Konstitucinė teisė. Nato.

188 0

Turinys

Įvadas..............................3psl

Lietuvos įstojimo į NATO chronologija............................4psl.

Lietuvos indėlis į tarptautines taikos operacijas........................5psl.

Svarbiausios Lietuvoje pernai vykusios NATO pratybos....................6psl.

Išvados..............................10psl.

Literatūros sąrašas..............................11psl.

Priedai..............................12psl.

Įvadas

NATO- Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, kuri buvo įkurta 1949m. po Antrojo pasaulinio karo. Šis aljansas buvo sukurtas, kad būtų palaikoma taika, nes tuo metu SSRS kėlė grėsmę Europos kontinento taikai ir stabilumui, prasidėjo Šaltasis karas tarp JAV ir SSRS. Tai privertė Vakarų valstybes suartėti ir sukurti šį karinį bloką. Sutartį pasirašė JAV, Kanada ir 10 Europos šalių – Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. Pagrindinis ti

ikslas – kolektyvinės gynybos pastangomis užtikrinti savo narių saugumą ir stabilumą. Šiuo metu NATO aljansui priklauso 28 valstybės . 2004m. Lietuvos užsienio ir saugumo politikai šie metai tapo istoriniai. Ji sėkmingai įveikė kelią savo užsibrėžtų tikslų link ir prisijungė prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, kuri turėjo užtikrinti Lietuvos saugumą

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos įstojimo į NATO priežastis ir sąlygas bei atskleisti 2004-2016m laikotarpyje tarptautines operacijas, kuriose dalyvavo Lietuva.

Uždaviniai:

1) Išanalizuoti Lietuvos įstojimo į NATO priežastis ir sąlygas;

2) Atskleisti NATO veiklos kryptis ir Lietuvos dalyvavimą jose;

3) Pristatyti teisinį reglamentavimą;

4) Apžvelgti Lietuvos indėlį į NATO op

peracijas ir numatomus NATO ateities iššūkius.

Lietuvos ir NATO bendradarbiavimas prasidėjo 1991m., kai prisijungė su kitomis Baltijos valstybėmis prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. 1993m. Lietuvos partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl integravimosi į NATO (žr. pav. nr. 1)

Pav. nr. 1

1994m. sausio 4 d. LR Pre

ezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. 1996m. Priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone. Vėliau NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO. 2002 metais septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija bei Lietuva – pakviestos buvo į Prahą pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės. 2004m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas M.Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sek
kretoriui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare. 2004 m. birželio 28-29 d. NATO viršūnių susitikimas Stambule, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip pilnateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.

Po šaltojo karo Europoje kilę konfliktai išryškino saugumo nedalomumo principą bei paskatino pagrindinius regiono veikėjus ieškoti naujų jo užtikrinimo formų. 1991 metais savo naujoje Strateginėje koncepcijoje NATO numatė, kad turi imtis priemonių, kurios padėtų spręsti jos narių saugumą veikiančias krizes, ir, jei

i reikia, pradėti atsakomąsias operacijas1.

Svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas, apibrėžtas LR Nacionalinio Saugumo Pagrindų įstatyme, – stiprinti Lietuvos integraciją į europines ir transatlantinę institucijas ir užsitikrinti tarptautines saugumo garantijas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti svarbiausią užsienio politikos tikslą, iškeliami tokie pagrindiniai ilgalaikiai Lietuvos užsienio politikos uždaviniai: būnant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare, užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose įsipareigojimus; aktyviai prisidėti prie tarptautine teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo bei tarptautinės bendrijos pastangų įtvirtinti demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus; aktyviai prisidėti prie tarptautinės bendrijos pastangų užkirsti kelią terorizmui, konfliktams, įvesti, atkurti ir palaikyti taiką krizių paveiktuose regionuose. Viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių, labai glaudžiai susijusi ir su minėtais ilgalaikiais Lietuvos užsienio politikos uždaviniais, yra dalyvavimas tarptautinėse saugumą ir stabilumą stiprinančiose organizacijose, be to, kartu su jomis ir šių organizacijų vykdomose tarptautinėmis humanitarinėse, reagavimo į krizes bei taikos palaikymo misijose. Nacionalinio Saugumo strategijoje, numatančioje saugios valstybės plėtros viziją, ypač pažymima parama NATO misijoms, skirtoms kovai su terorizmu ir taikos atkūrimui karo nuniokotuose regionuose, nes tai yra vienas iš svarbiausių būdų formuoti saugumo aplinką. Taigi Lietuva, kaip NATO narė, laikosi nuostatos, kad grėsmė Aljansui ar kuriai nors jo narei yra grėsmė Lietuvai ir, siekdama stabdyti krizes ten

