kad teisė, kaip žmonių elgesio taisyklių visuma, formuluojama kalba. Kad teisės normos tekste formuluojamus draudimus ir leidimus būtų galima įgyvendinti, žm
monės privalo juos suvokti. Šią funkciją turi atlikti teisėjai, kurie mūsų teismų praktikoje dažniau suvokiami ne kaip teisės aiškintojai, bet pirmiau kaip teisės taikytojai. Šis požiūris yra gana ribotas, nes tinkamai neišsiaiškinus tikrosios prasmės, teisės normos neįmanoma teisingai taikyti.

Žodis aiškinimas (lot.interpretatio) dažniausiai suprantamas kaip tam tikro reiškinio prasmės, esmės nustatymas. Tačiau aiškinamas gali būti analizuojamas bent trimis aspektais. Plačiausia prasme, sensu largissimo, aiškinimas reiškia bet kurio mus supančio objekto prasmės, jo prigimties ir reikšmės nustatymą ir gali būti suprantamas kaip pažinimo forma pvz gamtos reiškinių prigimties aiškinimas – vaivorykštės prigimtis. Žiūrint ne taip plačiai, sensu largo, aiškinimas reiškia bet kurio rašytinio teksto prasmės nustatymą. Toks aiškinimas vadinamas hermeneutika – t.y filologijos mokslo šaka, tirianti raštijos paminklus. Toks aiškinimas reikalingas tada, kai yra šaltinis be

et nėra jo autoriaus. Taigi būtina aiškinamo teksto ir interpretatoriaus vienovė. Siauriausia prasme, sensu stricto, aiškinimas suprantamas kaip dviprasmybių, neaiškių teksto dalių prasmės ir reikšmės nustatymas bei pašalinimas.

Teisės aiškinimas taip pat suprantamas keleriopai: 1. Teisės aiškinimas – teisės, kaip soc fenomeno, jos esmės ir prigimties aiškinimas. Tai teisės teoretikų veikla, išreiškiama moksliniais darbais, taip pat netiesiogiai gali reikšti įstatymų leidybą ir teismų praktiką. 2. Teisės aiškinimas – teisės šaltinių turinio , jų prigimties ir vietos teisės sistemoje nustatymas. Pvz aiškinama kuriai teisei – viešajai ar privatinei – priklauso ko

onkreti teisės norma. Taip teisė aiškinama leidžiant įstatymus, sisteminant ir derinant teisę, ją taikant. Taip normos taikomos konrečiose gyvenimos situacijose, nustatant kokia norma turi būti taikoma reguliuojant konkretaus ginčo santykį, susiję su teisėjų veikla. 3. Teisės aiškinimas – neaiškių, vienas kitam prieštaraujančių įstatymų ar teisės normų tikrosios prasmės ir tikslo nustatymas taikant teisę, t.y kai konkretų įstatymą ar teisės normą siekiama taikyti konkrečiai gyvenimo situacijai. Šio aiškinimo rezultatai yra įtvirtinami viešame dokumente, pvz teismo sprendime. Šiam aiškinimui būdinga psichologinė ir procesinė veikla, kai tam tikra ta tikra procesinė veikla yra loginių samprotavimų rezultat įstatymo nustatyta tvarka įtvirtinama teismo sprendime. Dar vadinama veikiamuoju/operatyviuoja aiškinimu, pabrėžiant aiškinimo tikslą. Nuo doktrininio teisės aiškinimo skiriasi tuo, kad doktrininis teisės aiškinimas tik konstatuoja , kad teisės norma gali turėti kelias prasmes, o teismas turi vieną iš normos prasmių variantų parinkti ir jį pagrįsti, kodėl ją reikia aiškinti būtent taip. Taigi operatyvusis teisės aiškinimas apima du aspektus: teisės normų ir kitų teisės šaltinių analizę bei teisės problemos analizę. Pirmuoju atveju išsiaiškinama tikroji teisės normos teksto prasmė, parenkamas vienintelis aiškinimo variantas iš kelių alternatyvų. Konkrečios teisinės problemos analizė reiškia teisinio ginčo sprendimo variantų paiešką, kai parinkus tam tikrą normą, atitinkamai parenkamas ir sprendimo variantas.

Plačiausiai kalbama apie antrąjį ir trečiąjį teisės ai

iškinimą. Bendriausia prasme teisės aiškinimas yra procesas, kai teisės aiškinimo subjektas turi pasirinkti vieną iš kelių galimų sprendimų. Skiriami tokie etapai:

Taikytinos teisės normos parinkimas

Nustatymas, ar teisės norma galioja

Aiškinimo būtinumo nustatymas, ar norma yra aiški ar ne

Taikytinos teisės normos prasmės išsiaiškinimas, nukreiptas į aiškintojo sąmonę

Teisinis kvalifikavimas – nustatymas kuri teisės normos prasmė atitinka faktines bylos aplinkybes

