Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

193 0

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4

2.

Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą

5

3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai

5

3.1. Konkurso paskelbimas 5

3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą

6

3.3. Konkurso komisijos sudarymas

7

3.4. Konkursas

8

4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės

tarnybą 12

4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.

12

4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16

5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai

17

5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas. 18

5.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas

reikalavimai ir tvarka. 19

5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20

5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.

20

6. Valstybės tarnautojų priesaika 21

Išvados

Literatūra

Santrauka vokiečių kalba

ĮVADAS

Tema- „Priėmimo į

valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena

iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.

Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,

priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų

teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir

atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti

stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos

įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir

nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas

viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu

Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.

Apie 30 tūkst. V
Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.

Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,

jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,

visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą

priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti

valstybės tarnautoju. Li
ietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius

valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias

pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į

Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra

priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29

„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos

statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime

kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,

stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės

tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės

tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie

visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime

paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės

tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės

tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių

dėl valstybės tarnautojo v

viešojo administravimo veiklos valstybės ar

savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės

valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,

koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,

paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,

atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir

savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo

srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų

projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo

administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba

valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją

atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės

tarnyba yr
ra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios

valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą

ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir

atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis administracinės,

darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos

santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja

prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip

tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios

institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės

tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės

institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės

institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir

savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo

administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias

paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos

įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa

teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jis

gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo

tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali

kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama

valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,

kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.

Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir

asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo

darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio

pasirengimo re
eikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti

nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai

tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka

arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi

žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti

šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas

politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar

nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais

susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi

atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1. KONKURSO PASKELBIMAS 

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti

konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų

po to, kaiValstybės tarnautojų registro du
uomenų bazėje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta

tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo

įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo

pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir

pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos

įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios

įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti

priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus

reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame

šalies dienraštyje. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios

teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali

skelbti ir vietos spaudoje.“.

3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Pretendentas privalo pateikti:

1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;

1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą

patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių

dokumentų kopijas;

1.3. gyvenimo aprašymą;

1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti

pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu

laišku kartu su prašymu.

2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios

įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą

atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba

siųsti registruotu laišku.

3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų

originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina

pretendentui dokumentų priėmimo metu.

4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai

registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos

kopijos.

5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų

dokumentų registravimo žurnale.

6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento

anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9

straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji

reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų

dokumentų duomenis.

7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5

darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama

dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos

negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam

išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.

8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra

informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje

pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).

9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso

paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,

įskaitant konkurso paskelbimo dieną.

3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS

Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų

asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės

politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo

pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24

punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos

tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali

dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.

Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę

susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,

taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio

pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau

kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai

įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso

metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo

pareigas konkurso protokolo.

Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios

įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės

tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį

pavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos

vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės

tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės

tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos

vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo

tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos

valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės

politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso

komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos

narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė

komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali

dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam

konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu

paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas

giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių

aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijos

narys turi nusišalinti.“. Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzamino

patalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienas

komisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arba

pretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai,

išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbių

priežasčių.

3.4 KONKURSAS

Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės

sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų

ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms

valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.

Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą

raštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6

ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukia

burtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelę

pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48

punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai

egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu

vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro

konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteikto

šifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būti

pašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomis

rašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniame

dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3

atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.

Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jo

manymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės

aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis,

parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas

pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams

nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šios

tvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiama

paštu.

70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų

šios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai),

skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą

Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru

pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje

www.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančios

įstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimus

pateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą.

Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina

(padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)

ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengė

konkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50

iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamais

testo klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengė

konkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testo

klausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos

parengtų testo klausimų konfidencialumas.

Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testui

spręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamus

testo klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymo

kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų

ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punkto

antrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais,

trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.

Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka

išspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingi

atsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.

Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę

(šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatus

įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti

testai pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus,

kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių

šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir

pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo

egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų

vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo

lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas,

dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų egzamino raštu

rezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifrais

pažymėti testai. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie

per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu

kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems

pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės

tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas

funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus

patikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai,

kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą

žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentų

žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.

Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę

kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į

valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo

lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)

(šios tvarkos 3 priedas).

Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems

dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu

individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visų

komisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokolo

egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių

užpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės

pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai

susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu

vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijos

sekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs

egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu

laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos

sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina

šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu

vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.

Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje

šalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų

egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs

pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą

vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas

pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno

pretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami

pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų

surinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe

dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais

egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursas

laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis

surinko daugiau kaip 12 balų.

Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų

priėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali

skelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6

punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą

apie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas po

konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu

ir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildoma

pretendentui prisistačius.

Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojo

pareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais bei

teisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo

įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo

tvarkos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir

savivaldybių įstaigų įstatymas.

10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros

įstatymas.

11. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų

ribų įstatymas.

12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

13. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymas.

15. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

16. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

17. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus įsakymu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų ir jų

pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių,

įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms užimti:

18. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas.

20. Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

21. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų, jų

pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių

pareigoms:

24. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

25. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

26. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

27. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.

28. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

29. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu.

4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TAIKOMI ASMENIS, STOJANTIEMS Į VASLTYBĖS

TARNYBĄ

4.1. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI STATUTINIU VASLTYBĖS TARNAUTOJU

Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio

tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės

tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą,

tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias

sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimusjam nepavaldžių

asmenų atžvilgiu.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą, kurią sudaro šio vidaus reikalų

centrinės įstaigos: 1) Policijos departamentas , 2) Valstybė sienos

tarnyba, 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 4)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 5) Vadovybės apsaugos departamentas,

asmuo turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų

ir ne daugiau kaip 30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba

aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus).

3) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

4) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus

tarnyboje .

5) būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas

vidaus tarnyboje.

6) būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo

įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo

kursus. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių

įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims,

pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose.

Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir

praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu

tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vidaus

reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų poreikius

ir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į vidaus

tarnybą asmenis, kurių amžius viršija 35 metus.

Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo

kursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigą), o pageidaudamas mokytis kitoje mokymo įstaigoje

– kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti siuntimą į vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą. Asmuo privalo pateikti

vidaus reikalų įstaigos ar Vidaus reikalų ministerijos, į kurią jis

kreipiasi dėl siuntimo, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui

(pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir

biografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką,

siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius. Asmuo, pageidaujantis mokytis

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, turi

būti tikrinamas: centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, kuri patikrina

sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio

tinkamumo vidaus tarnybai, tai pat vidaus reikalų ministro nustatyta

tvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esant

būtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas), tikrinamas

bendras fizinis pasirengimas atrankos metu. Nustačius, kad asmuo,

pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje

mokymo įstaigoje, atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra draudžiančių

aplinkybių, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduoda

siuntimą į kitą mokymo įstaigą:

1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą – siuntimą

dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį arba aukštąjį

neuniversitetinį išsilavinimą – siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje mokymo įstaigoje – siuntimą

stoti į kitą mokymo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą išduodami atrankos būdu.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimti asmenys,

pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigą. Taip pat į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios

įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų

sąrašus asmenys:

1) laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į

šią įstaigą ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą

išsilavinimą, nusiųsti į atranką į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

3. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį,

jei jis neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra nustatytos draudžiančios

aplinkybės.

5. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigos, kurioje atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas,

atestavimo komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne

vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio

mokymo laikotarpio pabaigos.

Asmenys, stojantys į vidaus tarnybą pasirašo sutartį, kuri yra trišalis

Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis

susitarimas.

Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu

atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmens

įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne

mažiau kaip 5 metus, o jei jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo

kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas

su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į

įvadinio mokymo kursus – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus

mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jei jis bus

pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš

vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias

išlaidas. Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą,

įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka

išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir atsižvelgiant į jo įgytą

profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo

įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą,

su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurios

vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti

asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Su įsakymu dėl

paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai. Asmenys, paskirti

į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą. Jei paskirtas į pareigas

asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo

paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus

tarnybą.

