Plaučių vėžiu sergančių pacientų sveikatos valdymas

522 0

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

BIOMEDICINOS MOKSLŲ KATEDRA

 

Bendrosios praktikos slaugos studijų programa

Nuolatinės studijos

PLAUČIŲ VĖŽIU SERGANČIŲ PACIENTŲ SVEIKATOS VALDYMAS NUO SLAUGOS NAMUOSE IKI SLAUGOS STACIONARE

BAIGIAMASIS DARBAS

 

Šiauliai, 2014

Turinys

Įvadas 2

1.Plaučių vėžio etiologija ir paplitimas 4

2.Plaučių vėžio simptomai 6

3.Sergančiųjų plaučių vėžiu slaugos ypatumai 8

3.1 Slaugytojo vaidmuo sergančiųjų plaučių vėžiu slaugoje 9

3.2 Sergančiųjų plaučių vėžiu sveikatos valdymas stacionare 10

Sudėtinga numatyti tiksliai, kokius šalutinius poveikius galima patirti, atliekant chemoterapiją. Skirtingi žmonės reaguoja į gydymą skirtingai. Mažai pacientų nurodo tik keletą šalutinių poveikių (Side Effects of Chemotherapy, 2013). 16

3.3 Sergančiųjų plaučių vėžiu sv

veikatos valdymas namuose 19

4.Sergančiųjų plaučių vėžiu artimųjų išgyvenimai 20

Literatūros analizės išvados 23

5. Tyrimo rezultatai , jų analizė ir interpretavimas 24

5.1 Tyrimo organizavimas ir metodika 24

5.2 Tyrimo rezultatų analizė 25

Tyrimo rezultatų išvados 41

Išvados 42

REKOMENDACIJOS 43

Literatūra 44

Įvadas

Temos aktualumas. Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių piktybinių ligų. Lietuvos gyventojų sergamumas plaučių vėžiu viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį, o tai neabejotinai susiję su labai paplitusiu rūkymu mūsų šalyje (Miliauskas, 2009).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra aštunta dažniausia žmonių mirties priežastis. Remdamasi rūkymo, sergamumo ir mirčių priežasčių tendencijų analize, PS

SO prognozuoja, jog plaučių vėžiui teks vis didesnė dalis iš visų mirties priežasčių ir numato, kad per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys taps šešta dažniausia mirties priežastimi ir tokią vietą užims bent jau iki 2030 metų (Danila ir kt., 2013).

Lietuvoje, kaip ir

r visame pasaulyje, didėja sergamumas lėtinėmis ligomis ir piktybiniais navikais, todėl paliatyvioji priežiūra tampa aktualia ir plėtotina sritimi (Luneckaitė, Jakušovaitė 2008). Sergančiųjų piktybiniais navikais slauga reikalauja specialių žinių ir pasiruošimo. Ligonis turi būti stebimas ir gydomas nuo pat diagnozės nustatymo iki galutinių ligos stadijų tiek namie, tiek ligoninėje (Bogužienė, 2002). Žinios apie pagrindines piktybiniais navikais sergančiųjų slaugos proceso problemas padeda gerinti slaugos kokybę. Pagrįsta, kad onkologinės slaugos tikslas yra racionaliai padėti pacientui, atsižvelgiant į ligos ypatumus, palaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, suteikti jam ir jo artimiesiems fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą. V. Žydžiūnaitės (2007) teigimu, slaugytojas privalo ne tik išmanyti, kaip slaugyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, bet ir pats turi jaustis saugus, ramus, nejausti kaltės, turi suteikti pagalbą pacientui, nors patiria didelį psichologinį krūvį. Sė
ėkmingas slaugytojo ir paciento bendravimas reikšmingai veikia slaugos kokybę (Šiupšinskienė, Švagždytė, Žiliukas 2012).

Sunkiai sergančių ir slaugomų, t. y. paliatyvią priežiūrą gaunančių pacientų šeimoms liga turi didžiulį poveikį. Šeimos nariai turi priprasti prie kasdienės ligonio priežiūros, jų vaidmens ir pareigų šeimoje pasikeitimo, prie gyvenimo prasmės bei tarpusavio santykių perkainavimo. Dėl būsimos terminalinės būsenos pabaigos artimieji išgyvena ir savo pačių pasikeitusią emocinę būseną, ir neretai – atsirandančią psichopatologiją. Tai gali turėti poveikį ir jų sveikatai, ir šeimos funkcijoms. Sunkiai sergančių ligonių artimiesiems dažnai re

eikalingas ir simptominis gydymas, ir moralinis bei dvasinis palaikymas. Apie savo pasikeitusią emocinę būseną jie vengia kalbėti, visą dėmesį skirdami sergantiems artimiesiems. Įtampą dėl savo beviltiškos padėties patiria ir slaugomi ligoniai. Tokia situacija gali turėti poveikį šeimos funkcionavimui, šeimos narių sveikatai ir gyvenimo kokybei (Rudalevičienė, Narbekovas, 2005).

