Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

by

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4 2.Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą 53. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai53.1. Konkurso paskelbimas 53.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą63.3. Konkurso komisijos sudarymas73.4. Konkursas84. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybėstarnybą 124.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.124.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 165. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai 175.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojopareigas. 185.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigasreikalavimai ir tvarka. 195.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 205.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.206. Valstybės tarnautojų priesaika 21IšvadosLiteratūraSantrauka vokiečių kalba

ĮVADAS Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra vienaiš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jųteises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą iratleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurtistabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybosįstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. irnustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomasviešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metuLietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.Apie 30 tūkst. Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais. Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybąpriimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint taptivalstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminiusvalstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šiaspagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti įLietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yrapriimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „DėlPriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybosstatutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsimekokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybėstarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybėstanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apievisus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysimepaaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybėstarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS TARNAUTOJAS ?

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybėstarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančiųdėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės arsavivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybėsvaldymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės irsavivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimosrityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programųprojektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojoadministravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnybavalstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Jąatlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybėstarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančiosvalstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybąir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus iratsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis administracinės,darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybossantykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąjaprasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaiptarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžiosinstitucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybėstarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybėsinstitucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybėsinstitucijose, yra valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymųnustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse irsavivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojoadministravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias

paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybosįstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampateisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jisgali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuotam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat galikreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodamavalstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė irasmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamodarbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesiniopasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereitinuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemaitarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarkaarba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausižmonės ir pašalinamas protekcionizmas. 2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ 1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitiktišiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6mėnesių; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtinąišsilavinimą. 2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomaspolitinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo arnusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį arnepanaikintą teistumą; 2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiaissusijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susijętiesioginio pavaldumo santykiais; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu; 5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) kitų įstatymų nustatytais atvejais. 4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turiatitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. 5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybėstarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka. 3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI 3.1. KONKURSO PASKELBIMAS  Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbtikonkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienųpo to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos RespublikosVyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatytatvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijasatliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymoįstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojopareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją irpateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijosįrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šiosįstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagalValstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būtipriimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytusreikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybėstarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniaipranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktamešalies dienraštyje. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčiosteritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą galiskelbti ir vietos spaudoje.“. 3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ 1. Pretendentas privalo pateikti: 1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ; 1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimąpatvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šiųdokumentų kopijas; 1.3. gyvenimo aprašymą; 1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būtipildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotulaišku kartu su prašymu. 2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančiosįstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymąatsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arbasiųsti registruotu laišku. 3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentųoriginalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžinapretendentui dokumentų priėmimo metu. 4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigairegistruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintoskopijos. 5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktųdokumentų registravimo žurnale. 6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendentoanketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9
straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendriejireikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktųdokumentų duomenis. 7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiamadalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijosnegrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jamišsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą. 8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikrainformacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigojepasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo). 9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkursopaskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,įskaitant konkurso paskelbimo dieną. 3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytųasmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima LietuvosRespublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos MinistroPirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybėspolitikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojopareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybostvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis galidalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisęsusipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžiopastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliaukaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiaiįstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkursometu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojopareigas konkurso protokolo. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančiosįstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybėstarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jįpavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigosvadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybėstarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybėstarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybosvadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karotarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijosvalstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybėspolitikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkursokomisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors josnarys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusėkomisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negalidalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitamkonkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigupaaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimasgiminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokiųaplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijosnarys turi nusišalinti.“. Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzaminopatalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienaskomisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arbapretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai,išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbiųpriežasčių. 3.4 KONKURSAS Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybėssekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovųir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitomsvalstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminąraštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukiaburtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelępretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kaiegzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiuvertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifrokonfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteiktošifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būtipašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomisrašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniamedešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jomanymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisėsaktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis,
parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašaspretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentamsnurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šiostvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiamapaštu. 70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytųšios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai),skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandąValstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskirupranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyjewww.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančiosįstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimuspateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą. Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina(padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengėkonkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamaistesto klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengėkonkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testoklausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigosparengtų testo klausimų konfidencialumas. Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testuispręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamustesto klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymokompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalųministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punktoantrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais,trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenkaišspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingiatsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę(šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatusįrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręstitestai pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus,kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kuriųšifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą irpavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokoloegzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentųvardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimolentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas,dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų egzamino rašturezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifraispažymėti testai. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurieper egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiukiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiemspretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybėstarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytasfunkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymuspatikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai,kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminąžodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentųžinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinękiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų įvalstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimolentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)(šios tvarkos 3 priedas). Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiemsdalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiuindividualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visųkomisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokoloegzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos nariųužpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelėspridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balaisusumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiuvertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijossekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęsegzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiulaikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijossekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžinašifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštuvertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyješalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentųegzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęspretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą
vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkaspretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvienopretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstamipretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balųsurinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbedalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultataisegzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursaslaikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jissurinko daugiau kaip 12 balų. Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentųpriėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo galiskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigąapie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas pokonkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokoluir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildomapretendentui prisistačius. Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojopareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais beiteisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas. 3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. 4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimoįstatymas.

