Lietuvos teises istorijos konspektas

111 0

III TEMA

I TEMA. Lietuvos teisės istorijos dalykas

Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas ir vieta kitų teisės mokslų sistemoje, studijavimo metodai ir tikslai.

Lietuvos teisė istorija – tai viena teisės istorijos mokslo dalis, apimanti Lietuvos valstybės teisės raidą nuo jos atsiradimo iki dabar galiojančios teisinės sistemos susiformavimo. Lietuvos teisės istorija, būdama viena iš mokslų šakų ir turėdama tam tikrą vietą teisės mokslų sistemoje, glaudžiai siejasi pirmiausia su teisės teorija, nes viena ir kita naudojasi tais pačiais teisės šaltiniais ir viena kitos pasiekomis. Lietuvos t

teisės istorija nagrinėja konkrečių teisės institutų ir reiškinių raidos procesus, teisės teorija tiria teisės požymius, savybes, sąvokų ir kategorijų visumą, bendruosius raidos ypatumus. Lietuvos teisės istorija nagrinėdama Lietuvos teisės šaltinių, konkrečių šakų ir institutų atsiradimą ir raidą iki mūsų laikų, įauga į specialiuosius šakinius Lietuvos teisės mokslus pvz., Lietuvos konstitucinę teisę.

Teisės istorijos mokslo žinios – tai ne vien istorinėje praeityje galiojusių socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių santykių teisinio reguliavimo aprašymas ar konstatavimas. Teisės istorijos moksle dominuoja konkretus istorinis, t.y. tikslus i

ir apibrėžtas, mokslo tiriamasis metodas, kurį taikant teisės raida,kryptys ir tendencijos nagrinėjamos remiantis objektyviomis visuomenės gyvenimo sąlygomis, siejant su aplinkybėmis, kurių esant ir kurioms kintant susiklostė ir rutuliojosi vieni ar kiti teisiniai santykiai.

Lietuvos teisės istorijos, lygiai kaip nacionalinės teisės kiekvienoje k

kitoje šiuolaikinėje šalyje, studijos – būtinos tos šalies aukštojo teisinio išsilavinimo elementas, nes kuo plačiau suprasti vykstančius teisinius reiškinius įmanoma tik remiantis teisės istorijos žiniomis. Jomis:

pirma,siekiama suteikti būsimiesiems teisininkams būtinų žinių apie pagrindinių teisės institutų ir šakų valstybėje ištakas ir raidą iki dabartinio lygmens ir tu prisidėti prie teisinio švietimo;

antra, teisės istorijos išmanymas padeda suvokti politinės, socialinės ir ekonominės sanklodos veiksnių poveikį konkrečių teisės institutų evoliucijai, socialinę teisės paskirtį;

trečia, teisės istorijos žiniomis norima gerinti būsimojo aukštos kvalifikacijos teisininko, plataus akiračio specialisto intelektualinį išprusimą, plėsti erudiciją ir t.t

Lietuvos teisės istorijos mokslo ir studijų raidos bruožai.

Europos valstybių istorijos studijos, kaip savarankiška mokslo šaka, pradėtos gana vėlai, apie XV – XVI a., kai buvo pradėta politiniu požiūriu vertinti tų valstybių raidos ypatumus. Tuo p

požiūriu niekuo neišsiskiriančios Lietuvos valstybės – LDK, kurią sukūrė lietuvių tauta, – istorija pradėta domėtis XVI a.Šiuo požiūriu pažymėtina 1582 m. pasirodžiusi M. Strijkovskio “Kronika” ir ypač A.Vijūko – Kojelavičiaus dviejų dalių “Lietuvos istorija” parašyta lotynų kalba ir išspausdinta 1650 – 1669 m.Lietuvos teisės mokslo ir studijų pradžia – 1664 m., o jos ištakos tiesiogiai siejamos su viena iš seniausių Europoje aukštąja mokykla – 1579 m. įkurtu Vilniaus universitetu. Teisės studijos tenkinosi romėnų ir kanonų teisės pagrindų perėmimu. Iškiliausiai tarp pirmųjų L
Lietuvos teisės istorijos profesorių buvo Ignotas Danilavičius, šį kursą Vilniausuniversitete skaitęs 1814 – 1823 m. Po I.Danilavičiaus teisės istoriją Vilniaus universitete kurį laiką skaitė Juozapas Jaroševičius.

Nuo XIX a. vidurio, o ypač antroje jo pusėje ir XX a. pradžioje, naudodamiesi gausia iš Lietuvos išgabenta dar mokslinėje apyvartoje nebuvusia unikalia medžiaga, į Lietuvos teisės tyrinėjimus ėmė įsitraukti kai kurie sparčiai kylančio rusų teisės mokslo atstovai – S.Beršadskij, I.Lappo, N.Maksimeiko ir kt.

