Nuo balandžio 15 dienos pirkdami maisto produktus, paženklintus užrašais „Be E“, galėsime lengviau atsidusti – jie tikrai be jokių “E”. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nutarė užkirsti kelią pirkėjų mulkinimui ir sugriežtinti maisto ženklinimą. Nuo šiol maisto produktų gamintojai privalės laboratoriniais tyrimais pagrįsti, kad maisto priedų nėra tiek galutiniame maisto produkte, tiek ir maisto produkto gamyboje naudojamose žaliavose.
Kas antras produktas – su priedais
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė beveik 200 mėsos, duonos, mėsos, pieno, prieskonių, kitų maisto produktų. Paaiškėjo, kad spalvingos, pirkėjus viliojančios etiketės su užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“ neretai – įžūlus melas.
“Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pusė jų neatitiko etiketėse užrašytų rodiklių. Įvairių “E” radome kas antrame tirtame produkte, nors jų etiketės skelbė ką kita. Įvairiais maisto priedais ypač prisotinti prieskonių mišiniai”, – pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje kai kurie gamintojai apgaudinėjo vartotojus skelbdami, kad produktai yra be maisto priedų ir konservantų.
“Užsienyje maisto produktai skirstomi į įprastinius, neviršijančius leistinų maisto priedų normų ir ekologiškus. Ištyrėme austriškas, kepimui skirtas, dešreles, kurių etiketė skelbė, kad jos – be nitritinės druskos. Ir iš tiesų – nitritinės druskos neradome”, – paminėjo Z.Stanevičius.
Siekdama užkirsti kelią pirkėjų mulkinimui, Maisto ir veterinarijos tarnyba nuo balandžio mėnesio pagaliau ryžosi tam, apie ką kalbėjo gerą pusmetį – griežtinti produktų be konservantų ir maisto priedų, ženklinimą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius: įvairių „E“ radome kas antrame tirtame produkte, nors jų etiketės skelbė ką kita. Įvairiais maisto priedais ypač prisotinti prieskonių mišiniai.
Pristigo laiko patikrai
VMVT kovo pabaigoje skubiai informavo prekybos įmonių bei mėsos perdirbėjų asociacijas, kad į prekybą nebus galima tiekti produktų su spalvingais, pirkėjus itin viliojančiais, užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“, jeigu nepateiks tai įrodančių laboratorinių tyrimų.
Pirminiame VMVT išplatintame rašte Lietuvos maisto produktų gamintojai tokius tyrimus buvo raginami atlikti iki balandžio 1 dienos.
Maisto gamintojai ir prekybininkai tvirtino tokį tarnybos raštą taikyti naują tvarką gavę tik paskutinę kovo mėnesio savaitę, todėl tikrai pritruksiantys laiko jai įgyvendinti iki balandžio pradžios. VMVT užplūdo gausūs maisto produktų gamintojų prašymai suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.
Be to, dėl pateikto didelio maisto produktų mėginių laboratoriniams tyrimams kiekio, paaiškėjo, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas taip pat nepajėgus laiku atlikti visų reikiamų tyrimų. Atsižvelgdama į tai, VMVT numatė minėtų reikalavimų taikymo laikotarpį pratęsti iki šių metų balandžio vidurio.
Neklusnius baus ir viešins
Po balandžio 15 d. maisto produktų gamintojai, kurie maisto produktų ženklinime vartos teiginius „Be konservantų“, „Be E“, „Be E 621“, „Be jokių E“, „Be maisto priedų“ ir pan., privalės maisto priedų nebuvimą tiek maisto produkto sudėtinėse žaliavose, tiek galutiniame maisto produkte pagrįsti, pateikdami atliktų savikontrolės laboratorinių tyrimų protokolų kopijas.
Maisto produktus su minėtais užrašais priimantys didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės ir turgaviečių individualūs prekiautojai taip pat turės reikalauti iš maisto produktų gamintojų šių teiginių pagrįstumą patvirtinančių laboratorinių tyrimų protokolų kopijų.
Nepaisantiems pasikeitimų gamintojams ir prekybininkams grės baudos nuo 100 iki 1000 litų bei viešumas – gamintojus, deklaruojančius, esą jų produktai “Be E”, tačiau paaiškėjus, kad taip nėra, VMVT skelbs savo internetiniame tinklalapyje bei per agentūras, o galiausiai, jei ir toliau aptiks pažeidimų, sustabdys atitinkamos maisto produkto linijos gamybą.