Motyvuoto teisės aiškinimo akto priėmimas

Priežastys, dėl kurių gali reikėti aiškinti teisę: 1.Teisės turinio ir teisinio reguliavimo dalyko atitikimo problema, kai teisė atsilieka nuo besikeičiančio gyvenimo. 2.Teisės kalbos ypatumai, kai bendrinės kalbos žodžiai turi kelias prasmes, arba vartojami specifiniai terminai ar tarptautiniai žodžiai. 3.Vidinis teisės prieštaringumas, kai įstatyme trūksta nuoseklumo, logiškumo, randasi dviprasmybių. 4.Teisės kalbos universalumas ir neapibrėžtumas, kai tam tikri žodžiai reikalingi detalizuoti ar patys savaime nėra aiškūs pvz „netinkamas elgesys“. 5. Būtinumas nustatyti teisės normos vietą išorinėje ir vidinėje teisės sitemoje pvz ar tam tikras aktas neprieštarauja konstitucijai. 6. Teisės spragos, kai nėra nėra sukurta norma tam tikriems susiklosčiusiems santykiams (pirminė spraga) reguliuoti dėl gyvenimo dinamikos ar netinkamos įstatymų leidybos (antrinė spraga). Teisės išaiškinimas tampa teisės spragų užpildymo būdu. Teisės aiškinimo tikslas – nustatyti tikrąją taikytinos normos prasmę, o spragos užpildymo tikslas – nustatyti teisės normą, kurią taikant, būtų galima užpildyti teisės spragą ir išspręsti bylą. 7.Įstatymų leidybos netobulumas , prasta kokybė, leidžiant įs

statymus skubos tvarka. 8. Teisės internacionalizmas, kai nacionalinės teisės normas būtina taikyti ir aiškinti atsižvelgiant į tarptautinės teisės šaltinius ir tarptautinę praktiką.

Teisės aiškinimo šaltiniai

Aiškinant teisę siekiama nustatyti tikrąją jos prasmę naudojantis tuo, kas jau įrodyta ir kuo neabejojama. Todėl teisės aiškinimas yra sudedamoji teisinės argumentacijos dalis, kai aiškinant teisę operuojama tam tikrais argumentais, iš kurių svarbiausi šaltiniuose užfiksuoti tam tikri teisiniai teiginiai. Taigi, aiškinant teisės normą, remiamasi tam tikra, jau žinoma teisine ir faktine informacija, ir teisės aiškinimo problemų aptarimas nebūtų išsamus, neaptarus tos informacijos šaltinių. Iš to seka, kad tie informacijos šaltiniai yra ne tik teisės aiškinimo,bet ir pačios teisės šaltiniai, nes tikroji teisės esmė ir prasmė glūdi būtent juose. Plačiausia prasme teisės šaltiniai yra visi teisiniai argumentai. Taigi teisės aiškinimo šaltinių sistema yra daug platesnė, negu teisės šaltinių. Skiriami trejopi šaltiniai:

Tais, kuriais privalu remtis (pirminiai šaltiniai)

Tais, kuriais reikėtų remtis (antriniai šaltiniai)

Tais, kuriais galima remtis

Pirminiai teisės šaltiniai apima informaciją, kuria teismas, aiškindamas teisės normą, privalo remtis. Tai yra teismo pareiga. Atsisakyti vykdyti šią pareigą galima tik dėl ypatingų priežasčių, pvz kai įrodoma, kad įstatymas prieštarauja konstitucijai. Teisės aiškinimas laikomas racionaliu, tik jei remiamasi privalomais šaltiniais. Priešingu atveju priimtas teismo sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikinamas instancine tvarka. Taigi privalomi šaltiniai saisto ne t. . .

Teisės aiškinimas yra suvokiamas kaip tam tikras mąstymas siekiant suprasti teisės normų turinį ir išreiškiamas aiškinimo būdų visuma. Mąstymo rezultatas yra visuma samprotavimų, atitinkančių aiškinamų normų turinį. Toks aiškinimo suvokimas būdingas teisingam ir neteisingam plečiamajam, siaurinamajam ar adekvačiam aiškinimui. Kalbant apie oficialų ir neoficialų aiškinimą, čia svarbu, koks subjektas pateikė aiškinimą ir ar šis privalomas kitiems subjektams. Įstatymų ir kitų norminių aktų aiškinimas būdingas visoms teisinio reguliavimo sritims: teisėkūrai, teisės sisteminimo ir įvairioms jos įgyvendinimo formoms. Ypač svarbu teisingai aiškinti taikant teisę. Teisės normos yra bendrojo abstraktaus pobūdžio, todėl tai kelia daugybę klausimų, kuriuos reikia atsakyti aiškinant teisę. Siekiant teisingai aiškinti teisės normas, reikia gerai mokėti teisės kalbą, išmanyti teisės sistemą, teisės normų atsiradimą ir funkcionavimą. Kiekvieną teisės aiškinimo teiginį reikia pagrįsti ir įrodyti.

Literatūra

-R. Dworkin. Principo reikalas / vertė K. Klimka. Vilnius, 2006

-K.Jankauskas. Adekvatus teisės principų aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje // Teisės problemos, 2004, Nr. 4

-H. Kelsen. Grynoji teisės teorija / Vertė A. Degutis ir E. Kūris. Vilnius, 2003

-G. Lastauskienė. Turiningasis teisinio teksto aiškinimas – panacėja ar pavojus? // Jurisprudencija, 2006, Nr.8

-Ž.Liekytė. Pažodinio, plečiamojo ir siaurinamojo teisės aiškinimo teoriniai ir praktiniai aspektai // Teisė, 2001, Nr.40.

-D.Mikelėnienė, V.Mikelėnas. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius, 1999

-R.Posner. Jurisprudencijos problemos / Vertė A.Paksas, M.Cvelich, T. Gulbinas. Vilnius, 2004

-A.Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius, 2004

-R.Šimašius. Teisės aiškinimas ir jo privalomumas // Teisės problemos, 2004. Nr.2

S.Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 2000

Komentuokite!