Darbo teisė. Bylų palyginimas

592 0

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-7-83/2011

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1 (S)

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl darbo apmokėjimo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė darbo inspekcija.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos šalių ginčas kilo dėl darbo ap

pmokėjimo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

Ieškovai 2008 m. vasario 29 d. ieškinyje nurodė, kad jie dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarais; jų darbas susijęs su asmenų, kurie įvykdė nusikalstamą veiką ir kuriems atliekamos stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės, priežiūra. Ieškovų teigimu, pagal Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintų Pavojingų darbų sąrašo 3.13 punktą darbas, susijęs su psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymu bei priežiūra, priskiriamas prie pavojingų darbų, taigi jie dirba darbą, esant nu

ukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tačiau jiems nemokamos priemokos. Atsakovas pripažino, kad pavojingos darbo sąlygos darbuotojams, dirbantiems su psichikos ligoniais, nepanaikintos, tačiau nurodė, jog priemokų mokėjimas ieškovams nutrauktas remiantis Žmonių saugos darbe įstatymo 2000 m. spalio 17 d. pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86
6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią šio įstatymo 69 straipsnio 6 dalyje nurodytos 30 proc. valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemokos už pavojingus darbus mokamos iki 2001 metų sausio 1 d. Ieškovų teigimu, jų teisę gauti padidintą atlyginimą už darbą užtikrina DK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, pagal kurią, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, tarifinis atlygis, o konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse; kai nuo 2003 m. sausio 1 d. neteko galios Vyriausybės 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1555, kuriuo buvo patvirtinta Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarka, tai pagal galiojusios Tvarkos 3.3 punktą ieškovams turi būti mokamos ne mažesnės kaip 30 proc. nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio pr
riemokos už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Be to, pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai, kurių dydis – 0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Remdamiesi CK 6.210 straipsniu, ieškovai ta
aip pat prašė 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo:

– ieškovams po 6390 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d.

– ieškovams – po 2820 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d.

– ieškovui – 3390 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovams:

– po 6480 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir po 920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.;

– po 2722 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir po 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.;

– 2640 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir po 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.;

– 6287 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. ik

ki 2008 m. lapkričio 1 d.;

– 3660 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., 2280 Lt skolos nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.;

– 6030 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d. ir 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.

– 4560 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d., 1920 Lt priemokos nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.

Teismas, remdamasis Utenos ekspertinio skyriaus I ir II poskyrio sanitarų pareiginiais nuostatais, atsakovo 2007 m. spalio 26 d. raštu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais, nustatė, kad ieškovai, kurių darbas susijęs su psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiūra, dirbo pavojingomis sąlygomis ir bylos nagrinėjimo metu jos nepanaikintos, todėl ginčo santykiams taikytinos imperatyviosios DK 192 straipsnio nuostatos dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo metu nėra teisės akto, kuris nustatytų priemokų už darbą pavojingomis sąlygomis dydį, šis klausimas neišspręstas kolektyvinėje ir darbo sutartyse, todėl rėmėsi paskutiniais galiojusiais teisės aktais, kuriuose buvo nustatyti priemokų už darbą pavojingomis sąlygomis dydžiai, ir priteisė ieškovams 30 proc. valstybės nustatyto mi

inimalaus valandinio atlygio (mėnesio algos) dydžio priemokas nuo jų faktinio darbo laiko pradžios, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Tokio paties dydžio priemokas teismas priteisė visiems ieškovams už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. Teismas, nustatęs, kad ieškovai dirbo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, o atsakovas nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl apmokėjimo už darbą tokiomis sąlygomis, įpareigojo atsakovą DK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovams padidinto tarifinio atlygio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį ir nuo 2008 m. lapkričio 1 d. mokėti ieškovams nustatytą padidintą tarifinį atlygį.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 18 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, išdėstytus teisės išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis) ir šioje byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovų darbe yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir dėl jų darbo specifikos nėra g. . .

Esminiai dalykai abiejose bylose yra žmogaus ir darbdavio santykis. Kadangi Lietuvoje dar nėra darbo teismų, viskas yra sprendžiama bendrosios praktikos teismuose todėl dažniausiai bylos susijusios su darbo teise yra vilkinamos ir sprendžiamos skirtingos instancijos teismuose.

Pirmojoje byloje, mano manymu teisingas sprendimas buvo priimtas pirmosios instancijos teisme. Tačiau vėliau dėl darbdavio požiūrio buvo skundžiamas ir išnagrinėtas neadekvačiai apeliaciniame teisme. To pasėkoje priimtas sprendimas buvo visiškai priešingas pirmosios instancijos teismui.

Antrojoje byloje ieškovas atstovauja įmonę ir stengiasi įrodyti jog įgaliotasis darbuotojų atstovas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Ieškovas stengiasi užginčyti prieš tai buvusio teismo nutartį pagal kurią darbuotojų sąjungos atstovas privalo pritarti ar nepritarti atleidžiant darbuotojus. Ieškovo pateikti argumentai dėl darbuotojų atstovės nekompetencijos, mano požiūriu yra esminiai ir labai svarbūs. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į ieškovo argumentus ir peržvelgusi prieš tai buvusių instancijų teismų nutartis priėmė sprendimą, kuriuo pritarė ieškovo prašymui pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra ieškovo UAB „Eiginta“ darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nebūtinas jo sutikimas. Kitas teismų nutartis paliko nepakeistas.

Mano manymu, sprendžiat bylas susijusias su darbo teise Lietuvoje yra reikalingas darbo teismas. Nors  2003 m. buvo atliktas mokslinis taikomasis tyrimas „Darbo byloms nagrinėti specializuotų teismų įsteigimo Lietuvoje galimybės“ ir buvo konstatuota, kad Lietuvoje yra visos sąlygos įstatymų nustatyta tvarka operatyviai ir teisingai spręsti darbo bylas. Tačiau siekiant veiksmingiau ginti su darbu susijusias žmogaus teises, būtina toliau tobulinti teismų veiklos organizavimą ir teisminio darbo bylų nagrinėjimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbo bylos sudaro gana nedidelę visų teismuose nagrinėjamų civilinių bylų dalį. Šių bylų bendrosios kompetencijos teismuose nuolat mažėja. Šiai tendencijai neabejotinai turi įtakos Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, dėl kurių dalis darbo bylų buvo perduota įmonių bankroto bylas nagrinėjantiems teismams, ir administracinių teismų, kurių kompetencijai perėjo darbo bylos dėl valstybės tarnautojų tarnybos darbo santykių, įsteigimas.

Komentuokite!