Tyrimo problema. Piktybiniai navikai yra skaudi visuomenės sveikatos problema. Lietuvoje kasmet registruojama iki 14 tūkst. naujų vėžio atvejų. Šiandien Lietuvoje paliatyviųjų pacientų fiziniais, psichologiniais, socialiniais ir fiziologiniais sveikatos sutrikimais nepakankamai rūpinamasi. Paliatyvi pagalba ir sunkiai sergančių ligonių gyvenimo kokybės gerinimas yra prioritetinės PSO veiklos kryptys. Asmenys, namuose slaugantys ir prižiūrintys sunkai sergančius savo artimuosius, tačiau patys linkę slėpti savo pačių išgyvenimus, fizinės ir emocinės savijautos pokyčius. Galima teigti, kad slaugos poreikių nustatymas yra ašinė slaugos proceso dalis, reikalaujanti iš slaugytojų ne tik specialaus paruošimo, bet ir bendravimo įgūdžių (Valiulienė, 2013).

Šiuo tyrimu siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: Kokie yra pacientų sergančių plaučių vėžiu fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai slaugos poreikiai? Kokios pacientų sergančių plaučių vėžiu ir jų artimųjų patirtys ir lūkesčiai slaugai stacionare ir namuose? Kokie yra slaugytojo vaidmenys paciento sergančio plaučių vėžiu sveikatos valdyme namuose ir stacionare?

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti plaučių vėžiu sergančių pacientų sveikatos valdymą nuo slaugos namuose iki slaugos stacionare.

Tyrimo uždaviniai:

Mokslinėje literatūroje išanalizuoti plaučių vėžio pr

riežastis, simptomus ir slaugos ypatumus.

Išanalizuoti pacientų sergančių plaučių vėžiu fiziologinius, psichologinius ir socialinius poreikius.

Įvertinti pacientų sergančių plaučių vėžiu, bei jų artimųjų patirtis ir lūkesčius į slaugą namuose ir stacionare.

Išanalizuoti slaugytojo vaidmenį sergančiojo plaučių vėžiu sveikatos valdyme jo namuose ir stacionare.

Tyrimo objektas: Plaučių vėžiu sergančių pacientų sveikatos valdymas nuo slaugos namuose iki slaugos stacionare.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros apžvalga, abstrakcijos ir analizės metodu.

Kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu.

Dokumentų turinio analizė.

Duomenų aprašomoji analizė.

Plaučių vėžio etiologija ir paplitimas

Plaučių vėžys – tai piktybinis plaučių navikas. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų. Tai vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų, dažnesnis vyrų tarpe. Moterys plaučių vėžiu serga rečiau, tačiau pastaruoju metu moterų sergančių plaučių vėžiu daugėja (Letautienė, Valuckas 2006). Išskiriamos plaučių vėžio priežastys: didžiausią pavojų plaučių vėžiui atsirasti kelia tabako rūkymas. Iki pirmųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių plaučių vėžys buvo reta liga. Tai, kad cigarečių rūkymo paplitimas susijęs su sergamumo plaučių vėžiu didėjimu, užfiksuotu nuo 20 amžiaus pradžios, 1950 m. paskelbė anglų epidemiologai R. Dollas ir L. Hillas. Tuomet prasidėjo įvairių šio reiškinio aspektų tyrinėjimai: retrospektyvieji bei prospektyvieji epidemiologiniai tyrimai, laboratorinės tabako dervos ir dūmų analizės, ekonomistų tyrinėjimai siekiant nustatyti tabako produktų gamybos bei pardavimo dinamiką. Tyrimai rodė, kad cigarečių ir kitų tabako gaminių dūmai gali sukelti plaučių bei kai kurių kitų organų (b

burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės) vėžį. Su tabako rūkymu dabar siejama apie 30 proc. visų mirčių nuo vėžio. Informatyvius tyrimus atliko Anglijos mokslininkai (1951-1990). Tyrimuose dalyvavo apie 34 tūkst. vyrų Anglijos gydytojų. Klausimyne vyravo atsakymų duomenys, susiję su rūkymu. Praėjus 40 metų nuo tyrimo pradžios nustatyta, kad 883 tyrimo dalyviai mirė nuo plaučių vėžio. Tarp nerūkančių plaučių vėžiu sirgusiųjų buvo 14/ 100 tūkst.; rūkiusių, bet metusių – 58/100 tūkst.; rūkiusių daugiau kaip 25 cig/per dieną – 347/ 100 tūkst. (standartizuoti rodikliai) (Uleckienė ir kt., 2008).

Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, rūkančiųjų rizika sirgti plaučių vėžiu yra apie 10 kartų didesnė nei nerūkančiųjų. Surūkančių 10 cigarečių per dieną sergamumas yra 55/100 tūkst., o 40 cigarečių per dieną – per 300/100 tūkst. atvejų. Plaučių vėžio rizikai įtakos turi surūkytų cigarečių skaičius, rūkymo trukmė bei amžius, kada pradėta rūkyti, rūkymo pobūdis cigarečių rūšis (dervų kiekis) ir kt. (Smailytė, 2010).