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama:

1) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo

netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos;

2) jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo

išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų

nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba

nepanaikintas;

3) jeigu asmuo anksčiau dirbo Statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju,

notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo

atleistas atitinkamai už pareigūno vardo diskreditavimą, teisėjo vardą

žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus,

prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės

veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos

sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį

nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo

5 metai;

5) jeigu asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje

eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens

artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie

pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos

organizacijos narys;

7) jei yra aplinkybių, kurios draudžia būti vidaus tarnybos pareigūnu.

Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių

duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės

įstaigos vadovas.

4.2. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI DIPLOMATU

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis,

kuri per Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo

Respublikos Prezidento,

Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Diplomatas yra

diplomatinį rangą turintis

Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį

ar terminuotą

Diplomato tarnybos sutartį.

Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau vadina- šio įstatymo) 18 str.

numato šiuos reikalavimus asmeniui, priimam į Lietuvos respublikos

diplomatinę tarnybą:

1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus bei

asmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, į Lietuvos

Respublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkurso

nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.

2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantis

valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio

kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėje

instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys,

teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus valstybės tarnybai.

Jeigu asmuo atitinka šias minėtas sąlygasir laimi konkursą, su juo

sudaroma sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio

reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai

įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.

2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali

sutrumpinti iki 3 mėnesių.

3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio

pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos

komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžiaasmenį

priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinį

rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikos

diplomatinę tarnybą.

4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arba

atsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo

Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo

sutarties įstatymo 26 straipsnio 2 punktą. 

1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos

diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį

rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos

diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23

straipsnyje nustatyta tvarka.

Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu

sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Taip pat gali būti sudaryta ir

terminuota diplomato tarnybos sutartis.

5. ATSKIRŲ RŪŠIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

YPATUMAI

|[pic] |

|[pic] |

 

5.1. REIKALAVIMAI IR TVARKA STOJANT Į KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJO

PAREIGAS

Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į

pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta

tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas

priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą,

išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali

būti priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu

tokių asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali

valstybės ar savivaldybėsinstitucija (toliau – valstybės tarnautoją į

pareigas priimantis asmuo)gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros

valstybės tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusias

karjeros valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos

negavo iš jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje

nurodytus asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybės

aprašyme nustatytus reikalavimus.

Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas;

3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;

4) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;

5)valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir

įstaigų vadovai;

6) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame

Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris,

o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

7) kituose teismuose – teismo pirmininkas.

5.2. PRIĖMIMAS Į POLITINIO PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės

tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar

kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės

institucijos pasirinkimu.

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus– Seimo Pirmininkas, Seimo

Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar

jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojus– Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) savivaldybės institucijose – savivaldybės taryba,meras.

5.3. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS TAPTI ĮSTAIGŲ VADOVAIS

Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar

savivaldybės institucijai ar įstaigai.

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų

nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,

egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas.

Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų

įgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos

Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskrities

viršininko pavaduotoją– Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą

valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir

savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

5.4. REIKALAVIMAI, NORINT BŪTI PAKAITINIU VALSTYBĖS TARNAUTOJU

Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas,

pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio

(asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautoją.

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio

eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojo

pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba

politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip

trejus metus arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta negalinčio eiti šio

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų valstybės tarnautojo

kadencija .

6. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIESAIKA

Asmuo tapęs valstybės tarnautoju prisiekia Lietuvos Respublikai  pagal

kiekvienos tarnybos nustatytą priesaikos tekstą ir po priesaikos tekstu

pasirašo.

IŠVADOS

Išanalizavę priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimus ir tvarką, mes

supratome, kad kad norint tapti valstybės tarnautoju reikia įveikti

įvairius konkursus, išlaikyti egzaminus, reikalavimai pakankamai dideli.

Asmenims, kurie nori būti valstybės tarnautojais, ar tai karjeros, ar tai

įstaigų vadovais, ar pakaitiniais, ar politinio pasitikėjimo valstybės

tarnautojais, taikomi panašūs bendrieji reikalavimai ir tvarka. Asmenims,

norintiems tapti statutiniais valstybės tarnautojais,diplomatais skiriasi

priėmimo reikalavimai ir tvarka. Jiems taikomas ne „Valstybės tarnybos

įstatymas“, o „Vidaus tarnybos statutas bei Diplomatinės tarnybos

įstatymas“, kadangi priimant šiuos asmenis į valstybės tarnybą taikomi

specialieji reikalavimai ir tvarka.