n, kur jos kyla, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose. Be to, dalyvaujant tarptautinėse operacijose didėja Lietuvos kaip patikimos partnerės ir saugumo tiekėjos įvaizdis pasaulyje: visos misijos, kuriose dalyvavo Lietuvos kariai, partnerių buvo labai gerai įvertintos. Nutarimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose priima Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento teikimu. Seimas taip pat numato kiekvienos operacijos trukmę. Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto lėšų. Dalį logistikos išlaidų dažniausiai padengia tarptautinei operacijai vadovaujanti šalis ar organizacija. Be to, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose indėlis ir finansavimas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų yra vis didinami. Per 2004-2016 metų laikotarpį Lietuvai teko dalyvauti tarptautinėse operacijose devyniose pasaulio šalyse: Albanijoje, Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Gruzijoje, Irake, Kroatijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje (Kosovo provincija), Pakistane, kuriuos plačiau nagrinėsiu kitame skyriuje. Lietuvių taikdariams yra tekę dalyvauti keliose JTO, ESBO ir ES taikos misijose, sprendžiant konfliktus Balkanuose ir Užkaukazėje. Tačiau praėjusio dešimtmečio viduryje viena svarbiausių veikėjų sprendžiant konfliktus ir krizes Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose tapo NATO, kuri padėdama JTO palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, vykdo ne tik numatytas Šiaurės Atlanto sutarties 5- ajame straipsnyje, bet ir atsako į krizes (apimančias ir taikos rėmimo) operacijas. Nuo tada Lietuvos kariai dalyvavo kon
ne visose NATO taikos palaikymo operacijose (žr. priedą nr. 1). ,,Atsižvelgiant į NATO rekomendacijas ir pastabas, Lietuvos kariuomenėje kuriami mažesni, tačiau didesnių pajėgumų ir lengvai perdislokuojami kariniai vienetai, modernizuojama ginkluotė, kad Lietuva galėtų aktyviau dalyvauti ne tik kolektyvinės gynybos sistemoje, bet ir taikos palaikymo operacijose‘‘2. Taikos palaikymo operacijose Lietuvos kariams paprastai pavedama užtikrinti vietos gyventojų saugumą, užkirsti kelią kriminalinei veiklai, ginklų, narkotikų kontrabandai. Lietuviai padeda vietiniams policijos būriams saugoti svarbius administracijos, sveikatos, švietimo ir kultūros pastatus, strateginius komunikacijos, infrastruktūros bei pramonės objektus, dalyvauja apmokant vietinę policiją ir naujai kuriamos kariuomenės karius. Kariai taip pat užtikrina saugų humanitarinės pagalbos gabenimą į atokesnes esančias vietoves, dalyvauja jungtinėse operacijose su koalicijos partneriais. Humanitarines misijas galima išskirti kaip dar vieną Lietuvos veiklos kryptį tarptautinėse operacijose.,,[.] Lietuvos karo medikai teikė humanitarinę pagalbą operacijų Albanijoje ir Irake metu, o vandens valymo specialistai – Pakistane. Keičiantis ginkluotųjų pajėgų vaidmeniui, Lietuvos kariams vis dažniau tenka dalyvauti taikos operacijose, kur ne visada reikia kovinių kario savybių, labiau – bendravimo su vietos gyventojais, daugianacionalinių pajėgų kariais įgūdžių ir patirties, gebėjimo ne tiek ginti, kiek padėti‘‘3. Taigi Lietuvos taikdariams tenka dalyvauti ir taikos įtvirtinimo operacijose, kurios, stabilizavus situaciją, dažnai vyko po minėtų taikos palaikymo misijų, pavyzdžiui, Irake ir Afganistane. Nuo 2005 metų Lietuva perėjo į . . .

Karių dalyvavimas operacijose padeda valstybei tapti visaverte tarptautinės bendruomenės, vienijamos vakarietiškos demokratijos vertybių, nare. Dalyvavimas tarptautinėse misijose yra labai svarbus modernizuojant Lietuvos kariuomenę, nes jose Lietuvos kariai gali perimti patirtį iš užsienio kariuomenių ir įgyti sąveikos su sąjungininkais patirties realiose operacijose.

Lietuva, dalyvaudama misijose, įneša nemaža indėlį į bendrą veiklą, siekiant užtikrinti tarptautinę taiką, stabilumą ir saugumą.

Per 22 metus dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 7 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus. 2013m. metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva.

2013m. metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva.

Literatūros sąrašas

Žaneta Ulozevičiūtė ,, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse taikos operacijose: narystės NATO ir ES iššūkiai‘‘

KAM, Kodėl dalyvaujame tarptautinėse operacijose? http://www.kam.lt/index.php?ItemId=21773#kodël, 2004 09 09.

19 KAM, Lietuvos kariuomenė tarptautinėse operacijose, http://www.kam.lt/index.php?ItemId=21773#Lietuvos, 2004 09 09

BNS, Lietuva ruošia indėlį į NATO Reagavimo pajėgas, nesiblaškys dėl kitų iniciatyvų, 2004 m. vasario 12 d.

Priedai

Nr.1

1 NATO, Crisis management: How did policy evolve? http://www.nato.int/issues/crisis_management/evolution.htm, 2004 09 09.

2 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6

3 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6

4 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6

Komentuokite!