Darbo drausmė ir drausminė atsakomybė

626 0

TURINYS

I. ĮVADAS.............................. 2 psl.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. Darbo drausmės samprata........................... 3 psl.

2 Darbo drausmės užtikrinimo būdai..................... 4 psl.

3. Drausminės atsakomybės pagrindai...................... 5 psl.

a) Darbo drausmės pažeidimas......................... 5 psl.

b) Drausminės nuobaudos parinkimas, jos skyrimo tvarka ir terminas..... 6 psl.

c)Drausminės nuobaudos apskundimas ir panaikinimas........... 7 psl.

4. Specialioji drausminė atsakomybė....................... 8 psl.

a) Teisėjų drausminė atsakomybė.................... 8 psl.

b) Vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminė atsakomybė...... 9 psl.

c) Notarų drausminė atsakomybė.................... 10 psl.

III. IŠVADOS.............................. 12 psl.

IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS.................... 13 psl.

I. ĮVADAS

Mano rašto tema – darbo drausmė ir drausminė atsakomybė. Šią temą pasirinkau, nes manau, kad darbo drausmės laikymasis yra viena iš pagrindinių darbuotojų pareigų ir kiekvienas esamas ar bū

ūsimas darbuotojas, darbdavys bei kiekvienas teisininkas turi išmanyti esminius darbo drausmės ir drausminės atsakomybės bruožus. Taip pat pasikeitus darbo kodeksui, buvo įdomu susipažinti su naujovėmis įtvirtintomis naujajame Darbo Kodekse.

Mano rašto darbo dėstomoji dalis susideda iš keturių dalių. Pirmojoje dalyje aš bandysiu atskleisti kaip yra suprantama darbo drausmė, kokie norminiai teisiniai aktai reglamentuoja darbo tvarką. Antrojoje dalyje aš išvardinsiu darbo drausmės užtikrinimo būdus ir trumpai kiekvieną jų aptarsiu. Toliau, trečiojoje dalyje aš plačiau aptarsiu vieną iš darbo drausmės užtikrinimo būdų –
drausminės atsakomybės pagrindus : kas tai yra darbo drausmės pažeidimas, kokios drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą gali būti taikomos, kokia jų skyrimo tvarka, terminai, taip pat drausminių nuobaudų apskundimo tvarką, jų panaikinimą. Ketvirtojoje dalyje aš trumpai aptarsiu kas tai yra &#
#8211; specialioji drausminės atsakomybė, kam ji yra taikoma ? Bei plačiau aprašysiu teisėjų, notarų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminės atsakomybės esminius bruožus.

Visa tai pateiksiu remdamasi lietuvių autorių vadovėliais, naujuoju Darbo kodeksu, norminiais teisės aktais ir kita literatūra.

1. DARBO DRAUSMĖS SAMPRATA

Darbo drausme priimta laikyti griežtą vidaus darbo tvarkos taisyklių organizacijoje laikymąsi, sąmoningą, kūrybinę pažiūrą į darbą, jo kokybės užtikrinimą, našų darbo laiko panaudojimą . Teisės literatūroje dažniausiai darbo drausmė yra suprantama dvejopai :

1. Objektyviai – tai, kaip tam tikra normų sistema, kaip bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus darbo tvarką, darbuotojo teises ir pareigas, darbdavio teises ir pareigas, skatinimo priemones, drausminę atsakomybę, taip pat jų taikymo tvarką.

2. Subjektyviai – suprantama, kaip darbuotojo pareiga vadovautis, bei laikytis visų teisės normų, taip pat ir darbdavio reikalavimų, kylančių iš darbo su

utarčių. Darbo kodekso 228 straipsnyje yra įtvirtinta darbuotojų pareigos– „Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą“.

Be Darbo kodekso darbo tvarką įmonėse, įstaigose ir organizacijose apibrėžia ir darbo tvarkos taisyklės. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys, bet prieš tai jas turi suderinti su darbuotojų atstovais. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, dr

rausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Taip pat Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti ir pareigybės aprašymai ir nuostatai. Šių lokaliųjų aktų esmė yra tai, kad jais yra nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo veiklos tvarka.

2. DARBO DRAUSMĖS UŽTIKRINIMO BŪDAI

Darbo drausmė darbovietėje yra užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą. O darbuotojam, kurie pažeidžia darbo drausmę, yra taikomos drausminio poveikio priemonės. Taigi galima išskirti tokius darbo drausmės užtikrinimo būdus :

a) Organizacinių ir ekonominių sąlygų sudarymas našiam darbui

Ši nuostata reiškia, kad darbuotojui turi būti sudarytos geros organizacinės ir ekonominės sąlygos dirbti. Darbas turi būti gerai organizuotas, turi būti kiek įmanoma sudarytos geros techninės sąlygos (įrenginiai, mašinos ir t.t.) darbuotojui dirbti. Taip pat kalbant apie ekonomines sąlygas, tai darbuotojas turi gauti atitinkamą atlyginimą už jo atliktą darbą.

b) Skatinimas už gerą darbą

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys gali skatinti darbuotoją už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus. Darbo kodekso 233 straipsnyje yra išvardintos tokios skatinimo formos :

· Pareikšti padėką;

· Apdovanoti dovana;

· Premijuoti;

· Suteikti papildomų atostogų

· Pirmumo teise pasiųsti tobulintis

· Ir kita.

c) Drausminė atsakomybė

Darbo pareigų nevykdymas ar

rba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra laikomas darbo drausmės pažeidimu. Ir už darbo drausmės pažeidimą darbuotojui yra taikoma drausminė atsakomybė, t.y taikomos drausminės nuobaudos.

3. DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI

a) Darbo drausmės pažeidimas

Darbo kodekso 234 straipsnis numato, kad darbo drausmės pažeidimas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Taip pat, remiantis Darbo kodekso 235 straipsniu, darbo drausmės pažeidimu laikomas ir šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tai toks pažeidimas, kurio metu yra šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kokie darbuotojų veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu? Remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalimi tai yra :

1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;

3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;

4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;

5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, ar

rba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;

7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos :

· Pastaba;

· Papeikimas;

· Atleidimas iš darbo (Darbo Kodekso 136 straipsnio 3 dalis) .

Taip pat Darbo kodeksas numato, kad kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ar kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti numatytos ir kitos drausminės nuobaudos. Taigi, darbdavys negali skirti tokių nuobaudų, kurių nenumato veikiantys įstatymai .

Drausminė nuobaudos gali būti taikomos kartu su kitų rūšių atsakomybe (pvz., baudžiamąja, administracine).

b) Drausminės nuobaudos parinkimas, jos skyrimo tvarka ir terminas

Darbdavys parinkdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Svarbi Darbo kodekso nuostata yra ta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Bet drausminės nuobaudos skyrimas neatleidžia darbuotojo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. O

. . .

IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2002m. birželio 4d.

2. Dambrauskas A., Nekrašas V., Nekrošius I. Darbo teisė. – Vilnius : Mintis, 1990.

3. Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. – Vilnius : Justitia, 1999.

4. Smaliukas A., Smaliukas P. Teisėjų drausminės atsakomybės taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai // Teisės Problemos. – 1999. Nr. 4.

5. Konsultacijos notarų veiklos klausimais // Verslo ir Komercijos teisė.- 2002. Nr.4.

6. Davidavičius H. Darbo įstatymų komentaras. – Vilnius, 2001.

7. LR Notariato įstatymas, 2003m. sausio 23d. Nr. I-2882.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 304.“ Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto”.

9. LR Teismų įstatymas, 2002m. sausio 24d. Nr.IX-732, Vilnius.

Komentuokite!