Tabako dūmai kenksmingi ne tik aktyviai rūkant. Pavojingas yra ir pasyvus arba „priverstinis“ rūkymas. Yra duomenų, kad rūkančių vyrų nerūkančios žmonos serga plaučių vėžiu apie 20 proc. dažniau nei moterys, kurioms netenka kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Apie 30 proc. didėja ir nerūkančių vyrų sergamumas plaučių vėžiu, jei rūko jų žmonos. Padidėjusi plaučių vėžio rizika (12- 19 proc.) yra ir kai kurių profesijų atstovams, kuriems tenka ilgai būti prirūkytose patalpose (pvz., padavėjams, barmenams ir kt.) (Uleckienė ir kt., 2008).

Tabako dūmai y. . .

streso gali ir nebūti. Ar sergančiojo slaugymas sukels stresą artimiesiems, labai priklauso nuo jų individualybės. Stresą sukelti gali neigiami, taip pat ir teigiami įvykiai, susiję su ligonio priežiūra. Tačiau neigiami įvykiai yra dažnesnė streso priežastis. Specialistų komanda turėtų teikti psichologinę pagalbą ligonio šeimai ir po jo mirties (Macelienė, Vaškelytė, Damulevičienė, 2011).

Šeimos nariai patenka į unikalią situaciją, nes, viena vertus, jie nori teikti ir teikia paramą, o, antra vertus, paramos reikia jiems patiems. Sveikatos priežiūros specialistai linkę jo nepastebėti, dėl ko jie dažnai ir vadinami „paslėptais ligoniais“. Artimieji ir mylimieji, kurie yra ligonio kančios liudininkai, gali patirti psichologinį skausmą ir kaltę, jeigu jie negali suteikti paguodos ligoniui ar pasirūpinti reikalinga medicinos pagalba, kuri palengvintų ligonio kančias. Be to, ligonio priežiūros našta gali turėti neigiamą poveikį šeimos nariams, neturintiems tinkamų resursų ar menkai pasirengusiems prižiūrėtojo vaidmeniui (Rudalevičienė, Narbekovas, 2005).

Šeimos, kuriose yra nepagydoma liga sergančių ligonių, patiria pokyčius tiek ligos, tiek gedulo laikotarpiu. Chroniškos ligos (pvz., padidėjęs kraujospūdis) gali pasunkėti. Tyrimai rodo, kad dažniau gali sirgti ar patirti nelaimingų atsitikimų „mažieji“ šeimos nariai – vaikai. Sveikatos pablogėjimas ypač pasireiškia psichinės sveikatos pokyčiais (pvz., nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, depresinė nuotaika, nerimas, miego sutrikimai). Todėl kreipti dėmesį į šeimos narių sveikatą, kaip į potencialių arba jau esančių pacientų, būtina (Rudalevičienė, Narbekovas, 2005).

Literatūros analizės išvados

Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad tabako, ypač cigarečių rūkymas tebėra svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys. Gerai žinoma, jog pavykus rūkymą sumažinti sergamumo plaučių vėžiu rodikliai ima mažėti tik po poros dešimtmečių.

Plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos tikslas – sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio. Deja, dar nėra rasta veiksmingų plaučių vėžio patikros priemonių. Krūtinės ląstos rentgeniniai ir skreplių citologiniai tyrimai nesumažino mirčių nuo plaučių vėžio skaičiaus didelės rizikos asmenų grupėje, todėl šie tyrimai nėra rekomenduojami plaučių vėžio patikrai.

Plaučių vėžio slaugos būdai mokslinėje literatūroje aprašomi, kaip slauga po plaučio šalinimo operacijos, po spindulinės terapijos, chemoterapijos ir paliatyvi onkologinių ligonių slauga. Kiekvienam slaugos būdui yra reikalingas slaugytojo profesionalumas, mokėjimas bendrauti ir išklausyti, teisingai įvertinti esamą problemą.

Pacientui, gulinčiam stacionare ir kenčiančiam onkologinį skausmą, gera slaugos kokybė yra užtikrinti nuolatinį reikiamą nuskausminimą ir šalutinio gydymo metodų poveikio suvaldymą. Teikiant skausmo ligoniui priežiūrą ir slaugą, tai turi būti planuojama.

Paliatyvios onkologinių ligonių slaugos tikslas – suteikti onkologiniam pacientui bei jo artimiesiems kuo geresnę gyvenimo kokybę paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais. Slaugos specialisto funkcija namuose yra padėti sergančiajam atlikti veiksmus padedančius išsaugoti savarankiškumą ir nepriklausomybę. Mokyti ligonį prisitaikyti prie ligos, padėti pacientui išlaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, suteikiant pacientui ir jo artimiesiems reikiamą paramą.

 

Komentuokite!