Atkūrus 1918 m. Lietuvos nepriklausomybę, bet Lenkijai okupavus Vilnių ir Vilniaus kratą, 1920 m. visuomenės iniciatyva Kaune įsisteigusių Aukštųjų kursų Teisių skyriuje, kuriame mokslas buvo organizuotas pagal aukštosios mokyklos reikalavimus ir tvarką, Lietuvos teisės istorijai buvo teikiamas išskirtinis dėmesys. 1922 m. Kaune atidarytame Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete nuolat veikė Lietuvos teisės istorijos katedra (jai vadovavo A.Janulaitis).

Į Vilniaus universitetą 1940 m. pradžioje perkeltame ir, inkorporavus Lietuvą į SSRS sudėtį, pagal sovietinę sistemą reorganizuotame Teisės fakultete nacionalinė Lietuvos teisės istorija akivaizdžiai užleido turėtąsias pozicijas Sovietų sąjungos ir užsienio teisės istorijai.

1940 – 1941 mokslo metais A.Janulaitis, vedėjavęs fakultete sudarytam Teisės ir valstybės istorijos kabinetui, kartu su į fakultetą atėjusiu Konstantinu Jablonskiu studentams skaitė jau tris, kaip tuomet buvo vadinama – “teisės ir valstybės”, istorijos kursus: Lietuvos TSR, TSRS tautų ir užsienio šalių (

(pastaroji vadinta tiesiog teisės ir valstybės istorija).

Prireikė aštuoniolikos metų, iš jų septynerių po pakartotinio Lietuvos valstybės atkūrimo, kol 1997 m. pasirodė antras Lietuvos valstybės ir teisės istorijos vadovėlis.

Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais.

Atitinkamai, skirtingai nuo tradiciškai suvoktos Lietuvos valstybės raidos periodizacijos, keičiasi ir Lietuvos teisės raidos periodizacija. Pirminis esminis jos bruožas, vadovaujantis istoriniu metodu, yra teisės kilmė, kaip privalomojo reikalavimo ištakų atsiradimas, sietinas su susiformavusiais visuomenės narių paprotiniais santykiais, kurie ir esti tų reikalavimų pirminiai šaltiniai. Toliau teisės raidą apibūdina jos reguliuotų visuomeninių santykių apimtis bei iškylantis būtinumas tą teisę derinti, t.y. padaryti darnią, ją traktuojant kaip tam tikras reguliuotinų santykių sistemas.

Šis teisės raidos procesas Lietuvos valstybėje, nuo pavienių teisės aktų iki jų suderinimo valstybiniu mastu, kodifikavimo, ir nulemia teisės raidos periodizaciją.Kartu su teisės raida Lietuvos valstybėje vyko ir valdžios organizacijos kokybiniai pokyčiai, tiesiogiai susieti su visuomeninės, ekonominės, kultūrinės sanklodos kaita. Visi šie procesai nulėmė ir valstybės valdymo formų kaitą.Todėl Lietuvos teisės raidos istorijoje atsiranda tam tikrų netekčių, susijusių su valstybingumo praradimais. Tai valstybingumo praradimo ir teisės raidos nuotrūkio nuo 1795 m. iki 1918 m. ir nuo 1940 m. iki 1990 m. tarpsniai, sutrikdę natūralius valstybingumo, visuomenės tobulėjimo procesus bei sukėlę didžiules gyventojų, kultūrinių, socialinių b

bei ekonominių išteklių netektis.

II TEMA. Teisės formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) susidarymo iki XIV a. pabaigos.

LDK teisės šaltinių rūšys.

Lietuvių tauta savąjį valstybingumą suformavo XIII a. ir, kaip buvo būdinga ano meto valstybėms, sukūrė valstybinį darinį, įvardytą – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), jėga ir diplomatija sujungusį ne tik jai giminingų padermių (genčių) dalį, bet ir nemažą dalį slavų – ukrainiečių, baltarusių, dalį rusų žemės, dalį moldavų tautos. Kadangi Lietuvos teisės istorijos kurso pagrindinė paskirtis ir tikslas yra pažindinti su Lietuvos valstybės teisės raida, tai ir nulemia, kad jį dėstyti yra pradedama nuo LDK teisės ištakų ir teisės įgyvendinimo būdų, apžvelgiant laiku, bei mažiau dėmesio skiriant kitoms valstybės valdžios ir visuomenės organizacijoms.

LDK raida išsiskiria tuo, kad ji, kaip valstybinė organizacija, būdama kitų kultūrų apsuptyje, susiformavo natūraliai išsirutuliojusios, vadinamosios pagoniškosios kultūros pagrindu, kuri, lietuvių visuomenei einant link tautų kaimynių civilizacijos, nesudarė terpės išgyventi vidinio susipriešinimo, kuris buvo būdingas ano meto krikščioniškajam pasauliui.

Kiekvieno visuomeninio reiškinio raida pasižymi kokybiniais pokyčiais. Lietuvos valstybės teisinių santykių reguliavimo būdai pagal tų požymių kilmę skirstyti į:

paprotinę teisę, kai valstybės valdovo aktuose tik užsimenama, kad bus vadovaujamasi senuoju papročiu kartais net paviešinant jo turinį.

Rašytinę teisę, kai valstybės valdovo ar kitos kompetentingos valstybės institucijos . . .

Komentuokite!