Pagrindinis mūsų tikslas – turėti profesionalią ir veiksmingą

valstybės tarnybą, teikiančią visuomenei kvalifikuotas paslaugas laiku.

Jeigu paanalizuotūme geriausią ir pažangiausią Europos Sąjungos ir

kaimyninių šalių patirtį, mes suprastūme, kad būtina skatinti valstybės

tarnautojus siekti karjeros, leisti jiems mokytis, daugiau uždirbti ir taip

sudaryti sąlygas išlaikyti gabius specialistus tarnyboje. Dabar galiojantis

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad  valstybės tarnautojais nėra

laikomi asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas. Jie nėra valstybės

tarnautojai, jie tik gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto. Tokie žmonės

dirba pagal darbo sutartis ir jiems taikomas ne Valstybės tarnybos

įstatymas, o darbo kodeksas. Manau, jog norint pagerinti valstybės

tarnautojų korpusą, sustiprinti mūsų administracinius gebėjimus, pirmiausia

reikia sukurti tokią priėmimo į valstybės tarnybą sistemą, kuri garantuotų

visų kandidatų vienodas galimybes ir leistų objektyviausiai pasirinkti

tinkamiausius kandidatus į valstybės tarnybą.

Manau, kad reikėtų užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybės

tarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, sudaryti sąlygas suformuoti

profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės

valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą,

efektyvumą, viešumą, gerą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už pačių

priimtus sprendimus. Sukurti modernią, stabilią, profesionalią ir

veiksmingą, valstybės tarnybą, atitinkančią Europos Sąjungos kriterijus

pilietinės visuomenės vystymuisi. Kiekvienam valstybės tarnautojui būtų

privaloma pasiekti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį. Valstybės

tarnautojų profesionalumo augimas, siekiant europietiško valdymo kokybės

suteiks daugiau galimybių priimti efektyvius strateginius sprendimus,

didinti visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia bei įgyvendinti narystės

Europos Sąjungoje tikslus.

LITERATŪRA

1. Vansevičius S. „Valstybės ir teisės teorijos pagrindai“, Vilnius

2000.

2. Čiočys P. „Teisės pagrindai“, Vilnius 2001.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 10 25

4. Valstybės tarnybos įstatymas, /Valstybės žinios 2002, Nr. 45-1708.

5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d.

nutarimo Nr. 966 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas

tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, valstybės žinios, 2003 Nr. 112-

5006.

6. Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas, valstybės

žinios, 2003 Nr. 112-4993.

7. Vidaus tarnybos statutas, /Valstybės žinios 2003 Nr. 42.

8. Diplomatinės tarnybos įstatymas,/ Valstybės žinios,1999, Nr. 7-140.

9. LR Darbo Kodeksas, Valstybės žinios 2002, Nr. 65-2569.

SANTRAUKA VOKIEČIŲ KALBA

Das Thema „Forderungen und Ordnung der Aufnahme zum öffentlichen

Dienst“

ist eine der aktuellsten Themen, da es der Entwicklungsgrund eines

demokratischen

Staates ist. Das Ziel der Jahresarbeit ist die Aufnahme zum öffentlichen

Dienst zu

analysieren, welche Forderungen und Ordnung angewandt werden, wobei man zur

Arbeitsnahme als öffentlicher Beamte bewirbt.

Es werden gleiche Forderungen und Ordnung den Personen angewandt, die

öffentliche Beamten, oder Karrierebeamten, oder Behördenleiter, oder deren

Stellvertreter, oder öffentliche Beamten im Dienstleistungswesen werden

möchten.

Forderungen und Ordnung fur Personen, die öffentliche Statutbeamten werden

möchten, sind ein wenig anders. Öffentliche Karrierebeamten wird eine der

Auswahlweisen-eine

Prüfung angewandt. Unser Hauptziel ist, ein professionelles und wirsames

öffentliches Amt zu haben das der Gesellschaft qualifizierte Dienste

rechtzcitig leistet.

Ich meine, dass man zum Vervollkommnung des Korps der öffentlichen

Beamten

und unserer Verwaltungsfähigkeiten vor allem solches Aufnahmesystem zum

öffentlichen Dienst schaffen soll, dass gleiche Möglichkeiten der Bewerbei

garantieren und die Gelegenheit zum objektivsten Wahl der Bewerber bieten

würde.

 

 

 

 

 

Komentuokite!