Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

19 0

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4

2.

Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą

5

3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai

5

3.1. Konkurso paskelbimas 5

3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą

6

3.3. Konkurso komisijos sudarymas

7

3.4. Konkursas

8

4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės

tarnybą 12

4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.

12

4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16

5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai

17

5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas. 18

5.2. Priėmimo į politinio p

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas

reikalavimai ir tvarka. 19

5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20

5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.

20

6. Valstybės tarnautojų priesaika 21

Išvados

Literatūra

Santrauka vokiečių kalba

ĮVADAS

Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena

iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.

Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,

priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų

teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir

atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti

stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais p

pradėtas rengti Valstybės tarnybos

įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir

nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas

viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu

Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.

Apie 30 tūkst. Valstybės
tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.

Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,

jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,

visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą

priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti

valstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius

valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias

pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į

Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra

priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29

„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos

statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime

kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,

stojantiems į valstybės tarnybą.
Bandysime analizuoti šių valstybės

tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės

tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie

visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime

paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės

tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės

tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių

dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar

savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės

valdymo srities politiką ar

užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,

koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,

paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,

atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir

savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo

srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų

projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo

administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba

valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją

atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės

tarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios

valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą

ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir

atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis administracinės,

darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos

santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja

prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip

tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios

institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės

tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės

institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės

institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir

savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo

administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias

paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos

įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa

teisinio santykio subjektu, nes jis turi k
konkrečias teises ir pareigas. Jis

gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo

tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali

kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama

valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,

kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.

Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir

asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo

darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio

pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti

nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai

tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka

arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi

žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti

šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas

politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar

nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis
neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais

susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi

atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1. KONKURSO PASKELBIMAS 

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti

konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų

po to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta

tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo

įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo

pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir

pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos

įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios

įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti

priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

(toliau . . .

SANTRAUKA VOKIEČIŲ KALBA

Das Thema „Forderungen und Ordnung der Aufnahme zum öffentlichen

Dienst“

ist eine der aktuellsten Themen, da es der Entwicklungsgrund eines

demokratischen

Staates ist. Das Ziel der Jahresarbeit ist die Aufnahme zum öffentlichen

Dienst zu

analysieren, welche Forderungen und Ordnung angewandt werden, wobei man zur

Arbeitsnahme als öffentlicher Beamte bewirbt.

Es werden gleiche Forderungen und Ordnung den Personen angewandt, die

öffentliche Beamten, oder Karrierebeamten, oder Behördenleiter, oder deren

Stellvertreter, oder öffentliche Beamten im Dienstleistungswesen werden

möchten.

Forderungen und Ordnung fur Personen, die öffentliche Statutbeamten werden

möchten, sind ein wenig anders. Öffentliche Karrierebeamten wird eine der

Auswahlweisen-eine

Prüfung angewandt. Unser Hauptziel ist, ein professionelles und wirsames

öffentliches Amt zu haben das der Gesellschaft qualifizierte Dienste

rechtzcitig leistet.

Ich meine, dass man zum Vervollkommnung des Korps der öffentlichen

Beamten

und unserer Verwaltungsfähigkeiten vor allem solches Aufnahmesystem zum

öffentlichen Dienst schaffen soll, dass gleiche Möglichkeiten der Bewerbei

garantieren und die Gelegenheit zum objektivsten Wahl der Bewerber bieten

würde.

 

 

 

 

 

Komentuokite!