6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo irįsigaliojimo tvarkos įstatymas. 7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimotvarkos įstatymas. 8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas. 9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės irsavivaldybių įstaigų įstatymas. 10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūrosįstatymas. 11. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jųribų įstatymas. 12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 13. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. 14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimovalstybinėje tarnyboje įstatymas. 15. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 16. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintosLietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 17. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvosarchyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniodirektoriaus įsakymu. Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų ir jųpavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių,įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms užimti: 18. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas. 20. Lietuvos Respublikos Seimo statutas. 21. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintasLietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų, jųpavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretoriųpareigoms: 24. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. 25. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. 26. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 27. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. 28. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. 29. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimu. 4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TAIKOMI ASMENIS, STOJANTIEMS Į VASLTYBĖS TARNYBĄ 4.1. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI STATUTINIU VASLTYBĖS TARNAUTOJU Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kuriotarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinėstarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą,tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusiassąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimusjam nepavaldžiųasmenų atžvilgiu. Pretenduojantis į vidaus tarnybą, kurią sudaro šio vidaus reikalųcentrinės įstaigos: 1) Policijos departamentas , 2) Valstybė sienostarnyba, 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 4)Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 5) Vadovybės apsaugos departamentas,asmuo turi: 1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą; 2) būti nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metųir ne daugiau kaip 30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arbaaukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus). 3) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; 4) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaustarnyboje . 5) būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigasvidaus tarnyboje. 6) būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymoįstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymokursus. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centriniųįstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims,pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose.Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais irpraktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniutinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vidausreikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų poreikiusir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į vidaus

tarnybą asmenis, kurių amžius viršija 35 metus. Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymoįstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymokursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalųprofesinio mokymo įstaigą), o pageidaudamas mokytis kitoje mokymo įstaigoje– kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti siuntimą į vidaus reikalųprofesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą. Asmuo privalo pateiktividaus reikalų įstaigos ar Vidaus reikalų ministerijos, į kurią jiskreipiasi dėl siuntimo, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui(pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius irbiografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką,siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius. Asmuo, pageidaujantis mokytisvidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesiniomokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, turibūti tikrinamas: centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, kuri patikrinasveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologiniotinkamumo vidaus tarnybai, tai pat vidaus reikalų ministro nustatytatvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esantbūtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas), tikrinamasbendras fizinis pasirengimas atrankos metu. Nustačius, kad asmuo,pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidausreikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitojemokymo įstaigoje, atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra draudžiančiųaplinkybių, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidausreikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduodasiuntimą į kitą mokymo įstaigą: 1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą – siuntimą dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį arba aukštąjįneuniversitetinį išsilavinimą – siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidausreikalų profesinio mokymo įstaigoje; 3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje mokymo įstaigoje – siuntimą stoti į kitą mokymo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą išduodami atrankos būdu.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimti asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Taip pat į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1) laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, nusiųsti į atranką į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

3. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jei jis neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra nustatytos draudžiančios aplinkybės.

5. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

Asmenys, stojantys į vidaus tarnybą pasirašo sutartį, kuri yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas.

Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra: 1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiuatranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmensįsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje nemažiau kaip 5 metus, o jei jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesiniomokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jokaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visassu jo mokymu susijusias išlaidas; 2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu įįvadinio mokymo kursus – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigusmokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jei jis buspašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas išvidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlygintividaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusiasišlaidas. Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą,įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarkaišduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir atsižvelgiant į jo įgytąprofesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymoįstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą,su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kuriosvadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigosvadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirtiasmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Su įsakymu dėlpaskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai. Asmenys, paskirtiį pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą. Jei paskirtas į pareigasasmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jopaskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaustarnybą. Priimti į vidaus tarnybą draudžiama: 1) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos;

2) jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

3) jeigu asmuo anksčiau dirbo Statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo diskreditavimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinįnusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo5 metai; 5) jeigu asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kuriojeeina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmensartimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jiepagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustosorganizacijos narys; 7) jei yra aplinkybių, kurios draudžia būti vidaus tarnybos pareigūnu.Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančiųduomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinėsįstaigos vadovas.

4.2. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI DIPLOMATU

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per LietuvosRespublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdoRespublikos Prezidento,Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Diplomatas yradiplomatinį rangą turintisLietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartįar terminuotąDiplomato tarnybos sutartį. Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau vadina- šio įstatymo) 18 str.numato šiuos reikalavimus asmeniui, priimam į Lietuvos respublikosdiplomatinę tarnybą: 1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus beiasmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, į LietuvosRespublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkursonuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras. 2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantisvalstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis,turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsieniokalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėjeinstrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys,teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus valstybės tarnybai. Jeigu asmuo atitinka šias minėtas sąlygasir laimi konkursą, su juosudaroma sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienioreikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinaiįvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai. 2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras galisutrumpinti iki 3 mėnesių. 3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpiopabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijoskomisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžiaasmenįpriimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinįrangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikosdiplomatinę tarnybą. 4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arbaatsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šiostraipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darboUžsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbosutarties įstatymo 26 straipsnio 2 punktą.  1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikosdiplomatinėje tarnyboje, kai: 1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinįrangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatytatvarka; ir 2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir 3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyjenustatyta tvarka. 2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikosdiplomatinėje tarnyboje, kai: 1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir 2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir 3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23straipsnyje nustatyta tvarka. Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniusudaroma diplomato tarnybos sutartis. Taip pat gali būti sudaryta irterminuota diplomato tarnybos sutartis.

5. ATSKIRŲ RŪŠIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

YPATUMAI|[pic] ||[pic] |

  5.1. REIKALAVIMAI IR TVARKA STOJANT Į KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas įpareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatytatvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje. 1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojopareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metupatikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybėsaprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigaspriimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą,išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas galibūti priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigutokių asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegialivalstybės ar savivaldybėsinstitucija (toliau – valstybės tarnautoją įpareigas priimantis asmuo)gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjerosvalstybės tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusiaskarjeros valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymofunkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienosnegavo iš jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyjenurodytus asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybėsaprašyme nustatytus reikalavimus.

Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas;3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;4) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;5)valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų irįstaigų vadovai;6) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos AukščiausiajameTeisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris,o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;7) kituose teismuose – teismo pirmininkas.

5.2. PRIĖMIMAS Į POLITINIO PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybėstarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko arkolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus– Seimo Pirmininkas, SeimoPirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas arjo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybėstarnautojus– Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) savivaldybės institucijose – savivaldybės taryba,meras.

5.3. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS TAPTI ĮSTAIGŲ VADOVAIS

Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymųįgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – RespublikosPrezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskritiesviršininko pavaduotoją– Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumąvalstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) irsavivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

5.4. REIKALAVIMAI, NORINT BŪTI PAKAITINIU VALSTYBĖS TARNAUTOJU

Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautoją.

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčioeiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojopareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arbapolitinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaiptrejus metus arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta negalinčio eiti šioĮstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų valstybės tarnautojokadencija .

6. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIESAIKA

Asmuo tapęs valstybės tarnautoju prisiekia Lietuvos Respublikai  pagalkiekvienos tarnybos nustatytą priesaikos tekstą ir po priesaikos tekstupasirašo.

IŠVADOS Išanalizavę priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimus ir tvarką, messupratome, kad kad norint tapti valstybės tarnautoju reikia įveiktiįvairius konkursus, išlaikyti egzaminus, reikalavimai pakankamai dideli.Asmenims, kurie nori būti valstybės tarnautojais, ar tai karjeros, ar taiįstaigų vadovais, ar pakaitiniais, ar politinio pasitikėjimo valstybėstarnautojais, taikomi panašūs bendrieji reikalavimai ir tvarka. Asmenims,norintiems tapti statutiniais valstybės tarnautojais,diplomatais skiriasipriėmimo reikalavimai ir tvarka. Jiems taikomas ne „Valstybės tarnybosįstatymas“, o „Vidaus tarnybos statutas bei Diplomatinės tarnybos