Sukėlė daug klausimų
Maisto gamintojai ir tiekėjai neslėpė, kad dėl naujojo nurodymo – daug neaiškumų. Esą Maisto ir veterinarijos tarnybos raštas gautas, tačiau dar nėra nustatytos tikslios tvarkos, kokius sertifikatus ir kam reikia pateikti, ar jų turės prašyti prekybos tinklo centras, ar kiekviena parduotuvė, ar archyvuoti laboratorinių tyrimų protokolų kopijas ir kiek laiko jas saugoti, ar jų prašyti vieną kartą ar kaskart, ar prašyti atsiųsti elektroniniu būdu, ar atvežti?
“Naujasis reikalavimas – tarsi noras padaryti tvarką mūsų rankomis. Iš tiesų nesąžiningus žymėtojus turėtų gaudyti ir bausti Maisto ir veterinarijos tarnyba. Taip, kaip kelių policija gaudo keliuose nedrausmingus vairuotojus. Bet juk ne visi vairuotojai yra nedrausmingi, tiesa? Šiuo atveju išeina, kad visi gamintojai – pažeidėjai, melagingai ženklinantys savo produkciją”, – kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas.
Maisto gamintojai, noriai skelbę, kad jų produkcija „Be E“, komentuoti atsisakė ir labai domėjosi, ką šiuo klausimu spaudai kalbėjo kiti kolegos.
Dešimt pačių aktualiausių klausimų jie išsiuntė Maisto ir veterinarijos tarnybai ir laukia atsakymo. Z.Stanevičius patikino, jog dėl visų šių klausimų bus galutinai apsispręsta pirmąją balandžio mėnesio savaitę.
Gali brangti maisto produktai
Maisto produktus gamintojai galės išsitirti Vilniuje įsikūrusiame akredituotame Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute bei kitose atestuotose laboratorijose.
Kiek ilgai užtruks tyrimas, priklausys nuo to, kiek komponentų reikės ištirti. Gali užtekti pusdienio, dienos, o gali prireikti ir savaitės ar dviejų.
Tyrimų kaina taip pat priklausys nuo to, kiek komponentų reikia ištirti. Ji gali svyruoti nuo 50 iki 2000 Lt. Dar brangiau atsieis toms įmonėms, kurioms teks pasinaudoti užsienyje esančių laboratorijų paslaugomis.
Jeigu gaminio sudėtimi nebus eksperimentuojama ar į rinką neišleidžiamas naujas produktas, nuolat tirtis nereikės, galiojančiais bus pripažįstami paskutiniai laboratorinių tyrimų rezultatai.
Maisto gamintojams teks patiems susimokėti už naujus tyrimus. Baiminamasi, kad dėl to gali išaugti ir produkcijos kaina.
Tarp kitko:
Priedai E249, E250, E251 ir E252, nitritai ir nitratai mėgstami mėsos pramonėje. Jie puikiai konservuoja mėsos produktus, paryškina bei išlaiko patrauklią raudoną spalvą. Nitritai – NO2, tai pakitęs nitratas, jis nuodingas, stabdo deguonies apytaką kraujyje, todėl ypač pavojingas naujagimiams. Vykstant reakcijai organizme, iš nitritų susidaro nitrozaminai. Jie labai agresyvūs bei ypač žalingi sveikatai.
Daugelis priedų gali smarkiai suklaidinti. Pavyzdžiui, citrinos rūgštis (E330), gaunama fermentacijos būdu iš melasos atliekų, susidarius grybeliui Aspegillus, nieko bendra su citrinomis neturi. Manoma, kad ji turi kancerogeninį (gali paskatinti vėžinius susirgimus) poveikį.
(E620, E621 – 625) – tai skonį gerinančios medžiagos, gliutamino rūgšties druskos: natrio, kalio, kalcio, amonio ir magnio glutamatai. Glutamatai – sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezų, konservų, dešrų, kepinių, gėrimų ir kitų produktų skonio manipuliacijos priemonė. Todėl, jei paėmę pomidorų padažo indelį pamatysite prierašą E620 ar E621, atkreipkite dėmesį, kad tame padaže pomidorų tyrė sudaro tik keliolika ar kelias dešimtis procentų, tuo tarpu likusi dalis yra vanduo, modifikuotas krakmolas (sutirštinimui), konservantai ir, žinoma, E620 ar E621 tam, kad apgautų jūsų skonį.
Audronė Baltkojytė