įstatymas“, kadangi priimant šiuos asmenis į valstybės tarnybą taikomispecialieji reikalavimai ir tvarka. Pagrindinis mūsų tikslas – turėti profesionalią ir veiksmingąvalstybės tarnybą, teikiančią visuomenei kvalifikuotas paslaugas laiku.Jeigu paanalizuotūme geriausią ir pažangiausią Europos Sąjungos irkaimyninių šalių patirtį, mes suprastūme, kad būtina skatinti valstybėstarnautojus siekti karjeros, leisti jiems mokytis, daugiau uždirbti ir taipsudaryti sąlygas išlaikyti gabius specialistus tarnyboje. Dabar galiojantisValstybės tarnybos įstatymas numato, kad  valstybės tarnautojais nėralaikomi asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas. Jie nėra valstybėstarnautojai, jie tik gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto. Tokie žmonėsdirba pagal darbo sutartis ir jiems taikomas ne Valstybės tarnybosįstatymas, o darbo kodeksas. Manau, jog norint pagerinti valstybėstarnautojų korpusą, sustiprinti mūsų administracinius gebėjimus, pirmiausiareikia sukurti tokią priėmimo į valstybės tarnybą sistemą, kuri garantuotųvisų kandidatų vienodas galimybes ir leistų objektyviausiai pasirinktitinkamiausius kandidatus į valstybės tarnybą. Manau, kad reikėtų užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybėstarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, sudaryti sąlygas suformuotiprofesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybėsvaldymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą,efektyvumą, viešumą, gerą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už pačiųpriimtus sprendimus. Sukurti modernią, stabilią, profesionalią irveiksmingą, valstybės tarnybą, atitinkančią Europos Sąjungos kriterijuspilietinės visuomenės vystymuisi. Kiekvienam valstybės tarnautojui būtųprivaloma pasiekti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį. Valstybėstarnautojų profesionalumo augimas, siekiant europietiško valdymo kokybėssuteiks daugiau galimybių priimti efektyvius strateginius sprendimus,didinti visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia bei įgyvendinti narystėsEuropos Sąjungoje tikslus.

LITERATŪRA 1. Vansevičius S. „Valstybės ir teisės teorijos pagrindai“, Vilnius 2000. 2. Čiočys P. „Teisės pagrindai“, Vilnius 2001. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 10 25 4. Valstybės tarnybos įstatymas, /Valstybės žinios 2002, Nr. 45-1708. 5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 “Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, valstybės žinios, 2003 Nr. 112- 5006. 6. Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas, valstybės žinios, 2003 Nr. 112-4993. 7. Vidaus tarnybos statutas, /Valstybės žinios 2003 Nr. 42. 8. Diplomatinės tarnybos įstatymas,/ Valstybės žinios,1999, Nr. 7-140. 9. LR Darbo Kodeksas, Valstybės žinios 2002, Nr. 65-2569.

SANTRAUKA VOKIEČIŲ KALBA Das Thema “Forderungen und Ordnung der Aufnahme zum öffentlichenDienst”

ist eine der aktuellsten Themen, da es der Entwicklungsgrund einesdemokratischen

Staates ist. Das Ziel der Jahresarbeit ist die Aufnahme zum öffentlichenDienst zu

analysieren, welche Forderungen und Ordnung angewandt werden, wobei man zur

Arbeitsnahme als öffentlicher Beamte bewirbt. Es werden gleiche Forderungen und Ordnung den Personen angewandt, die

öffentliche Beamten, oder Karrierebeamten, oder Behördenleiter, oder deren

Stellvertreter, oder öffentliche Beamten im Dienstleistungswesen werdenmöchten.

Forderungen und Ordnung fur Personen, die öffentliche Statutbeamten werden

möchten, sind ein wenig anders. Öffentliche Karrierebeamten wird eine derAuswahlweisen-einePrüfung angewandt. Unser Hauptziel ist, ein professionelles und wirsamesöffentliches Amt zu haben das der Gesellschaft qualifizierte Diensterechtzcitig leistet. Ich meine, dass man zum Vervollkommnung des Korps der öffentlichenBeamten

und unserer Verwaltungsfähigkeiten vor allem solches Aufnahmesystem zum

öffentlichen Dienst schaffen soll, dass gleiche Möglichkeiten der Bewerbei

garantieren und die Gelegenheit zum objektivsten Wahl der Bewerber bieten

würde.